Vyriausybė skatins didmiesčius riboti dyzelinių automobilių eismą
Siek­da­ma ko­vo­ti ne­igia­mais kli­ma­to kai­tos pa­da­ri­niais Vy­riau­sy­bė ke­ti­na ska­tin­ti ša­lies did­mies­čius ri­bo­ti dy­ze­li­nių au­to­mo­bi­lių eis­mą.

Aplinkos ministerijos parengtame oro taršos mažinimo plane nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.

Dokumente teigiama, kad finansinė paskata būtų suteikiama už eismo ribojimo įgyvendinimą ir galėtų būti panaudota tik su susisiekimo sektoriumi susijusiems tikslams įgyvendinti.

Lietuva šiuo klausimu seka didžiųjų Vakarų Europos valstybių miestų pavyzdžiu. Italijos sostinės Romos meras vasario pabaigoje pareiškė, kad miesto centre šiais taršiais automobiliais nebus galima važinėti nuo 2024 metų.

Automobilių mokestis – nuo 2020-ųjų

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane nurodoma, kad nuo 2020-ųjų metų lengvieji automobiliai būtų apmokestinami pagal jų taršos lygį, o mokestį mokėtų transporto priemonių savininkai.

Įvesti visuotinį automobilių mokestį Lietuvą ne vienerius metus ragina Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas, ankstesnės Vyriausybės yra kėlusios panašias idėjas, bet rimčiau svarstyti mokesčio nesiryžo.

Finansų ministras Vilius Šapoka praėjusią savaitę teigė, kad sprendimai dėl automobilių mokesčio galėtų paaiškėti rudenį.

Be to, nuo 2021 metų yra numatytos finansinės paskatos asmenims, įsigyjantiems ekologiškus automobilius.

Perkantiems naują elektra varomą ar hibridinį automobilį siūloma taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio vienkartinę negražinamą subsidiją. Vienkartinė subsidija būtų mokama ir tiems, kurie įsigyti ne senesnį kaip 6 metų ne dyzelinu varomą automobilį, o turimą 10 metų ar senesnį automobilį priduotų kaip netinkamą eksploatuoti.

Pirmuoju atveju, Aplinkos ministerijos skaičiavimais, pirmajai paskatai 2021–2027 metais reikėtų 20 mln. eurų, antroji per tą patį laikotarpį pareikalautų dar 40 mln. eurų.

Oro taršos mažinimo priemonėms – per 250 mln. eurų

Visoms Aplinkos ministerijos numatytoms oro taršos mažinimo priemonėms iki 2030 metų ketinama skirti 254 mln. eurų.

Aplinkosaugininkai kelia tikslą iki 2020 metų sieros dioksido kiekį sumažinti 55 proc. (iki 2030 metų – 60 proc.), palyginti su 2005 metais, azoto oksidų – 48 proc. (51 proc.), amoniako – 10 proc. (tiek pat), smulkiųjų kietųjų dalelių – 20 proc. (36 proc.), o nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 32 proc. (47 proc.).

Vyriausybė nacionalinį oro taršos mažinimo planą turėtų patvirtinti iki šių metų pabaigos ir iki kitų metų balandžio jį pateikti Europos Komisijai (EK). Vėliau jis turės būti atnaujinamas bent kas ketverius metus.