Žvilgsnis į valdžios atstovų pinigines
Jau ne­tru­kus vyk­sian­tys sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ir me­rų rin­ki­mai, o po ke­lių mė­ne­sių – pre­zi­den­to ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mai kai kam ne tik at­vers ke­lią į nau­jus pos­tus, nau­jas veik­los sri­tis, bet ir ne­men­kai pa­pil­dys pi­ni­gi­nes.

Tiesa, tas papildymas ne visuomet gali būti adekvatus naujoms pareigoms ir užgriūsiantiems rūpesčiams. Tuo metu Seime jau inicijuojami įstatymų pakeitimai dėl merų algų apskaičiavimo pakeitimų. Esą reikėtų apibrėžti savivaldybių vadovų darbo užmokesčio ribas ir nustatyti konkrečius kriterijus, nuo kurių priklausytų jų dydis.

Alga – beveik kukli

Pavasariui baigiantis Lietuvoje bus renkamas prezidentas. Pagal įstatymus jo mėnesinis darbo užmokestis yra lygus Lietuvos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos 55 baziniams dydžiams. Šiemet tai sudaro 9515 eurų neatskaičius mokesčių. Prezidentas negali eiti jokių kitų pareigų ir gauti kito atlyginimo, išskyrus jam nustatytą, taip pat atlygį už kūrybinę veiklą.

Simono Daukanto aikštės rūmų šeimininko alga iki šių metų siekė 7287 eurus, o šiemet - 9515 eurų neatskaičius mokesčių.Romo Jurgaičio nuotrauka

Iki šių metų prezidento alga buvo šiek tiek menkesnė – 7287 eurai. Ji padidėjo dėl mokesčių skaičiavimo naujovių, įvestų nuo sausio 1-osios. Nors kukliau gyvenantiems šalies žmonėms gali atrodyti, kad mūsų valstybės prezidento atlyginimas yra didelis, vis dėlto jis gana menkas, palyginti su sumomis, kurias gauna daugelis pasaulio lyderių. Tačiau Lietuvos vadovas uždirba daugiau negu Latvijos (jo atlyginimas – 4561 eurai) ir Estijos (5288 eurai per mėnesį) prezidentai.

Tuo metu didesnių valstybių lyderių ir atlyginimai kur kas didesni. Kaip skelbiama viešai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas gauna apie 30 tūkst. eurų per mėnesį, Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel – apie 18 tūkst. eurų, Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May – apie 14 tūkst. eurų, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – 15 tūkst. eurų.

Simono Daukanto aikštės rūmų šeimininko alga iki šių metų siekė 7287 eurus, o šiemet – 9515 eurų neatskaičius mokesčių.

Naudinga būti europarlamentaru

Gali būti, kad Lietuvos prezidento atlyginimas nėra didelis ir palyginus jį su valstybės įmonių vadovų algomis. Štai UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, kaip nurodoma bendrovės interneto svetainėje, kas mėnesį uždirbo 7036 eurus iki mokesčių, VĮ „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius praėjusių metų paskutinį ketvirtį – po 6412 eurų per mėnesį, o AB „Klaipėdos nafta“ vadovas – po 6500 eurų. Tiesa, jų gaunamas darbo užmokestis viešinamas nepriskaičiavus kintamųjų dalių, premijų ir kitokių išmokų.

Mūsų prezidento alga gali būti net mažesnė negu Europos Parlamento (EP) nario atlyginimas. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Europos Parlamento biuro Lietuvoje ryšių su žiniasklaida administratorius Robertas Pogorelis, pagal EP narių statutą europarlamentarui mokamas 38,5 proc. bazinio Europos Teisingumo Teismo teisėjo atlyginimo darbo užmokestis. Jis yra vienodas visiems EP nariams. „Šiuo metu europarlamentaro alga, atskaičiavus mokesčius, sudaro 6710,67 euro per mėnesį. Papildomai mokama bendrųjų biuro išlaidų išmoka, siekianti iki 4416 eurų per mėnesį, taip pat dienpinigiai – po 320 eurų už kiekvieną dieną, kai EP narys dalyvauja posėdyje Briuselyje arba Strasbūre“, – vardijo R. Pogorelis.

