Baltijos ruonius gelbės Seimo nariai
Krau­pi ir vis dau­giau ne­ri­mo ke­lian­ti si­tua­ci­ja dėl Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­tė­je Lie­tu­vo­je ran­da­mų nu­žu­dy­tų pil­kų­jų ruo­nių pa­ga­liau pri­ver­tė su­krus­ti ir par­la­men­ta­rus.

Statistika – negailestinga: 2012 metais mūsų paplūdimiuose buvo rasta 10 negyvų ruonių, po metų – 22, 2014-aisiais – 16, 2015 metais – 13, 2016– aisiais – 9, o pernai vien iki liepos mėnesio bangos į krantą išmetė 26 nudobtus jūrų žinduolius, griežtai saugomus visame Baltijos jūros baseine.

Linas Balsys: „Šiemet pasiekėme dar neregėtą skaičių – mūsų pajūryje jau rasti 48 negyvi ruoniai.“

„Šiemet pasiekėme dar neregėtą skaičių – mūsų pajūryje jau rasti 48 negyvi ruoniai. Tai siaubingas skaičius. Per Seimo rudens sesiją inicijuosiu šio klausimo nagrinėjimą iš esmės, galbūt bus sudaryta darbo grupė iš kelių komitetų narių. Reikia keisti teisės aktus, nes dabartinė teisinė bazė yra kiaura kaip rėtis. Kontrolės mechanizmai tiesiog neveikia, o į Lietuvos raudonąją knygą įtraukti ruoniai toliau brutaliai žudomi, naikinami, pasitelkiant protu nesuvokiamas, žiauriausias priemones“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys.

Priminsime, kai neseniai poilsiautojai pliaže rado ruonį nupjauta galva.

Įtarimų kratosi

Konfliktas tarp Baltijos jūros priekrantės žvejų ir paskui migruojančias žuvis keliaujančių, žūklautojų tinklus draskančių, į juos įkliūvantį vertingą laimikį suėdančių ruonių trunka nebe pirmus metus. Dilema, kaip rasti kompromisą, kad ir ruonis sotus būtų, ir žvejys patenkintas, iki šiol lieka neišspręsta.

Pastaruoju metu vis dažniau ir garsiau kalbama, esą patys žvejai, neapsikentę ūsuotų plėšikautojų, ėmėsi drastiškų priemonių.

„Ką dabar matome mūsų pajūryje? Visi negyvi ruoniai – su šautinėmis, durtinėmis žaizdomis, skylės žioji ten, kur jų neturėtų būti. Kitiems suknežintos kaukolės. Jei būtų kokia nors invazinė liga, gaištų visi Baltijos jūroje gyvenantys ruoniai. Tačiau mūsų šalyje situacija kitokia: nužudyti gyvūnai randami tik Šventojoje, Palangoje ir ties Karkle“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis įsitikinęs, kad būtent dėl žvejų veiklos žūva pilkieji ruoniai. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Priekrantės žvejai kratosi įtarimų, esą būtent jie galabija ruonius, ir baksnoja į latvius, švedus.

„Mums metami įtarimai nepagrįsti. Juk norint iš šautuvo pataikyti į jūroje esantį ruonį, reikia ne tik būti geru šauliu, bet ir paleisti šūvį iš daugiau ar mažiau stabilios vietos. Todėl manau, kad tuos į Lietuvą jūros atplukdytus ruonius sumedžiojo latviai, iš didesnių laivų. Mes, šventojiškiai, į jūrą plaukiame nedidelėmis, bangų mėtomomis valtimis. Iš jų net pro žiūronus ką nors stebėti yra sudėtinga, nes laiveliai nuolat linguoja, yra vėtomi į šonus. Apie kokią medžioklę iš valčių galima kalbėti? Iš valtelės banguotoje jūroje paleisti taiklų šūvį į ruonį – jokių šansų“, – pasakojo ilgametis Šventosios žvejys Antanas Valiukas.

Esą jau nušautus ruonius srovės gali atplukdyti ir iš Švedijos, kurioje šiuos gyvūnus galima šaudyti legaliai.

„Nesąmonė. Švedijoje ruonius medžioti gali tik profesionalai, jie surenka nukautus gyvūnus, už kiekvieną atsiskaito ir gauna išmokas. Kam švedui nušautą ruonį palikti jūroje? Juk išmokos negaus. O mes jau šiemet skaičiuojame apie 50 negyvų ruonių, kuriuos jūra išmetė į mūsų krantus. Apskritai visoje Baltijos jūroje leidžiama nušauti tik 2 tūkst. ruonių. Švedai neišnaudoja tos kvotos“, – pažymėjo L. Balsys.

Linas Balsys / Alinos Ožič nuotrauka

Siūlo pakeitimus

Tai, kas vyksta Baltijos priekrantėje, vadinama ir ruonių genocidu, ir atsakingų institucijų arba nesusikalbėjimu, arba nenoru atlikti savo pareigas. Kalbama apie absurdiškas teisines spragas.

