Esame paskutiniai, matantys kai kuriuos gyvūnus ir augalus
Dau­giau nei pu­sė vi­sos lau­ki­nės gam­tos, eg­zis­tuo­jan­čios di­džiau­sia bio­lo­gi­ne įvai­ro­ve ga­lin­čio­se pa­si­gir­ti Že­mės vie­to­vė­se, dar iki šio am­žiaus pa­bai­gos ga­li iš­nyk­ti, jei­gu tik ne­bus im­ama­si ryž­tin­gų prie­mo­nių ko­vo­jant su kli­ma­to kai­ta, nau­jau­siau­sio­je at­as­kai­to­je skel­bia moks­li­nin­kai. 

Tyrime, kurį atliko Pasaulio gamtos fondas, Rytų Anglijos universitetas ir James Cook universitetas, perspėjama, kad kylanti temperatūra gali turėti pragaištingų pasekmių tokiuose regionuose kaip Amazonė, Galapagų salos ir Madagaskaras, o taip pat Europos pakrantėse bei Karibuose, informuoja independent.co.uk.

Tyrėjai analizavo klimato kaitos poveikį beveik 80000 gyvūnų bei augalų rūšių, 35-iose gamta turtingiausiose planetos vietovėse.

Jie tyrinėjo tris skirtingas klimato kaitos galimybes: 2°C globalios temperatūros kilimą (tikslas, nustatytas Paryžiaus klimato susitarime); 3,2°C kilimą (prognozuojamą amžiaus pabaigai); 4,5°C kilimą – prognozuojamą rezultatą, kuris bus pasiektas jeigu anglies emisijų lygis nebus apribotas).

Tyrime skelbiama:

* globalios temperatūros kilimas 4,5°C turėtų pragaištingų padarinių augalams bei gyvūnams, o Amazonei grėstų prarasti net 69% savo augalų rūšių.

* 3,2°C temperatūros augimas lemtų tai, kad Amazonėje išnyktų beveik 50% gyvūnų rūšių. Maždaug 60% visų rūšių atsidurtų pavojuje ir Madagaskare, kuris garsėja savo laukinės gamtos įvairove, o net iki 80% žinduolių būtų nušluoti nuo Mimbo miškų žemės paviršiaus, pietinėje Afrikoje.

Įspėjama, kad išaugusi vidutinė temperatūra ir su tuo susiję fenomenai, tokie kaip nepastovios orų sąlygos, taip pat turėtų katastrofinių padarinių. Gerokai mažesnis kritulių kiekis iškristų Viduržemio jūros regione, Madagaskare bei Cerrado-Pantanal, Argentinoje.

Tai galimai privestų iki vandens trūkumo Afrikos drambliams, kurie kasdien turi išgerti maždaug 150–300 litrų vandens.

Kylančio vandens lygio nešamos problemos

Kylantis jūros vandens lygis galėtų užlieti tigrų gyvenamąsias teritorijas Sundarbanuose, didžiausiame mangrovės miške pasaulyje, įsikūrusiame Indijos ir Bangladešo pakrantėje.

Manoma, kad jei globalinis atšilimas bus apribotas ties 2°C virš priešindustrinio lygmens, tuomet praradimai gali būti sumažinti 25%. Šiltėjimo apribojimas iki 1,5°C nebuvo analizuotas, tačiau, kaip manoma, jis padėtų apsaugoti dar daugiau laukinės gamtos atstovų.

Dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos tokios vietovės kaip Amazonė ir Galapagų salos, gali neatpažįstamai pasikeisti.

Jau šiuo metu daugybė išskirtinių gyvūnų rūšių balansuoja ties išnykimo riba, toks pats likimas gresia tūkstančiams augalų bei mažesniųjų sutvėrimų, kurie yra visos Žemės gyvybės fondas.