Žydinčios sienos puošia biurus ir namus
Ita­li­jo­je land­šaf­to ar­chi­tek­tū­ros stu­di­jas bai­gu­si vil­nie­tė Ra­sa Jas­ke­le­vi­čiū­tė be­veik me­tai lie­tu­viams siū­lo mū­sų kraš­te dar ne­įp­ras­tus pa­veiks­lus iš au­ga­lų. Jos įsteig­ta bend­ro­vė „Žy­din­čios sie­nos“ ku­ria ir la­bai po­pu­lia­rius pa­sau­ly­je ver­ti­ka­laus sie­nų ap­žel­di­ni­mo spren­di­mus įmo­nėms, vieš­bu­čiams – ža­liuo­jan­čios sie­nos pa­leng­va ski­na­si ke­lią ir Lie­tu­vo­je.

Rasos kelias į dabartinę veiklą nebuvo paprastas. Vilniaus universitete ji baigė ekonomikos studijas ir daugelį metų sėkmingai dirbo finansininke viename bankų. Nors augalų pasaulis traukė nuo ankstyvos vaikystės, tačiau augusios miesto inteligentų šeimoje mergaitės pareiškimai, kad nori būti ūkininke, aplinkiniams kėlė tik šypseną.

„Šeima juokavo, jog ūkininkės iš manęs tikrai nebus, greičiau pianistė. Taigi baigusi mokyklą įstojau studijuoti ekonomikos, gerai mokiausi, stažavausi Londone ir Milane, gavau gerą darbą. Bet augalų pomėgis bėgant metams niekur nedingo. Atėjus brandai supratau, jog reikia imtis daryti tai, kas iš tiesų labai patinka, o ne tiesiog dirbti, kad pragyventum. Ilgai svarsčiusi keisti profesijos nesiryžau, tad kurį laiką toliau dirbau ir pradėjau studijuoti landšafto architektūrą“, – prisipažino Rasa.

Svajonės išsipildymo link

Įgijusi drąsos, Rasa pasiryžo rimtai imtis vien landšafto architektūros mokslų. Pasirinko vertikalaus apželdinimo kryptį, nes nenorėjo daryti to, ką daugelis daro.

„Augalais dekoruotų sienų interjero detalės pasaulyje labai populiarios ir paplitusios jau ne vienus metus, tačiau Lietuvoje tai dar nepopuliaru. Studijuodama landšafto architektūrą Italijoje gavau žinių ir įgijau praktikos. Sprendimai nėra lengvai įgyvendinami, tad praktikuotis reikėjo nemažai, nutariau padirbėti šios srities italų ir olandų firmose“, – gerai nusiteikusi kalbėjo pašnekovė. Kaip sakė Rasa, landšafto architektūros ji mokėsi ir Lietuvoje, Vilniaus kolegijoje, tačiau ten teikiamų žinių jai pasirodė per mažai. Tad ėmėsi studijų Italijoje, nes stažuodamasi šioje šalyje ankstesniais metais buvo pramokusi kalbą.

Mėgstanti keliauti R. Jaskelevičiūtė pasakojo, jog pirmą kartą augalais dekoruotą sieną pamatė oro uoste vykdama į vieną Azijos šalių. Juokėsi prisiminusi, kaip tada nuo šios sienos ją nuvesdino apsauginiai, mat susižavėjusi lietuvė ėmė tą žalią sieną tyrinėti – liesti augalus, žiūrinėti, kaip sukonstruota. „Kažkas spragtelėjo mano pasąmonėje, kilo mintis, gal tai – mano ateitis? Lindau tarp augalų visiškai užsimiršusi, kad esu tarp žmonių viešoje vietoje. Tad apsauginiams teko man priminti, kur esu ir kaip turiu elgtis“, – prisiminė pašnekovė.

Vietoj augalų sienos – paveikslai

Augalais apželdinti vertikalią sieną, Rasos teigimu, yra labai brangus malonumas, tad toli gražu ne kiekvienas gali įsigeisti. Tad ji rado išeitį, kuri nesunkiai įkandama daugeliui – iš augalų sukomponuotus paveikslus, kabinamus ant sienų. Pašnekovės manymu, bene kiekvienas, norintis namus papuošti tokiu žaliuojančiu kūriniu, gali jį susikomponuoti iš mėgstamų augalų.

