60 metų apie šią 1,5 mln. pingvinų koloniją niekas nežinojo
Moks­li­nin­kai pa­skel­bė An­tark­ti­dos pu­sia­sa­ly­je at­ra­dę Ade­lės ping­vi­nų „su­per­ko­lo­ni­ją“, ku­ri čia ne­truk­do­ma gy­ve­no be­veik 60 me­tų.

Šis atradimas įvyko po to, kai laikotarpyje tarp 2010 ir 2017, iš bado išmirė ištisi tūkstančiai Adelės pingvinų jauniklių. Šią nelaimę mokslininkai iš Prancūzijos apibūdino, kaip „katastrofine nesėkme“, kurią lėmė neįprastai storas jūrų ledo sluoksnis, dėl kurio ieškodami maisto jauniklių tėvai buvo priversti keliauti didesnius nuotolius.

Mokslininkai patys stebisi, kad šiais moderniaisiais laikais, toks didelis kiekis pingvinų gali likti nepastebėtas.

To rezultatas – 2017 metų ankstyvojo jauniklių vedimo sezono metu Rytų Antarktidoje iš 18000 Adelės pingvinų porų išgyveno vos du jaunikliai.

Tačiau, ši superkolonija aptikta ant uolėtų ir atokių Danger Islands salų, ir šis atradimas padarytas tik po to, kai NASA palydovai 2014 metais atrado jų ekskrementų, žinomų kaip guamas, ruožus.

Mokslininkai patys stebisi, kad šiais moderniaisiais laikais, toks didelis kiekis pingvinų gali likti nepastebėtas. Mokslininkai šiuos pingvinus pražiopsojo, nes juos buvo taip sudėtinga pasiekti.

Mokslininkų komanda nustatė, kad Adelės pingvinų populiacija atokiose Danger Islands salose stabili yra nuo pat 1959 metų. Salos stūkso už šiaurinės pusiasalio viršūnės, bei dėl klastingų juos supančių vandenų.

Vos tik tyrėjų komandai atvykus į minėtąsias salas, jie pasinaudodami nuotolinio valdymo skraidykle fiksavo apylinkių fotografijas bei rinko informaciją apie koloniją sudarančių pingvinų skaičių.

Kai nuotraukos tapo prieinamos, mokslininkai pasinaudodami specialiomis programomis analizavo jas po vieną pikselį, taip ieškodami pingvinų lizdų.

Tikslumas, kurį suteikė dronas (skraidyklė), anot profesoriaus Michael Polito iš Luizianos valstybinio universiteto, buvo esminis, nes leido pažvelgti į pingvinų populiacijos dinamiką šioje teritorijoje.

„Danger Islands salos ne tik gali pasigirti didžiausia Adelės pingvinų populiacija Antarktidos pusiasalyje, tačiau taip pat čia gyvenantiems paukščiams neteko išgyventi populiacijos mažėjimo, kuris fiksuotas vakarinėje pusiasalio dalyje. Pingvinų mirtys čia buvo siejamos su vykstančia klimato kaita,“ – sakė profesorius Polito, šio tyrimo bendraautorius.

Dr. Hart iš Oksfordo universiteto sakė: „Manau, kad žmonės priprato prie minties, jog žino kur kas yra ir tiesiog sustojo ieškoti bei žvalgytis aplink. Visi jie čia gyveno daugybę metų. Tai nėra nauji pingvinai – jie visiškai džiaugiasi savo gyvenimo šioje atokioje saloje. Mums tai naujiena, keista tik tai, jog mes juos pražiopsojome anksčiau.“

Mokslininkų atradimai paskelbti moksliniame žurnale „Scientific Reports“.