Gyvenimas su gauja
Bri­tas kau­kė kar­tu su sa­vo vil­kų gau­ja, kol dėl kai­my­nų skun­dų tu­rė­jo iš­si­kraus­ty­ti.

Shaunas Ellisas ir jo žmona su keliais vilkais gyveno Devono grafystėje. Shaunas rado vilkų pamestus jauniklius vos kelių dienų amžiaus ir pats išaugino vilkiukus maitindamas iš buteliuko.

„Gyvenau su jais nesiskirdamas pustrečių metų – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Išmokau kaukti kaip jie, kad būčiau priimtas į gaują, – pasakojo vilkžmogiu pramintas britas. – Tačiau tam, kad joje likčiau, kiekvieną dieną turėjau įrodinėti, jog esu to vertas.“

Nepaisant draugystės su vilkais, jie dažnai sužeisdavo Shauną. Net ir žaidžiant jis neišvengdavo vilkų grybšnių. Jo kūnas buvo nusėtas randų ir mėlynių. „Jie stipriai smūgiuodavo galvomis man į pilvą, dėl to prasidėjo bėdos su vidaus organais, kandžiojo ir taip daužydavo galvą, kad esu praradęs sąmonę. Žinau, kad jie nenorėjo padaryti man žalos, bet viena klaidelė galėjo atsieiti man gyvybę“, – mena tuos laikus S. Ellisas.

Dabar jis įsikūręs viename ūkyje Kornvalyje su nedideliu būriu hibridinių vilkų. S. Ellisas teigia, kad jo keturkojai atrodo ir elgiasi visai kaip vilkai, gal tik kiek atlaidesni dėl šuniško savo prado. „Iš pirmo žvilgsnio jokio skirtumo nepastebėsi. Jie atrodo ir elgiasi labai panašiai kaip grynakraujai vilkai“, – tikina S. Ellisas.

Pirmoji S. Elliso gauja buvo išskirstyta, kai jis turėjo išsikraustyti. Britas nusprendė, kad senstančių žvėrių geriau neperkelti į Kornvalį. Kai kurie atsidūrė zoologijos sode, kiti liko ten pat Devone ir yra prižiūrimi.

Vilkų edukacijos ir tyrimų centrą Kornvalyje įkūręs S. Ellisas ten dirba kartu su žmona Kim. Juodu sako, kad „darbas, kurį atliekame, tampa labai populiarus“. Į centrą dažnai atvedami „sunkūs šunys“, patyrę traumų. Jų sutrikimai gydomi pasitelkiant hibridinius vilkus. Šeimininkai sako sulaukią į šiuos kursus žmonių, atvykstančių iš viso pasaulio.

Shaunas žino, kad žmonės dažnai laiko jį pamišėliu, trenktu, bepročiu. Kartais jis ir pats taip apie save mano, „tačiau užtenka vos vieno žmogaus, kuris įvertina tavo darbą, kad suprastum, jog jis reikalingas“.