„Mūsų bendrovė prekiauja specialiais rėmais su substratu, į kurį žmogus gali pasisodinti tai, kas jam pačiam patinka. Paprastai patariu pasirinkti augalus, kurie derėtų tarpusavyje. Kadangi rėmas kabinamas ant sienos, pasistengti, kad augalų kotai nebūtų labai ilgi. Antraip jie tiesiog sulūš. Į rėmą įsodinami šeši augalėliai, tad jie turėtų derėti ir laistymo ciklu. Visada patariame, kaip kuo geriau suderinti augalus“, – teigė Rasa.

„Iš patirties galiu pasakyti – klientai dalijasi per pusę: vieni noriai perka jau gatavus žaliuosius paveikslus, kiti imasi kurti juos patys.“

Dar nėra metų, kai R. Jaskelevičiūtė užsiima paveikslais iš augalų, tačiau landšafto architektė pasidžiaugė, jog lietuviai noriai ir labai kūrybingai komponuoja tokius paveikslus. Juokavo, esą kai kuriuos klientus norėtų priimti į darbą, nes jų susikurti paveikslai iš tiesų labai gražūs.

Rasa nuolat rengia kūrybines dirbtuves jos žaliaisiais paveikslais susidomėjusiems žmonėms. Per poros valandų užsiėmimą, net ir menkai išmanydamas apie augalus, žmogus gali susikurti gražų paveikslą, kuris ilgai džiugins žaluma. Prakutusiems sodininkams užtenka įsigyti specialų rėmą ir jau namuose į jį įsodinti tuos žalumynus, kurie teikia šeimininkui džiaugsmą.

„Prieš pradėdama šią veiklą smalsavau, ar žmonės labiau pirks tuščius rėmus, ar mieliau rinksis mūsų jau sukurtus paveikslus. Dabar jau galiu iš patirties pasakyti – klientai dalijasi per pusę: vieni noriai perka jau gatavus žaliuosius paveikslus, kiti imasi kurti juos patys“, – tikino pašnekovė.

Neatsilieka nuo naujovių

Rasa savo veiklą plėtoja kartu su partneriais iš Olandijos, Italijos ir Vokietijos. Moteris nuolat lankosi užsienyje rengiamose landšafto architektūros konferencijose, parodose, stengiasi semtis naujų patirčių. „Užsienyje parodose nedalyvauju, vykstu stebėti naujienų.

Tačiau Lietuvoje per tuos dar ne visus metus, kiek dirbame, dalyvavau kone visose architektūrai, statybai, interjero dizainui skirtose parodose: statybos parodoje Klaipėdoje, „Namų pasaulis“ Kaune, „Super namai“, „Resta“, interjero parodoje Vilniuje. Dabar kiek mažiau dalyvausiu, nes pasiekiau tikslą prisistatyti tam tikrai auditorijai“, – dėstė pašnekovė.

Rasos planuose – naujo biuro įrengimas, internetinės svetainės tvarkymas. Kol kas ji dirba viena, tačiau didesniems vertikalaus apželdinimo projektams samdo talkininkų. Neseniai drauge jie baigė du stambius projektus viename Vilniaus viešbutyje ir restorane, kur įrengė šimto kvadratinių metrų žaliuojančią sieną. Moteris pasidžiaugė, kad lietuvių požiūris į žydinčias sienas per jos darbo metus pakito: iš pradžių itin skeptiškai vertinę galimybę turėti patalpoje vertikalias džiungles, palaipsniui lietuviai atsisakė išankstinio neigimo, esą nieko iš to neišeis, augalai supus, viskas subyrės.

„Dabar jau žvelgiama be išankstinės nuostatos, kad vertikaliai apželdinta siena yra kažkoks kuriozas. Požiūris normalus – arba patinka, arba ne. Visiems ir neturi patikti, bet kaskart atsiranda tokių, kurie vertina šį brangų ir labai gražų interjero sprendimą, – patenkinta pasakojo Rasa. – O nedideliais žaliuojančiais paveikslais ant sienų domisi tikrai nemažai žmonių, tad pamažu vejamės pasaulyje jau seniai pripažintą ir pamėgtą interjero dekoravimo stilių.“