Guoda Burokienė: „Dėl merų atlyginimų susidariusią situaciją būtina keisti, tam reikia parinkti tinkamus jų darbo vertinimo svertus.“

Ir didelės, ir mažos

Pinigus, ko gero, skaičiuoja ne tik ketinantieji sėsti į kėdę S. Daukanto aikštėje ar EP, bet ir tie, kurie svajoja apie politinę karjerą čia, Lietuvoje. Dalyvauti savivaldybių merų rinkimuose kai kuriuos vietos politikus, ypač regionuose, skatina tiek politinės ambicijos, tiek šilta finansiniu požiūriu mero vieta. Vadovaujantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu, merų ir jų pavaduotojų atlyginimų baziniai dydžiai, pagal kuriuos skaičiuojami atlyginimai, priklauso nuo savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių skaičiaus. 2015 metais Seimas priėmė įstatymų pataisas ir jomis kilstelėjo tiesiogiai išrinktų merų algas. Dabar savivaldybių, kuriose gyvena per 100 tūkst. žmonių, vadovų pareiginės algos koeficientas yra 19, o savivaldybių, kurios turi iki 100 tūkst. gyventojų, – 18.

Taikant šį vienintelį kriterijų kyla kurioziškų situacijų, nes ekonomiškai stiprios savivaldybės meras uždirba tiek pat, kiek ir vos „kvėpuojančios“. Kaip skelbiama savivaldybių interneto svetainėse, praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto mero atlyginimas siekė 2744 eurus (iki mokesčių), Kauno mero – 2593 eurus, Šiaulių mero – 2593 eurus. Ne ką mažiau (o kai kur ir daugiau) už didžiųjų miestų vadovus uždirbo ir nedidelių savivaldybių merai: Kalvarijos meras – 2528, Pagėgių – 2770, Visagino – 2888 eurus. Dar labiau didžiųjų šalies miestų vadovų algas lenkė Šalčininkų ir Vilniaus rajonų merų atlyginimai, atitinkamai – 3007 ir 3197 eurai.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė „Lietuvos žinioms“ patikslino, kad tokia padėtis susidarė todėl, kad prie nustatytos pareiginės algos jiems dar mokami ir priedai už valstybei ištarnautus metus.

Bandys keisti tvarką

Kęstutis Masiulis: "Nenormalu, kad didžiųjų šalies miestų, kuriuose tenka spręsti begalę problemų, merams mokamas toks pat ar net menkesnis atlyginimas negu kur kas mažesnių rajonų vadovams."

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Kęstutis Masiulis „Lietuvos žinioms“ pripažino: situacija, kai didžiųjų šalies miestų, kuriuose tenka spręsti begalę problemų, merams mokamas toks pat ar net menkesnis atlyginimas negu kur kas mažesnių rajonų vadovams, yra nenormali. Dėl to grupė Seimo narių jau kreipėsi ir į Konstitucinį Teismą.

„Mero algą turėtų nustatyti savivaldybės taryba. Tačiau reikėtų įstatymais apibrėžti darbo užmokesčio ribas ir nustatyti konkrečius kriterijus, nuo kurių priklausytų atlyginimo dydis. Galbūt vertėtų jį sieti su vienos ar kitos savivaldybės gyventojų vidutinėmis pajamomis. Tuomet vadovai būtų suinteresuoti dirbti taip, kad jų savivaldybėse būtų plėtojamas verslas ir gyventojai gautų orias algas, o ne vien sėdėtų merų kėdėse ir gadintų orą“, – ironizavo parlamentaras.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė sutiko, jog situaciją dėl merų atlyginimų būtina keisti. Tam reikia parinkti tinkamus jų darbo vertinimo svertus. Apie tai ketinama diskutuoti jau rytoj vyksiančiame komiteto posėdyje.