Žiemą sodo nameliai – draudikų rūpestis
Dau­gu­ma so­di­nin­kų mė­gė­jų sa­vo va­sar­na­mius so­dų bend­ri­jų skly­puo­se šiuo me­tu jau už­da­ro. Pa­liks žie­mo­ti ir ne­už­suks į juos iki pa­va­sa­rio. Dar prieš ke­le­tą me­tų drau­di­mo bend­ro­vės nė į kal­bas ne­si­leis­da­vo dėl to­kio tur­to drau­di­mo, bet da­bar, spau­džia­mos kon­ku­ren­ci­jos, jau su­tin­ka su­da­ry­ti so­do na­me­lių drau­di­mo su­tar­tis, ypač kai krei­pia­si lo­ja­lūs klien­tai.

Negyvenamas namas – vasarinis sodo namelis – nėra itin brangus nekilnojamasis turtas. Naują lentinį surenkamąjį 9–30 kvadratinių metrų ploto sodo namelį, tinkamą gyventi ir permiegoti vasarą, šiuo metu galima nusipirkti už 850–6000 eurų. Rąstinis namelis yra šiek tiek brangesnis. Mūriniam sodo nameliui pastatyti užtektų 10 000 eurų.

Sodų bendrijose, kadaise sukurtose aplink miestus, prieš 3 ar 4 dešimtmečius pastatyti kai kurie kuklūs sodo nameliai šiandien neverti nė tiek, tačiau juose per žiemą paliekamas neprižiūrimas gyventojų turtas visą šaltąjį sezoną traukia vagis. Dėl paliktų naudotų buities prietaisų ar gerų sodo įrankių plėšikai nuniokoja namelius ir kartais pridaro savininkams beveik tiek pat nuostolių, kiek vertas pats senas negyvenamas pastatėlis.

Dažniausiai apiplėšiami sodo nameliai arba vasarnamiai, palikti be nuolatinės priežiūros gyvenvietėmis netapusiose sodų bendrijose, kur šaltojo sezono metu nelieka kaimynų.

Draudimo bendrovės neatsisako apdrausti namelių su visu vidaus turtu. Tačiau sudaryti vien šio turto draudimo sutartis bendrovės klientui būtų per brangu, todėl įprastai negyvenami pastatai ir juose paliekami daiktai apdraudžiami kartu su visu nuosavu draudėjo turtu – tarsi jo dalis. Draudikai visada vertina ir kliento draudimo istoriją.

Kraustytis per brangu

Vasarnamyje savininkai neretai palieka ir nemažai senų baldų, buitinės technikos, sodo mašinų, įrankių, netgi derliaus ir konservuotų rudens gėrybių. Visa tai – vagių masalas, nors dažniausiai ir nebrangus. Vis dėlto tam turtui nusigabenti į nuolatinę gyvenamąją vietą, daugiausia – į daugiabutį mieste, reikėtų nemažai ir lėšų, ir laiko.

O vagys, įsilaužę į negyvenamą namelį, kai aplink paliktą turtą – nė gyvos dvasios, surenka viską. Tai papildoma draudimo bendrovių rizika.

Draudikai negyvenamų pastatų draudimo nereklamuoja ir sutinka drausti jų riziką daugiausia tik reikalo prispirti : jei lojalus jų klientas renkasi kitas draudimo rūšis, tada gali ir už negyvenamą turtą sumokėti santykinai didesnę draudimo įmoką dėl labai didelės rizikos. „Išplėšiami, suniokojami sodo nameliai, regis, dėl nieko. O vieno įsibrovimo žala siekia vidutiniškai 300–500 eurų – išdaužti langai ar išlaužtos durys, išdraskytos spynos ir pan.“, – pasakoja UAB „BTA draudimas“ turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

AB „Lietuvos draudimas“ gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad vidutinė atlyginta žala pagal tokias sutartis yra apie 800 eurų.

Žiemai paliekamo negyvenamo turto draudimo suma retai viršija 5000 eurų, jei apdraudžiamas ne visas negyvenamame pastate esantis turtas. Įmokų dydžių draudimo bendrovės neatskleidžia, jos nustatomos įvertinus draudimo sumą, palikto turto vertę ir kitas aplinkybes. Pavyzdžiui, jei draudžiama sodyba, kurioje laikoma smulki ūkinė technika, nuostolis vagystės atveju gali būti gerokai didesnis, todėl ir draudimo įmoka didesnė nei sodybos be technikos sandėlio.

