Vokiečių investuotojai atsikvėpė: Lietuva neteisėtai stabdė jų investicijas
Vo­kie­čių in­ves­tuo­to­jai rei­ka­laus Lie­tu­vos vals­ty­bės at­ly­gin­ti mi­li­jo­ni­nius nuo­sto­lius, at­si­ra­du­sius dėl ins­ti­tu­ci­jų ir po­li­ti­kų sta­ty­tų dirb­ti­nių už­kar­dų ir su­lau­žy­tų pa­ža­dų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Energetikos ministerija neteisėtai sustabdė Vokietijos kompanijos „Danpower“ investicijas į naują biokuro jėgainę Vilniuje.

Skaičiuojama, jog dėl neteisėtų institucijų ir politikų veiksmų galbūt proteguojant valstybinę energetikos bendrovę vien sostinės gyventojai už šildymą yra permokėję daugiau kaip 4 mln. eurų.

Neteisėtai vokiečių investicijas sustabdžiusiai Energetikos ministerijai 2015 metais vadovavo dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Vokiečiai skaičiuoja, kad dėl dirbtinai sukurtų kliūčių statyti kitą biokuro jėgainę Kaune kompanija galėjo patirti dar daugiau nuostolių.

Lietuvai jau yra įteiktas įspėjimas pagal investicijų apsaugos sutartį su Vokietija. Jame nurodyta nuostolių padengimo suma siekia 30 mln. eurų.

Statė dirbtines kliūtis

20 megavatų (MW) šilumos ir 5 MW galios elektrinę Vilniuje „Danpower“ planavo pastatyti 2015 metais. Tačiau to padaryti neleido Energetikos ministerija, argumentuodama, kad statyboms pasirinkto žemės sklypo paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo, tad jame elektrinių statyba esą negalima.

Vokiečių nuomone, projektas Vilniuje buvo sustabdytas dirbtinėmis kliūtimis, galbūt siekiant sudaryti išskirtines sąlygas valstybės valdomų energetikos įmonių grupei „Lietuvos energijai“.

Mat „Lietuvos energija“ su panašiais ribojimais nesusidūrė – identiškos paskirties sklype jai leista statyti Vilniaus atliekų deginimo jėgainę.

„Danpower“ valdybos narys Markusas Suessmannas mano, kad teismo sprendimas taps pirmu žingsniu, atstatant investuotojų pasitikėjimą Lietuvos įsipareigojimais skatinti sąžiningą konkurenciją energetikos sektoriuje.

„Iki šiol neturime aiškaus atsakymo, kodėl buvo dirbtinai stabdomas mūsų projektas, o valstybės įmonei, esant toms pačioms sąlygoms, uždegta žalia šviesa. Mums, Vakarų investuotojams, norėtųsi, kad įstatymai Lietuvoje visiems galiotų vienodai“, – sakė M. Suessmannas.

Reikalaus atlyginti nuostolius

Galutinį ir neskundžią sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, kad Energetikos ministerija neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo 2015 metais sustabdyti ir panaikinti „Danpower“ išduotą leidimą jėgainės vystymui.

Pasak advokatų kontoros „Cobalt“ partnerio Elijaus Burgio, po teismo sprendimo Vokietijos investuotojas įgyja teisę ne tik toliau vystyti projektą Vilniuje, bet ir reikalauti milijoninių nuostolių atlyginimo iš Lietuvos institucijų.

Kompanijos nuostoliai dar skaičiuojami. Tačiau, išankstiniais vertinimais, vien sostinės gyventojai dėl neteisėtų institucijų veiksmų už šildymą yra permokėję daugiau kaip 4 mln. eurų.

„Jei dar 2015 metais būtume pastatę planuotą elektrinę, tai gyventojams šildymo sąskaitos būtų sumažėjusios daugiau kaip 4 mln. eurų. Šios investicijos taip pat būtų sumažinusios Vilniaus priklausomybę nuo šildymo dujomis“, – teigia M. Suessmannas.

Ribojimai patekti į rinką

Pasak „Danpower“ valdybos nario, teismo sprendimo pradėti elektrinės statybas Vokietijos „Danpower“ nepakaks. Vyriausybė dar nėra pakeitusi 2016 metų nutarimo, kuriuo investicijos į reguliuojamus šilumos gamybos pajėgumus Vilniuje apribojamos iki 320 MW.

