Gamtosaugininkai sunerimo dėl šlapynių
Šla­py­nės – bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės po­žiū­riu vie­nos ver­tin­giau­sių pa­sau­lio eko­sis­te­mų – dėl ur­ba­ni­za­ci­jos ir že­mės ūkio nyks­ta ne­ri­mą ke­lian­čia spar­ta. Tai ket­vir­ta­die­nį pa­skel­bė gam­to­sau­gi­nin­kai, ra­gin­da­mi im­tis sku­bių veiks­mų jų ny­ki­mui su­stab­dy­ti.

„Išgyvename krizę“, – žurnalistams Ženevoje sakė Martha Rojas Urrego, Ramsaro konvencijos, kurios tikslas – išsaugoti šlapynes, vadovė.

Konvencijos, kuri Ramsaro mieste Irane buvo priimta beveik prieš pusę amžiaus, atstovai ketvirtadienį paskelbė savo pirmąją pasaulinę ataskaitą.

Joje nurodoma, kad nuo 1970 iki 2015 metų buvo prarasta maždaug 35 proc. šlapynių – ežerų ir upių pakrančių, pelkių, durpynų, taip pat tokių pakrančių ir jūrų sričių kaip lagūnos, mangrovės ir koraliniai rifai.

Ataskaitoje pažymima, jog šiuo metu šlapynės užima daugiau kaip 12 mln. kv. km, bet perspėjama, kad metinis šių buveinių nykimo tempas nuo 2000-ųjų padidėjo.

„Šlapynės nyksta tris kartus sparčiau nei miškai“, – sakė M. Rojas Urrego. Ataskaitą „Pasaulio šlapžemių apžvalga“ (Global Wetland Outlook) ji pavadino „pavojaus signalu“.

Ketvirtadienio ataskaitoje, paskelbtoje prieš konvencijos šalių kito mėnesio susitikimą Dubajuje, akcentuojama šlapžemių svarba visai gyvybei Žemėje.

Tiesiogiai ar netiesiogiai jos užtikrina beveik visą pasaulyje suvartojamą gėlą vandenį.

Šlapynėse gyvena ir veisiasi daugiau kaip 40 proc. visų rūšių gyvūnų ir augalų. Kaip teigiama ataskaitoje, ketvirtadaliui jų gresia išnykimas.

Šlapynės taip pat užtikrina daugiau kaip milijardo žmonių pragyvenimą, švelnina potvynius ir saugo pakrantes. Jos taip pat yra labai svarbus maisto, žaliavų ir genetinių išteklių vaistams šaltinis.

Ramsaro konvencija pabrėžia, kad šlapžemės yra itin svarbios siekiant sustabdyti klimato kaitą ir kad durpynuose yra dvigubai daugiau anglies nei pasaulio miškuose, nors jie užima tik 3 proc. sausumos paviršiaus.

Druskingose pelkėse, povandeninėse pievose ir mangrovėse taip pat sukaupta daug anglies. O šlapynėms nykstant, anglis, kuri ten buvo saugiai „užrakinta“, patenka į atmosferą.

Klimatologai seniai perspėja apie vadinamojo teigiamo grįžtamojo ryšio – uždaro pasaulinio šiltėjimo rato – grėsmę, bet jų nuogąstavimai daugiausia buvo susiję su metano dujų patekimu į atmosferą tirpstant Arkties amžinajam įšalui.

Ataskaitoje nurodoma, kad didelį susirūpinimą kelia ir atogrąžų durpynai. Joje perspėjama, kad jų sausinimas žemės ūkiui ir plėtrai kelia pavojų klimatui.

Pasak M. Rojas Urrego, reikėtų keisti požiūrį, kad šlapynės yra nenaudingi plotai. Ji apgailestavo dėl „suvokimo, kad pelkės yra kažkas, ką reikia nusausinti“.

Ramsaro konvenciją ratifikavo dauguma pasaulio valstybių, įskaitant dideles teršėjas JAV, Kiniją ir Indiją. Nuo 1975 metų, kai konvencija įsigaliojo, buvo nustatyta daugiau kaip 2,3 tūkst. tarptautinės svarbos vietų.