Vieniši – rizikingiausi

Kitos svarbios aplinkybės – pirmiausia tai, kaip pats savininkas pasirūpina savo negyvenamo turto saugumu.

Draudimo bendrovės BTA ekspertų teigimu, dažniausiai apiplėšiami sodo nameliai ar vasarnamiai, palikti be nuolatinės priežiūros gyvenvietėmis netapusiose sodų bendrijose bei viensėdžiuose, kur žiemą nelieka nė vieno kaimyno.

Pasak D. Strazdienės, jei netoliese žiemą paliekamo negyvenamo namelio yra vienas kitas gyventojas, reikėtų su jais palaikyti draugiškus santykius, kooperuotis – šaltuoju sezonu retkarčiais vykstantys apžiūrėti savo turto kaimynai galėtų užmesti akį į vieni kitų nuosavybę. Anot specialistės, kuo anksčiau pastebima turtui padaryta žala, tuo mažesni gali būti nuostoliai.

„Vertindami draudimo riziką, atsižvelgiame į namo statybos metus, konstrukciją, aplinką ir bendrą teritorijos vaizdą – ar aplink yra įrengta tvora, kiti elementai, kurie rodytų, jog kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas gerai prižiūrimas“, – sako A. Gimbickas.

Bendrovė gali apdrausti visą kliento turto, bet jei pastatas nėra nuolat gyvenamas, tai yra papildoma rizika, kurią privalu nurodyti sudarant sutartį, ir ji gali daryti įtaką draudimo įmokai. Bet nuslėpus svarbias aplinkybes, nameliui arba jame esančiam turtui padaryta žala bus laikoma nedraudžiamuoju įvykiu.

Technologijos leidžia daugiau

Draudimo bendrovės atsižvelgs ne tik į atstumą nuo apdraudžiamo namelio iki artimiausios gaisrinės tarnybos, bet ir į tai, kiek turto saugumu yra pasirūpinęs pats savininkas. Visada pigiau kainuoja apdrausti turtą, dėl kurio nuotolinės priežiūros yra sudaryta sutartis su saugos tarnyba.

„Šiuolaikinės technologijos leidžia žmonėms sodybas bei sodo namelius prižiūrėti išmaniai ir labai atidžiai: pasirūpinti apsauga, šildymu ir vandens tiekimu per nuotolį, net stebėti aplinką. Todėl ir draudikai lanksčiai vertina prisiimamą riziką ir gali pasiūlyti draudimą, atsižvelgdami į kiekvieno kliento padėtį“, – sako UAB „Gjensidige“ gyventojų turto ir pirkinio draudimo produktų vadovo Baltijos šalims Valdemar Fiodorovič.

LŽ nuotrauka

Pasak D. Strazdienės, jei vieta atoki, nuošali, aplink nėra nuolat gyvenančių žmonių, verta pasidairyti nebrangių vaizdo stebėjimo per atstumą sprendimų, kurie leidžia vaizdo kamerą susieti su telefono mobiliąja programėle ir bent retkarčiais užmesti akį į savo turtą, nelaukiant pavasario ir gerų kelių.

Faktai

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos duomenimis, šalyje yra 1800 sodininkų bendrijų, kurios vienija beveik 230 tūkst. narių. Daugelis sodų bendrijų yra įsikūrę netoli didžiųjų miestų.

Vien Vilniaus rajone yra daugiau kaip 260 sodų bendrijų, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracija turi informacijos apie 241 sodininkų bendriją.

Visos sodininkų bendrijos pasižymi kompaktišku užstatymu.

Lietuvos Respublikos žemės fondo 2012 metų sausio 1 dienos leidinio, sudaryto Nacionalinės žemės tarnybos ir Registrų centro duomenimis, vien Vilniaus rajono sodininkų bendrijų bendras teritorijos plotas yra 27,7 kvadratinio kilometro, kur yra daugiau kaip 27 tūkst. sklypų, valdomų 25,8 tūkst. savininkų. Vidutinis sodo žemės sklypo plotas rajone yra 7 arai.

Šaltinis: Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija