Vitas Vasiliauskas: Lietuva gyvena aukso amžiuje, o bankų konkurencija šalyje per maža
Lie­tu­vos ban­ko va­do­vas Vi­tas Va­si­liaus­kas ma­no, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ir geo­po­li­ti­ka iš­gy­ve­na auk­so am­žių. Žmo­nių per­ka­mo­ji ga­lia di­dė­ja la­biau, nei ky­la kai­nos. Vis dėl­to la­biau­sia jį ne­ra­mi­na ša­ly­je di­dė­jan­ti pa­ja­mų ne­ly­gy­bė. Prob­le­mų ke­lia ir ma­ža ban­kų kon­ku­ren­ci­ja.

Pirmadienio vakarą vykusioje diskusijoje apie globalius iššūkius Lietuvos ekonomikai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas įvertino didžiausias grėsmes šalies ekonomikai, apžvelgė Lietuvos makroekonominę situaciją ir išreiškė poziciją dėl Seimo finansų ir biudžeto komiteto Stasio Jakeliūno kritikos finansų startuoliui „Revolut“.

Ekonomistas kaip vieną svarbiausių grėsmių pasaulio ekonomikai įvardija JAV ir Kinijos prekybos karus, „Brexitą“ bei Europos Parlamento rinkimus.

„Artėjantys Europos Parlamento rinkimai irgi kelia papildomų įtampų. Nuo to priklausys Europos Komisijos ir kitų institucijų formavimas bei ES laivelio kryptis“, – įspėjo V. Vasiliauskas.

Anot jo, įtampa tarptautinėje ekonominėje aplinkoje yra padidėjusi ir viena „Twitter“ žinutė gali viską pakeisti.

„Europa stovi nuošalyje, tačiau užtektų vieno žingsnio. Tarifai ES eksportuojamiems automobiliams į JAV stipriai paveiktų Vokietiją ir Prancūziją. Tačiau tai paveiktų ir Lietuvą, kadangi mes dalyvaujame tiekimo grandinėse“, – apie JAV ketinimus taikyti tarifus ES automobiliams svarstė ekonomistas.

Jis pažymi, kad artimiausiu metu ekonomikos augimas silpnės. Didės ir nestabilumo lygis, kuris augo pastaruosius 10 metų. Tačiau tai nereiškia, kad bus krizė.

„Brexitas“ gali paveikti ir lietuvių pinigines

Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę (JK) nėra didelis, tik 4 proc. Vis dėlto, jei bus išeita iš ES be susitarimo, atsiras muitai ir tai paveiks mūsų eksportą, tvirtino banko vadovas.

„Bendra įtaka bus tik apie 0,5 proc. Tačiau netiesioginė įtaka būtų daug didesnė. ES yra pagrindinė prekių tiekėja į JK. Poveikis būtų padarytas mūsų grandinės partneriams. Jei nukentės Prancūzija – nuo to nukentės ir Lietuva“, – tvirtino jis.

Kitas aspektas – dėl kurso svyravimo nuvertėtų į Lietuvą siunčiami emigrantų pinigai: „Į Lietuvą iš JK atsiunčiama apie 200 mln. eurų per metus. Didžiausią įtaką padarytų svaro kurso šokinėjimas. Tai nėra didelė suma. Net ir visos sumos praradimas neturėtų padaryti didelės įtakos vidaus vartojimui.“

Kur kas svarbesnis faktorius Lietuvos ekonomikai bus bendros pasaulio tendencijos, kurios ir mažins Lietuvos BVP augimą: „Eksporto augimas šalyje lėtėja. Panašios tendencijos vyrauja ir pasaulyje. Tuo metu vidaus vartojimas išlieka stabilus.“

Dėl mažėjančio eksporto Lietuvos BVP trauksis. Pagal Lietuvos banko prognozes, 2019 metais BVP sieks 2,8 proc., 2020 – 2,6, o 2021 susitrauks iki 2,4 proc.

