Žaidžiame tekstilės atliekų rūšiavimą
Daž­no gy­ven­to­jo na­muo­se pri­si­kau­pia dė­vė­tų ir jau ne­be­tin­ka­mų ne­šio­ti dra­bu­žių, pa­ta­ly­nės, ava­ly­nės. Nu­spren­dęs at­si­kra­ty­ti ne­be­nau­do­ja­mais daik­tais, žmo­gus ne vi­sa­da ži­no, kur juos dė­ti. Teo­riš­kai yra bent trys pa­si­rin­ki­mo va­rian­tai – ati­duo­ti dra­bu­žius lab­da­rai, mes­ti juos į spe­cia­lius teks­ti­lės at­lie­koms skir­tus kon­tei­ne­rius ar vež­ti į di­de­lio ga­ba­ri­to at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­les.

Tačiau realybėje dėvėti drabužiai labai dažnai atsiduria bendruose buitinių atliekų konteineriuose, o vėliau – sąvartynuose, nes tekstilės atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema šalyje kol kas nesukurta, o tokių atliekų surinkimas vyksta chaotiškai.

Tekstilę rūšiuoti privaloma

Tekstilės atliekos nelaikomos pavojingomis, bet dalis jų yra sunkiai suyrančios. Kaip nustatyta Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymuose, už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis šioje srityje – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės.

Kaip „Lietuvos žinias“ informavo Aplinkos ministerijos atstovai, siekiant padėti savivaldybėms, tekstilės atliekų surinkimo konteineriams įsigyti skiriamos Europos Sąjungos fondų ir Atliekų tvarkymo programos lėšos.

Konteinerius pastatyti lengva, bet kur dėti jų turinį?

„Pagal šiuo metu turimą informaciją jau yra skirtos Europos Sąjungos (ES) lėšos 492 tekstilės atliekų konteineriams įsigyti. Taip pat 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas tekstilės atliekų surinkimo konteineriams įsigyti teikiant dotacijas savivaldybėms pagal Atliekų tvarkymo programą. Pagal jį jau skirta 99,4 tūkst. eurų dotacijoms savivaldybėms. Už šias lėšas planuojama iš viso įsigyti 130 vnt. konteinerių. Šiemet balandžio 25 d. paskelbtas antrasis kvietimas savivaldybėms teikti paraiškas finansavimui tekstilės atliekų surinkimo priemonių (konteinerių) įsigijimui gauti iš Atliekų tvarkymo programos lėšų. Šiai priemonei skirta 115 tūkst. eurų“, – teigiama Aplinkos ministerijos pateiktoje informacijoje.

Kaip „Lietuvos žinioms“ patikslino Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) vyriausiasis specialistas Antonas Micevičius, Atliekų tvarkymo programos lėšos konteineriams įsigyti savivaldybes pasieks tik tada, kai savivaldybių administracijos pateiks galiojančias sutartis su tekstilės atliekų tvarkytojais. „Tai yra tarsi saugiklis, kad į konteinerius metamos tekstilės atliekos iš tikrųjų būtų perdirbamos ar kitaip tvarkomos, o konteineriai nebūtų įsigyjami vien dėl to, kad taip reikalauja teisės aktai“, – aiškino APVA atstovas.

Rūpinasi privatus verslas

„Lietuvos žinių“ žiniomis, kone vienintelis Lietuvoje nuosekliai veikiantis tekstilės atliekų tvarkytojas – Klaipėdoje įsikūrusi įmonė „Dėvėdra“. Uostamiestyje, Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Neringoje ir Trakuose šiuo metu įmonė turi apie 500 tekstilės atliekoms skirtų kontenerių, kuriuos, pasak įmonės steigėjos Emilijos Lohde, be jokių valstybės dotacijų yra įsigijusi Vokietijoje.

UAB „Dėvėdra“ kai kuriuose miestuose bendradarbiauja su UAB „Ecoservice“, teikiančia tekstilės atliekų surinkimo paslaugą. „Dėvėdros“ rūšiavimo cechuose tekstilės atliekos skirstomos į tris pagrindines rūšis: tinkamas naudoti, tinkamas perdirbti ir tai, kas tinka tik sudeginti arba pašalinti su kitomis atliekomis. Tinkami nešioti drabužiai randa savo antrą gyvenimą skurdesnėse už Lietuvą šalyse, kur jie eksportuojami, kita dalis naudojama pramoninių pašluostėms – įvairiems tepalams valyti gamyboje, likę keliauja į tekstilės perdirbimo gamyklas Vakarų Europoje ir net Indijoje.

Atliekų tvarkymo programos lėšos konteineriams įsigyti savivaldybes pasieks tik tada, kai savivaldybių administracijos pateiks galiojančias sutartis su tekstilės atliekų tvarkytojais

Dar viena privati iniciatyva – Lietuvoje veikiančio pasaulinio prekybos tinklo „H&M“ parduotuvėse surenkami bet kokios būklės naudoti drabužiai.

Ten, kur valdžios institucijos tik kalba apie žiedinės ekonomikos skatinimą ir daiktų prikėlimą antram gyvenimui, konkrečių iniciatyvų imasi privatus verslas, vadovaudamasis verslo logika. Ten, kur verslas nemato prasmės vystyti savo veiklos, atsiveria niekeno zonos, o tekstilės atliekos keliauja į bendrus sąvartynus kartus su kitų šiukšlių srautais.

KOMENTARAS

Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis:

Jei žmogus pasiruošė tinkamai rūšiuoti tekstilės atliekas ir supakavęs jas neša ar veža prie artimiausio tam skirto konteinerio, kurį neretai galima rasti tik už kelių šimtų metrų, o dar jei tas konteineris perpildytas, tai kitą kartą gyventojas vargu ar tam ryšis.

Jei fragmentiškai pastatysime po vieną kitą papildomą konteinerį – tekstilei ar kažkam kitam – tai nespręs jokių bendrų atliekų rūšiavimo problemų. Vieno kito konteinerio nupirkimas neduos jokių rezultatų. Turi būti aiški ir atsakinga rūšiavimo sistema, pagrįsta žiedinės ekonomikos principais. Pirminis rūšiavimas – svarbiausias etapas, apie tai ir šneka visas pasaulis. O mes kol kas tik žaidžiame rūšiavimą.