Vokietijos įmonės tiki sėkme Lietuvoje
Lie­tu­vo­je vei­kian­čios vo­kie­čių ka­pi­ta­lo įmo­nės ir glau­džiai su Vo­kie­ti­ja bend­ra­dar­biau­jan­čios lie­tu­viš­kos bend­ro­vės ti­ki­si, kad jų pa­ja­mos ir to­liau di­dės, to­dėl yra pa­si­ren­gu­sios 2018-ai­siais in­ves­tuo­ti dar dau­giau, pri­im­ti dau­giau dar­buo­to­jų.

Tai parodė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atlikta įmonių apklausa. Buvo analizuojama 21 Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos šalis bei Kinija.

Vokietijos ir su ja susijusios įmonės Lietuvoje baiminasi ateityje susidurti su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu.

Lietuvos vertinimas, palyginti su 2017 metais, pakilo per vieną poziciją, ji kartu su Latvija dalijasi 7-ąją vietą. Beveik visi analizuoti šalies veiksniai, susiję su verslo plėtra, pagerėjo. Profesinis mokymas, darbo jėgos trūkumas, kaip ir ankstesniais metais, tebėra silpnosios vietos. Apklaustos įmonės taip pat mano, kad pastebimai didėja su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos.

Lietuva – aukščiau vidurkio

„Kaip rodo apklausos duomenys, Lietuva yra patraukli vieta verslui, ir ji nuolat tobulėja. Sąlygos investuotojams šiais metais vertinamos dar geriau negu praėjusiais. Jos tikrai yra palankios. Mūsų apklausoje dalyvavusios įmonės labiausiai vertina šalies infrastruktūrą, įskaitant informacinių technologijų centrus, vietos tiekėjų kokybę ir Lietuvos darbuotojų motyvaciją bei produktyvumą“, – apibendrindamas apklausos rezultatus pranešime spaudai teigė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) vykdomasis direktorius Florianas Schröderis.

Pagal AHK apklausą Lietuva priskiriama pirmaujančių valstybių trečdaliui. Ypač teigiamai apibūdinama dabartinė šalies ekonominė padėtis – negauta nė vieno neigiamo įvertinimo. 66 proc. apklaustų įmonių Lietuvos ekonominę padėtį įvardija kaip gerą (praėjusiais metais – 45 proc.), 34 proc. – kaip patenkinamą. Atitinkamai dauguma jų (55 proc.) mano, kad šalies ekonominė padėtis yra geresnė nei 2017-aisiais.

Taip pat kaip pernai vyrauja optimistinės tendencijos, susijusios su investicijų didinimu ir naujų darbo vietų steigimu. Beveik kas antra įmonė (47 proc.) planuoja įdarbinti naujų darbuotojų ir daugiau investuoti Lietuvoje (46 proc.). Bendrovės pastebimai – per 13 proc. – padidino darbo užmokesčiui skirtas išlaidas, tačiau noro investuoti tai nesumažino. Priežastis – gerai plėtojamas verslas. Trys ketvirtadaliai įmonių ketina didinti apyvartą, 56 proc. – eksporto mastą. Likusi dalis mano, kad eksportas liks toks pats, nė viena įmonė nenumato jo nuosmukio.

Pagal visus apklausos kriterijus Lietuva yra aukščiau vidurkio. Ypač gerai vertinama šalies infrastruktūra, įskaitant informacinių technologijų centrus, narystės Europos Sąjungoje teikiami pranašumai ir kvalifikuoti darbuotojai. Lietuvos infrastruktūra visu balu geresnė už apklausoje dalyvavusių šalių vidurkį.

Naujasis Darbo kodeksas Lietuvoje įvertintas labiau teigiamai, o sugriežtinta alkoholio reklamos tvarka – įvairiai: keturioms iš dešimties apklaustų bendrovių ji atrodo labiau tinkamesnė nei perdėta. Į kriptovaliutas dauguma (55 proc.) žvelgia įtariai – mano, jog tai rizikinga ir kelia daug neaiškumų. Tik kas 12-a įmonė įtrauktų jas į savo verslą.

Pasigenda profesinio mokymo kokybės

„Kaip rodo apklausos duomenys, devynios iš dešimties su Vokietija susijusių bendrovių vėl pasirinktų investuoti į Lietuvą. Ir tai iš tiesų labai geras rezultatas. Tačiau vis dar yra neigiamos profesinio mokymo kokybės mūsų šalyje vertinimo tendencijos. Vokietijos ir su ja susijusios įmonės Lietuvoje baiminamasi ateityje susidurti su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Į profesinį mokymą Vokietijoje žvelgiama labai rimtai, to tikimasi ir iš kitų valstybių, kuriose dirba vokiečių verslininkai“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo Audronė Gurinskienė, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė.

Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacija (DIHK) neseniai paskelbė užsienio investicijų planų apžvalgą, kurioje atsispindi vokiečių kompanijų nuostata kaip pagrindinį investicijų lauką rinktis euro zonos valstybes ir čia toliau didinti investicijas. Tokių planų turi 63 proc. vokiškų įmonių. Jų, palyginti su 2017 metais, padaugėjo 3 procentais. Antrojoje vietoje pagal patrauklumą vokiečių investuotojams esančios Kinijos dalis per metus smuktelėjo dviem procentais, iki 37 procentų. Kaip pagrindinį kriterijų renkantis šalį, į kurią verta investuoti, vokiečių verslininkai nurodo klientų pasiekiamumą, kitas svarbus dalykas – būtent kvalifikuota darbo jėga.

Vokietija, 2017 metų pabaigos duomenimis, Lietuvoje buvo investavusi 1,155 mlrd. eurų – ji trečia pagal dydį užsienio investuotoja po Švedijos ir Nyderlandų.