Šis nutarimas užtvėrė kelią investuotojams patekti į rinką, kadangi nustaytus 320 MW „įsisavins“ jau esami pajėgumai ir „Lietuvos energijos“ planuojama statyti atliekų deginimo jėgainė.

Planuojama, kad įveikus visas teisines kliūtis ir ribojimus, šilumą vilniečiams atpiginsianti jėgainė sostinėje galėtų būti pastatyta iki 2020 metų

Valstybė nesilaiko pažadų

„Danpower“ tikisi, kad atstatytas teisingumas Vilniuje padės išvengti planuojamo bylinėjimosi Vašingtono arbitraže su Lietuva dėl pažeistų Vokietijos investuotojų interesų Kaune“, – rašoma kompanijos pranešime.

Vokiečiai Kaune investavo apie 20 mln. eurų į biokuro kogeneracinę jėgainę – po to, kai 2013 metais vykusiame aukcione laimėjo skatinamąjį elektros supirkimo tarifą. Valstybė tuomet įsipareigojo 12 metų supirkti jėgainėje pagaminamą elektros energiją aukštesnėmis kainomis – po 9,7 cento už kilovatvalandę.

Tačiau valstybė nesilaikė savo pažadų investuotojams – Energetikos ministerija panaikino laimėtus skatinamuosius tarifus. Tai investicijas padarė nuostolingomis.

„Energetikos ministerijos elgesys ne tik tapo smūgiu investuotojų pasitikėjimui Lietuvos įsipareigojimais. Nukentėjo ir Kauno gyventojai – aukštesnės į tinklą parduodamos elektros kainos būtų leidusios dar pigiau gaminti šilumos energiją“, – sakė „Danpower“ atstovas.

Pasak jo, dėl tokios situacijos Vokietijos investuotoja svarsto galimybę savo interesus ginti Vašingtono arbitraže. Lietuvai yra įteiktas įspėjimas pagal investicijų apsaugos sutartį su Vokietija. Jame nurodyta nuostolių padengimo suma siekia 30 mln. eurų.

Nesilaiko pažadų investuotojams

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė „Lietuvos žinioms“ yra sakiusi, kad vokiškas verslas gerai jaučiasi Lietuvoje ir neketina iš čia bėgti. Tačiau Lietuvoje investuotojams kyla ir iššūkių dėl viešojo valdymo efektyvumo.

A. Gurinskienės teigimu, vokiečių kompanijos yra socialiai atsakingos, dalyvauja „Baltos bangos“ judėjime, remia miestelių šventes, atveria duris vaikams iš regiono mokyklų, įrengia sporto aikšteles ir pan. Vokietijos verslas tiki savo ateitimi Lietuvoje ir nori prisidėti prie mūsų šalies gerovės.

Tačiau užsienio investuotojai neretai susiduria su iššūkiais, kurie neįsivaizduojami civilizuotoje valstybėje.

2017 metų birželį Vilniuje „Lietuvos žinių“ surengtoje konferencijoje „Verslo ir valdžios dialogas. Kuria kalba bendrauti?“ „Danpower“ valdybos narys M. Suessmannas gausiai susirinkusiems užsienio svečiams ir Lietuvos politikos ir verslo elitui pasakojo, kad vokiečių investuotojai patikėjo Lietuvos valdžios pažadais ir investavo į atsinaujinančią energetiką, tačiau mūsų šalies valdžia „persigalvojo“ ir ėmė kurti dirbtines kliūtis, – pasirodo, neteisėtai.

Tuometis ūkio ministras Mindaugas Sinkevčius dėl tokios padėties prisipažino „raudonuojantis“, tačiau teigė negalįs atsakyti už kitų politikų sprendimus. „Mūsų bėda, kad kartais keičiantis valdžioms įsipareigojimų tęstinumas nutrūksta. Tenka apgailestauti, kad dėl to investuotojai patiria smūgius“, – sakė jis.

