Aplinkosaugininkams norima primesti nesaugių maudynių prevenciją
Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja (VRM) sie­kia ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams su­teik­ti pa­pil­do­mų funk­ci­jų – jiems ga­li tek­ti ne tik rū­pin­tis ap­lin­ko­sau­ga, bet ir baus­ti gy­ven­to­jus už ne­sau­gų el­ge­sį van­de­ny­je ar ant van­dens tel­ki­nių le­do.

Esą tai būtų prevencinė priemonė mažinant skęstančiųjų vandens telkiniuose skaičių. Tačiau patys aplinkosaugininkai tokių įpareigojimų kratosi. Juos palaiko dalis politikų, tikinančių, kad valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams darbo ir taip netrūksta.

Daugiau baudėjų

VRM parengė ir Vyriausybei bei Seimui pateikė Vandens įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis norima pagausinti subjektų, turinčių teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti jų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus už saugaus elgesio vandenyje ir ant vandens telkinių ledo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų pažeidimus.

Ministerijos nuomone, tai galėtų daryti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Mat šie, atlikdami savo tiesiogines funkcijas, dažnai fiksuoja teisės pažeidimus pasienio ruožuose. Todėl saugodami valstybės sieną pasienio vandenyse pasieniečiai taip pat galėtų surašyti administracinių nusižengimų protokolus už nesaugų elgesį vandenyje ir ant ledo. Įgalioti tai daryti VRM siūlo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, jeigu jie tokius pažeidimus pastebėtų atlikdami savo funkcijas teisėtumo ir teisėtvarkos užtikrinimo aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje. Dabar įgaliojimai bausti asmenis už nesaugų elgesį vandenyje bei ant ledo numatyti tik policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnams.

Anot vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, tokios naujovės leistų taupyti valstybės biudžeto lėšas ir efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius. „Atsižvelgus į tai, kad skęstančių poilsiautojų ar žūklės mėgėjų skaičius kasmet, ypač sezono metu, nemažėja, manytina, jog sudaryta galimybė valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams surašyti administracinių nusižengimų protokolus turėtų teigiamą prevencinį poveikį“, – aiškino ministras.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per 2018 metų pirmuosius tris ketvirčius ugniagesiai gelbėtojai atliko daugiau kaip 430 gelbėjimo darbų vandenyje ir ant ledo, ištraukė 125 nuskendusius žmones, iš jų 6 vaikus. Taip pat išgelbėjo 41 gyventoją, iš jų 2 vaikus.

Praėjusiais metais Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams teko dirbti vandenyje ir ant ledo 58,2 proc. daugiau nei 2017 metais, kai buvo atlikti 386 gelbėjimo darbai, kurių metu ištrauktas 131 skenduolis (iš jų 5 vaikai) ir išgelbėti 46 žmonės, iš jų 18 vaikų. Daugiau kaip 30 proc. nuskendusių asmenų ištraukiama iš tvenkinių, apie 20 proc. – iš upių ir apie 14 proc. – iš ežerų. Vidutiniškai 2013–2017 metais Lietuvoje per metus nuskęsdavo 152 asmenys.

Kyla nemažai klausimų

Daugiau kaip porą dešimtmečių aplinkosaugos srityje dirbantis Vytautas, nenorėjęs, kad būtų skelbiama jo pavardė, „Lietuvos žinioms“ teigė, kad VRM sumanymas aplinkosaugininkams patikėti dar ir elgesio vandenyje ir ant vandens telkinių ledo priežiūrą sunkiai suprantamas. Juk dauguma tokių pažeidimų gali būti daroma poilsio dienomis, nes būtent tuomet žmonės vyksta ilsėtis prie ežerų, upių ar žvejoti. Dauguma aplinkosaugininkų tomis dienomis ilsisi. Lieka tik budinčios komandos, kurios reaguoja į operatyvinius pranešimus.

„Todėl labai sunku įsivaizduoti, kada turėtume prižiūrėti, ar tikrai besimaudantieji saugiai elgiasi vandenyje. Be to, kaip mums suprasti, kada jie elgiasi saugiai, o kada – ne. Juk kas vienam gali būti saugu, kitam – ne“, – svarstė Vytautas.

Pasak jo, atvejai, kai aplinkosaugininkų reidų metu įtariama, kad žvejai gali būti užlipę ant nesaugaus ledo, yra vienetiniai. Be to, kyla klausimas, kaip įrodyti, kad ledas tikrai nesaugus.

Siūlymams nepritaria

VRM sumanymui aplinkosaugininkus įgalioti bausti gyventojus už nesaugų elgesį vandenyje ir ant ledo nepritaria ne tik patys aplinkosaugininkai, bet ir Aplinkos ministerija. „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos išskirtinai sietinos tik su teisėtumo bei teisėtvarkos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje užtikrinimu“, – tvirtino aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.

Anot jos, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvoje vykdančių institucijų ir pareigūnų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus ir pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir šios kontrolės procesą reglamentuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Todėl VRM pasiūlymas šio įstatymo nuostatoms prieštarautų.

Abejotinas sumanymas

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog VRM sumanymas reikštų siekį išplėsti aplinkosaugininkų kompetenciją – jie rūpintųsi ne tik valstybine aplinkos apsaugos kontrole, bet ir žmonių saugumu bei viešąja tvarka. „Nemanau, kad to reikėtų. Negalima štampuoti vis naujas taisykles ir pastatyti po pareigūną, prižiūrintį, kaip laikomasi kiekvienos taisyklės ar draudimo“, – aiškino parlamentaras. Jis pažymėjo, kad yra kur kas geresnis kelias – labiau šviesti gyventojus, kad jie žinotų ir susiprastų, kas yra galima, o kas – ne.

Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio nuomone, VRM idėja iš tiesų labai abejotina ir dvelkia populizmu. „Aplinkosaugininkų pagrindinė funkcija – aplinkosaugos pažeidimų prevencija, o ne priežiūra, kaip žmonės elgiasi vandenyje ar ant ledo. Jei reido metu aplinkosaugininkai pamato, kad kažkas nesaugiai elgiasi vandenyje, tai, ko gero, visada perspės, o jei skęsta – pultų gelbėti. Bet abejočiau, ar jie turėtų užsiimti tokių asmenų baudimu“, – kalbėjo jis.

Anot L. Balsio, neaišku, kaip dėl naujų įgaliojimų padidėtų ir taip nemenkas aplinkosaugininkų darbo krūvis, kaip būtų atsižvelgiama į jų kvalifikacijos reikalavimus. Aplinkosaugininkai ne visada būtų pasirengę tinkamai identifikuoti pažeidimus taip, kaip tai daro policijos pareigūnai. Todėl, parlamentaro nuomone, gal nereikėtų maišyti aplinkosaugos funkcijų su viešosios tvarkos funkcijomis.