Grožėkitės kol galite: naktimis danguje švyti sidabriškieji debesys
Mėgs­tan­tys dai­ry­tis po nak­ti­nį dan­gų ga­li pa­sig­ro­žė­ti tik va­sa­ros me­tu ma­to­mais nuo­sta­biais si­dab­riš­kai­siais de­be­si­mis.

Tai retas gamtos reiškinys, švytintis mėlynu atspalviu. Taip yra todėl, kad debesis sudaro ledo kristalai bei suirusių meteorų nuolaužos, kurios atspindi saulės šviesą.

Praėjusią naktį, nenuilstantis įvairių gamtos reiškinių „medžiotojas“ fotografas Mindaugas Gasparavičius, ir vėl užfiksavo šį ypatingą gamtos fenomeną.

Jei patys naktimis mieliau renkatės saldų miegą, tuomet pasigrožėkite fotografo užfiksuotomis akimirkomis Nemenčinės apylinkėse:

Šie debesys žavi ypatinga savo išvaizda ir formuojasi 76–85 km. aukštyje virš Žemės paviršiaus.

Tokiame aukštyje vandens garai sušąla į ledo kristalų debesis, kuriuos apšviečia žemiau horizonto nusileidusios saulės šviesa.

Nuo įprastų debesų skiriasi tuo, kad paprastieji troposferos debesys jau būna seniai panirę į Žemės šešėlį, o sidabriškieji švyti naktiniame danguje vos tik saulei nusileidus žemiau horizonto linijos.

Šių debesų kilmė apipinta paslaptimis ir galutinio jų kilmės paaiškino nėra. Paslaptingieji debesys išnyksta taip pat netikėtai kaip ir sužimba, tad jeigu jums pavyko juos išvysti – labai pasisekė.

Beje, birželio pradžioje Mindaugas Gasparavičius medžiodamas sidabriškuosius debesis galimai užfiksavo ir šį tą daugiau. Juk niekada negali žinoti ką dar gali padovanoti dangus.

Vaizdo įraše akyla akis dešinėje pusėje gali įžvelgti ir banguojančius debesis, kurie labai primena ir kitus ne mažiau įdomesnius Kelvino-Helmholco debesis (naujas pavadinimas Fluctus). Nors bangavimas ir nežymus, galima įtarti, jog tai galėjo būti šių debesų užuomazga.

Tai retas atmosferos reiškinys, primenantis dangumi vilnijančias debesų bangas. Kartais tai būna nedideli bangavimai, o kartais tai ypač išraiškingos formos ir dydžio debesys. Šias debesų bangas sukelia vadinamasis Kelvino-Helmholco nestabilumas, kuomet lūžtančios bangos debesų forma susidaro kai šilto oro srovės keliauja per šaltesnį, tankesnį bei lėtesnį oro sluoksnį.

Lietuvoje šių debesų formos būna gan kuklios, o kitose pasaulio vietovėse šios debesų bangos gali būti itin įspūdingos.