Tuometis „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas svarstė, kad teisinėmis priemonėmis teisingumo atkurti nepavykus, valstybė turėtų rasti būdų kompensuoti nuostolius investuotojams. „Man patinka privačiame versle taikomas principas, kad klaidą padariusi kompanija klientams kompensuoja. Šiuo atveju, jeigu valstybė padarė klaidą ir jos ištaisyti negali, jos pareiga nuostolius investuotojams kompensuoti“, – sakė M .Katinas.

Plačiai Lietuvoje ir užsienyje nuskambėjo „Danpower“, bet ir Vokietijos žemų kainų mažmeninio prekybos tinklo „Lidl“ istorija, kai įmonė teisėtai Vilniuje įsigijo sklypą ir nebenaudojamą Kelių policijos pastatą, kurį ketino nugriauti, o jo vietoje statyti „Lidl“ centrinę būstinę. Vokiečiams pradėjus projektuoti naują biurų centrą „netikėtai“ paaiškėjo, kad apgriuvęs policijos pastatas – galbūt yra vertingas architektūros statinys, nes sovietmečiu buvo apdovanotas SSRS architektų sąjungos premija.

Kilus skandalui bei įsikišus aukščiausiai šalies valdžiai ir žiniasklaidai, „Lidl Lietuva“ ir Vilniaus valdžia taikiai susitarė dėl pastato griovimo. Pagal taikos sutartį savivaldybė leido pastatą nugriauti, o vokiečiai įsipareigojo nereikalauti atlyginti žalos. Vis dėlto investuotojams ši istorija paliko slogų įspūdį.

Kita programinės įrangos kūrimo bendrovė SAP, viena iš trijų didžiausių pasaulio kompanijų, kurianti informacines technologijas įmonėms ir organizacijoms, dalyvauja „Lietuvos energijos“ konkurse dėl interguotos verslo vadlymo sistemos. Vokiečių kompanija kartu su partneriais konkursą laimėjo, tačiau vėliau procesas užstrigo, mat konkurentai apskundė konkurso rezultatus. Po ilgo teisminio proceso, buvo priimtas vokiečių kompanijai palankus teismo sprendimas, tačiau perkančioji organizacija pareiškė, kad ketina nutraukti šį jau dvejus metus trunkantį konkursą. „Galima tik įsivaizduoti, kiek nuostolių patirs kompanija, jeigu „Lietuvos energija“ atsisakys tinkamai baigti konkurso procedūras ir sudaryti sutartį su laimėtojais“, – kalbėjo A. Gurinskienė.

Vokiečių kapitalo įmonė „Nordic Agra“ prieš penkerius metus Lietuvoje įsigijo 175 hektarus žemės. Vėliau nustatyta, kad žemės grąžinimo dokumentai buvo suklastoti ir teismo sprendimu investuotojas privalo grąžinti žemę valstybei bei susigrąžinti iš savininko sumokėtus pinigus. Kas klastojo dokumentus ir kaip tai buvo padaryta, investuotojui nežinoma, nes visos procedūros iš jo pusės buvo atliktos teisingai. Kaip Lietuvoje pasitaiko, tikrasis žemės savininkas – garbaus amžiaus moteris – tų pinigų nei regėjo, nei gali grąžinti. Įmonė padavė teismo sprendimą apeliacijai, bet žinant Lietuvos teismų sistemos efektyvumą, klausimas artimiausius metus, ko gero, liks neišspręstas.

„Tokie atvejai – šaukštas deguto gražioje medaus statinėje – minimi ne tik Lietuvos žiniasklaidoje, neigiama informacija apie investuotojų veiklos sąlygas mūsų šalyje pasiekia Vokietiją ir kitas valstybes, jas skaito užsienio žurnalistai ir verslininkai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė A. Gurinskienė.

FAKTAI: PLĖTOJA ŽALIĄJĄ ENERGETIKĄ

„Danpower“ turi daug patirties, įgytos įgyvendinant didelio masto žaliosios energetikos projektus Vokietijoje ir ją sėkmingai galėtų pritaikyti Lietuvoje. Tai valstybei leistų efektyviau siekti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų, prisidėtų prie oro taršos mažinimo ir nacionalinės energetikos strategijos siekių.

Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje jau yra investavusi beveik 100 mln. eurų, valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę.

84,9 proc. „Danpower“ akcijų priklauso Vienai didžiausių Vokietijoje Hanoverio savivaldybės kompanijai „Stadtwerke Hannover AG“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.