Ar šunys žino, kad yra fotografuojami?
Šu­nys dar jums ne­priar­tė­jus prie na­mų ži­no, kad grįž­ta­te. Jie taip pat su­vo­kia, kad jei jūs krau­na­tės daik­tus, ku­rį lai­ką jiems teks pa­bū­ti vie­niems. Šu­nys iš gar­so at­pa­žįs­ta šei­mi­nin­kų au­to­mo­bi­lius, užuo­džia vais­tus, ži­no, kai ser­ga­te. Bet ar jie ži­no, kad yra fo­tog­ra­fuo­ja­mi? Ar jie su­pran­ta, kad jūs no­ri­te, jog jie žiū­rė­tų į ka­me­rą?

Jei naudojatės socialiniais tinklais, žinote, kad augintinių fotografavimas yra viena iš mėgstamiausių žmonių veiklų. Internetas, atrodo, ir tebuvo skirtas šunų bei kačių nuotraukoms. Galite pastebėti, kad šunys dažnai kameroms tiesiog šypsosi – atsisuka į objektyvą ir nutaiso linksmą grimasą. Savaime aišku, kad jie ne tik neperžiūrinėja nuotraukų, bet net neatpažįsta savęs veidrodyje, tai kas iš tiesų vyksta?

Na, nieko nenustebins faktas, kad šunys iš tikrųjų žiūri į šeimininką ir šypsosi jam. Kartais užtrunka, kol šuo atsisuka ten, kur reikia, tačiau nuotraukos daromos būtent tada. Niekas jums nepavykusių kadrų nerodo. Tačiau nemanykite, kad šunis visada reikia priversti pasisukti į kamerą.

Ką savo rankose laiko šeimininkas? Kodėl jis slepiasi už neaiškaus stačiakampio daikto? Šuniui tiesiog smalsu, kas yra skanėstus duodančiose rankose. Tačiau profesionalūs fotografai pasitelkia įvairius triukus – garsus, skanėstus, šeimininkų buvimą šalia. Svarbiausia yra nusileisti iki šuns lygio ir padėti jam jaustis patogiai.

Tai ar šunys žino, kad yra fotografuojami? Tikrai ne ir į kamerą jie žiūri tik todėl, kad ji dengia šeimininko akis. Tačiau kuo dažniau šunys yra fotografuojami, tuo lengviau jie supranta, ko iš jų nori šeimininkas. Procesą dar labiau pagreitina duodami skanėstai ir kitoks atlygis už žiūrėjimą į objektyvą.

Jokie gyvūnai neatpažįsta savęs nuotraukose, tačiau nemažai jų atpažįsta save veidrodyje. Taip yra todėl, kad atpažinimas veidrodyje siejasi su ryšiu tarp judesio ir atvaizdo, o ne konkrečių išvaizdos bruožų. Kai kurie gyvūnai gali suvokti, kad judantis atvaizdas veidrodyje yra jie, tačiau visiškai nejudrus spalvotas atvaizdas at popieriaus lapo yra tik objektas jų rankose. Nuotraukose atvaizdai dažnai dar būna sumažinti, o štai atvaizdas veidrodyje dažniausiai būna apytikriai tikslus. Šunys ir katės dažnai demonstruoja, kad atpažįsta savo šeimininką ekrane, tačiau taip pat tik tuomet, kai jis juda ir kalba – nuotraukose jie neatpažįsta nieko.