„Šiandien matome teisėkūros spragas, jas reikia lopyti. Pirmiausia, turi būti atliekamas nuoseklus, mažiausiai metus trunkantis monitoringas. Dabar nė viena valstybinė institucija neprivalo jo atlikti. Taip pat būtų privalomas gaišenos skrodimas, jis leistų išsklaidyti abejones arba patvirtinti įtarimus dėl ruonių žūčių priežasčių. Dabar į pliažą išmestą ruonį paima samdyta firma, išsiveža ir tiesiog utilizuoja. Preliminariai išsiaiškinome, kad vieno ruonio skrodimas kainuotų apie 20 eurų. Na, dar tiek pat tektų mokėti už degalų sąnaudas. Todėl valstybė privalo skirti pinigų tokiai veiklai“, – idėjomis dalijosi L. Balsys.

Jo manymu, reikia stiprinti ir pajūrio ruože esančių savivaldybių bendradarbiavimą, turi būti daugiau koordinacijos tarp Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų.

„Esama situacija absurdiška. Aplinkos apsaugos specialistų galios baigiasi pakrantėje, jie neturi teisės jūroje tikrinti žvejų laivų. Žemės ūkio ministerijai pavaldžių institucijų specialistai, kurie turi teisę revizuoti laivus, negali tikrinti, ar laivuose, pavyzdžiui, laikomi ginklai. Seimo rudens sesijoje šiuos klausimus planuoju pagarsinti ir stengtis, kad būtų pasiektas realus, apčiuopiamas rezultatas. Jei reikės, atsiras ir teisės aktai, įpareigojantys institucijas spręsti problemą“, – tikino parlamentaras.

Praėjusią savaitę LJM lankėsi visame pasaulyje žinomos nevyriausybinės organizacijos „Sea Shepherd“ kampanijos „Perkūnas“ vadovai. Ši jūrų išsaugojimo organizacija atlieka tiesioginius veiksmus, skirtus laukiniams gyvūnams ginti bei išsaugoti ir pasaulio vandenynams nuo neteisėto eksploatavimo bei aplinkos naikinimo apsaugoti. Šiuo metu Baltijos jūroje „Sea Shepherd“ vykdo kampaniją „Perkūnas“, kurios metu Gdansko įlankoje, Lenkijoje, Vokietijoje tikrinami žvejybiniai žiauniniai tinklai, keliantys grėsmę pilkiesiems ruoniams. Naujausi „Sea Shepherd“ tyrimai rodo, kad Lenkijoje ir Vokietijoje sparčiai nykstanti pilkųjų ruonių populiacija mažėja ir dėl neteisėto jų žudymo. Minėta organizacija svarsto pradėti veiklą ir Lietuvoje.

Barbarų etiketė

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, jog masinio pilkųjų ruonių žudymo prie mūsų krantų klausimą iš tiesų būtina kelti parlamentiniu lygiu.

„Dabar chaosas. Aplinkosaugininkai kaltina žvejus, žvejai – aplinkosaugininkus, ir kaltų nebelieka, o ruoniai toliau brutaliai žudomi. Bėda, jog trūksta labai aiškių teisės aktų. Kas ir už ką yra atsakingas? Kas vykdo monitoringą? Kas jūroje tikrina žvejų laivus, ieško ginklų, įrodymų, jog galėjo būti nudobti ruoniai? Netrukus bus griežtai taikomos europinės direktyvos, kurių privalės laikytis ir Lietuva“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo ekologas.

Pagal tuos dokumentus visos Baltijos pajūrio valstybės per tam tikrą laikotarpį turės pasiekti, kad žvejų tinkluose nežūtų nė vienas ruonis ar paukštis. Esą jei nesilaikysime reikalavimų, atrodysime kaip barbarai.

„Mūsų žvejų teiginiai, kad jie nešaudo ruonių, nedaužo jų irklais ar kitokiais įrankiais – esą gyvūnai patys įsipainioja į tinklus ir nuskęsta, man nėra svarbūs. Esmė ta, kad būtent dėl žvejų veiklos žūva pilkieji ruoniai. Prieš kelis šimtus metų ir dar seniau, kai pramoninė, verslinė žvejyba nebuvo išplėtota, Baltijos jūroje gyveno mažiausiai 200 tūkst. įvairių rūšių ruonių. Dabar jų tėra apie 35 tūkstančius“, – teigė gamtininkas.

Norima, kad šių nykstančių gyvūnų Baltijos jūroje būtų bent 50 tūkstančių. To galima pasiekti įgyvendinant įvairias ilgalaikes aplinkosaugos programas, taikant tam tikras technines priemones, kurios atbaidytų ruonius nuo tinklų.

„Žvejai turi suprasti, kad naikindami ruonius jie pjauna šaką, ant kurios patys sėdi. Ruoniai atlieka natūralią atranką, suka evoliucijos variklį. Jei išnyks ruoniai, nebebus ir žuvų“, – prognozavo E. Paplauskis.