Dėl klimato kaitos vandenynai pakeis savo spalvą
Moks­li­nin­kai skel­bia, kad dėl kli­ma­to kai­tos kei­sis van­de­ny­nų spal­va, ku­ri dar la­biau in­ten­sy­vės: van­de­ny­nų mė­liai taps mė­ly­nes­ni, o ža­lu­mos – ža­les­nės.

Kaip tai nutiks?

Vandenynų spalvos priklauso nuo to, kaip saulės šviesa atsispindi nuo to, kas egzistuoja vandenyje.

Mikroorganizmai, vadinami fitoplanktonu, savyje turi chlorofilo, pigmento, kuris absorbuoja didesnę dalį

Žalia šviesa šiuo atveju yra atspindima. Būtent dėl to, vanduo, kuriame esama daugiau fitoplanktono pasižymi žalsvu atspalviu. Teritorijos, kuriose šių organizmų nėra, pavyzdžiui vandenyno viduryje, yra mėlynos spalvos.

Mokslininkai iš Masačusetso technologijos instituto (MIT) sukūrė modelį, kuriuo simuliuojama, kaip skirtingos fitoplanktono rūšys augs ir sąveikaus su vandenynais bei kaip tai keisis kylant globaliai temperatūrai.

Išbandydami šį modelį 21-ajame amžiuje, mokslininkai atrado, kad dėl klimato kaitos iki 2100 metų daugiau nei pusė pasaulio vandenynų pakeis savo spalvą.

Tyrimas, kuris buvo paskelbtas žurnale „Nature Communications“, teigia, kad tokios teritorijos kaip subtropikai, dėl šiltėjančio vandens tendencijų ir menkesnio maistinių medžiagų kiekio reikalingo mikroorganizmams, ateityje turės dar mažiau fitoplanktono. Šios vandenynų teritorijos taps dar mėlynesnėmis, nei jos yra šiandien.

Regionai, kurie šiandien yra vėsesni, pavyzdžiui arti Žemės polių, šils, pasižymės didesniu maistinių medžiagų lygiu ir maitins bei lems didesnius fitoplanktono žydėjimus. Šios teritorijos ateityje bus dar žalesnės.

Šios teritorijos pakankamai skirsis nuo dabartinių, kad darytų įtaką likusiam mitybos tinklui, kurį palaiko fitoplanktonas. Tai gali būti ganėtinai rimta.