Spartus atlyginimų augimas kelia iššūkius

Ekonomistas pažymėjo, kad nors prekių ir paslaugų kainos didėjo, o kai kurių prekių, pavyzdžiui, alkoholio jau viršija ES vidurkį, šalies gyventojų perkamoji gali auga.

„Pavyzdžiui, būsto įperkamumas didėja. Norint nusipirkti būstą, šiandien dirbti reikia mažiau nei prieš krizę. Tačiau nereikia pamišti, kad vyrauja skirtumai tarp Lietuvos centrų ir regionų“, – pastebėjo V. Vasiliauskas.

Jis pažymi, kad sparčiausiai atlyginimai augo IT sektoriuje (16,5 proc.). Sparčiai jie augo ir viešbučių (14,4 proc.) bei sveikatingumo sektoriuje (13,2 proc.). Tuo metu viešajame sektoriuje atlyginimai didėjo po krizės lėčiausiai, kai kur tik 6 proc.

Ekonomistas pažymi, kad toks spartus atlyginimų augimas kelia papildomus iššūkius, kadangi našumas nedidėja taip sparčiai kaip atlyginimai.

Išskiriamas ir nedarbas miestuose bei regionuose. Miestuose nedarbas nesiekia 4 proc., ir trūksta darbo jėgos. Tuo metu regionuose vyrauja skirtingos tendencijos.

Vis dėlto didžiausią nerimą V. Vasiliauskui kelia nelygybės didėjimas.

„Pajamų nelygybė didėja, ir tai mane neramina. Turtingieji turtėja labiau, negu mažas pajams gaunantys žmonės. Mūsų mokesčių reformą šią nelygybę tik dar labiau įtvirtino“, – teigė V. Vasiliauskas ir pridūrė, kad dėl prastos mokesčių sistemos Lietuva pagal perskirstymą stipriai atsilieka nuo ES vidurkio.

Maža bankų koncentracija – problema

Ekonomistas tvirtino, kad „Brexito“ išvakarėse buvo pastebėta, jog Lietuvai atsiveria galimybė pritraukti naujas finansų įmones, todėl buvo bandoma ta galimybe pasinaudoti.

„Lietuvoje veikia tik 3 bankai ir, mano nuomone, tai yra problema. Tam tikras paslaugas Lietuvoje būtų galima gauti už daug mažesnę kainą, galbūt net nemokamai“, – sakė jis.

Ekonomistas pridūrė, kad mes permokame už būsto paskolas, o nauji bankai šalyje galėtų atnešti daugiau konkurencijos: „Švedijoje būsto paskolos yra mažesnės, ir viena iš priežasčių yra didesnė bankų koncentracija. (...). Laisvės pasirinkti mes dabar neturime. Be abejonės, yra rizikos, bet jei ir toliau bandysim vaikščioti su vyžomis, tai ir toliau vaikščiosim.“

Pasiteiravus, kokių atgarsių pasaulyje sulaukė Seimo nario Stasio Jakeliūno kritiški pasisakymai apie „Revolut“, banko vadovas teigė, kad žinučių buvo įvairių. Vieni sakė, kad Lietuva nesusitvarko, kiti į tai nesureagavo.

„Vyriausybės komisija du kartus tikrino „Revolut“. Mano nuomone, viskas atlikta. Kodėl turėtų kištis politikai – aš nežinau. Manau, to neverta daryti. (...). Turime Seimo narį, kuris turi kitokią nuomonę. Atrodo keista, kai vienas Seimo narys padeda kvestionuoti strategiją, kuri yra patvirtina vyriausybės, kuri atstovauja tą pačią politinę jėga“, – kritiškai S. Jakeliūno pasisakymus vertino Lietuvos banko vadovas.

Banko vadovas pridūrė, kad „2018 metais buvo išduotos 3 bankinės licencijos, dar 4 yra „procese“ ir, anot konsultantų, dar apie 10 planuoja ateiti“.