Danguje užfiksuotas įspūdingas reiškinys – saulės stulpas
Gis­me­teo.lt skai­ty­to­ja Ir­ma Ja­nu­šė pa­si­da­li­no įspū­din­gu reiš­ki­niu – už­fik­suo­tu sau­lės (švie­sos) stul­pu, dar va­di­na­mu sau­lės ha­lu.

Unikalus reiškinys susiformuoja, kuomet saulės šviesa lūžta Žemės atmosferoje esančiuose ledo kristaluose. Dažniausiai jis regimas tuomet, kai danguje egzistuoja plonas plunksninių debesų sluoksnis.

Saulės halų gali būti pačių įvairiausių, skaičiuojama, kad yra apie 50 rūšių. Pavidalas gali būti labai įvairus: balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, stulpai, kryžiai, dėmės, netikros saulės (parheliai) aplink Saulės ar Mėnulio diską.

Stulpai dažniausiai pasirodo Saulei arba Mėnuliui esant netoli horizonto. Tai siauras, vertikalus šviesos pluoštas, atsirandantis dėl spindulių atspindžio nuo ledo kristalų horizontalių plokštumų, orientuotų žemės paviršiaus atžvilgiu. Stulpai ypač efektingai atrodo, kai pati Saulė jau būna pasislėpusi už horizonto ar panirusi į debesį.

Šie reiškiniai dažnai sufleruoja apie artėjančias orų permainas. Artimiausiomis dienomis kaip tik jų ir sulauksime – orai kaip reikiant atšals.