Virš Turto banko kaupiasi nepasitenkinimo debesys
Iki 2020 me­tų Tur­to ban­kas tu­rė­tų val­dy­ti vi­są vals­ty­bės ad­mi­nis­tra­ci­nės pa­skir­ties ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą (VAPNT), tad šiuo me­tu vyks­ta in­ten­sy­vus ad­mi­nis­tra­vi­mo cen­tra­li­za­vi­mo pro­ce­sas. Da­lis į jį pa­te­ku­sių įstai­gų skun­džia­si tam­pan­čios „mel­žia­mo­mis kar­vė­mis“, mat yra pri­vers­tos ne tik per­duo­ti tur­tą ad­mi­nis­truo­ti šiai vals­ty­bės įmo­nei, bet ir mo­kė­ti jai už jo ad­mi­nis­tra­vi­mą bei amor­ti­za­ci­ją. Ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ne­sle­pia ir me­ri­jos.

Valstybės nekilnojamojo turto valdymo reformą šalies Vyriausybė pradėjo dar 2015 metais nuo VAPNT valdymo pertvarkos. Tačiau intensyviausiai procesas vyko pastaraisiais mėnesiais.

Rolandas Janickas: „Didžiausia problema ta, kad Turto bankas nebendrauja su savivalda. Todėl mes patys imamės iniciatyvos.“

Turto bankas skelbia, kad trečiuoju šios reformos etapu iš 40 valstybės institucijų per du mėnesius perėmė patikėjimo teise valdyti daugiau kaip 150 tūkst. kvadratinių metrų bendrojo administracinio nekilnojamojo turto Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Biržuose, Kretingoje, Kupiškyje, Visagine, Varėnoje ir Ukmergėje. Iš viso Turto bankas patikėjimo teise valdo per 200 tūkst. kvadratinių metrų ploto turto.

„Šiuo metu baigiame trečiąjį ir netrukus pradėsime ketvirtąjį turto valdymo centralizavimo etapą. Dėl darniai ir profesionaliai dirbančio kolektyvo per du mėnesius perėmėme penkis kartus didesnį turto kiekį nei ankstesniais etapais“, – pasidžiaugė Turto banko Nekilnojamojo turto departamento direktorius Sergejus Ignatjevas.

Pasak jo, Turto bankas trečiam etapui atrinko administracinės paskirties turtą, kurį valdė Finansų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos – Muitinės departamentas, teritoriniai muitinės skyriai, Valstybinė mokesčių inspekcija, apskričių mokesčių inspekcijos. Taip pat buvo atrinktas turtas, kurį valdė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

Siekiama, kad likusią 494 tūkst. kvadratinių metrų ploto turto dalį Turto bankas perimtų ir centralizuotai valdytų iki 2020 metų. Tuomet tai sudarytų 100 proc. viso VAPNT. Valstybės įmonė tikina, kad pagrindinis jos siekis – mažinti valstybės turto išlaikymo sąnaudas ir kuo profesionaliau jį valdyti.

Tam buvo įgyvendinti struktūriniai pokyčiai – įkurtas Valstybės nekilnojamojo turto strategijos departamentas, įdiegtas regioniniu principu paremtas turto valdymo modelis, įkurtos regionuose veikiančios valdymo grupės, kurios yra arčiau turto naudotojų ir gali operatyviai reaguoti į jų poreikius.

Ne viskas gražu

Valstybės institucijos, perduodamos VAPNT Turto bankui, kartu perleidžia ir turto administravimo veiklą. Esą dėl to mažės turto valdymo išlaidos, bus atsisakyta nereikalingo ir nenaudojamo turto, o turto panaudos gavėjomis tapusioms valstybės institucijoms nereikės rūpintis turto valdymu ir priežiūra. Turto bankas turėtų sudaryti komunalinių paslaugų sutartis, prižiūrėti turto fizinę, techninę ir inžinerinės įrangos būklę, rūpintis draudimu. Tačiau kai kurie „Lietuvos žinių“ pašnekovai teigė, kad kol kas visa tai yra tik popieriuje.

Ingrida Šimonytė: „Buvo sudarytos galimybės į Turto banką permesti labai daug nelikvidaus turto, ir įmonė tame šlamšte tiesiog paskendo.“

Vienoje valstybės institucijoje dirbantis Aurimas L. (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad centralizuojant valstybės nekilnojamojo turto administravimą to turto išlaikymo išlaidos tik didėja. Mat nėra taip, kad VAPNT perduodamas Turto bankui, o šis leidžia juo naudotis institucijai. „Taip, naudotis leidžia, tačiau pareikalauja dar susimokėti. Pagal sutartis yra nustatytas administravimo mokestis, reikia sumokėti ir už patalpų nusidėvėjimą. Tai papildomos išlaidos iš įstaigos biudžeto“, – tvirtino jis.

Pasak Aurimo L., iš jo atstovaujamos įstaigos Turto bankas administravimo mokesčio ima po 0,7 euro už kiekvieną kvadratinį metrą per mėnesį, be to, pastato nusidėvėjimo mokestis siekia 1 proc. pastato likutinės vertės.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Šie mokesčiai atsiranda tik patalpas perdavus Turto bankui, nesvarbu, kad įstaiga pati pasirūpina reikiamu remontu bei kitomis būtinomis išlaidomis. O valdant VAPNT pagal panaudos sutartį tiesiogiai, tokių mokesčių mokėti nereikia, ir visas iš valstybės biudžeto gaunamas lėšas galima naudoti tiesiogiai įstaigos veiklai. Dabar dar teks skirti pinigų ir Turto banko gyvavimui“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo pašnekovas.

Jis pažymėjo, kad sėkmingai administruoti pastatą galėtų ir pati įstaiga, kaip darė iki šiol. Ir tai kainuotų net mažiau, nei reikės atseikėti Turto bankui.

Aurimo L. tikinimu, perdavus rūpinimąsi pastatais Turto bankui, gali pailgėti ir kilusių problemų sprendimas. Mat, užuot jas iš karto sprendus, pirmiausia apie tai reikės informuoti valstybės įmonę.

Įžvelgia negebėjimą valdyti

Priekaištų Turto bankui negaili ir šalies merijos. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, viena didžiausių problemų – šios valstybės įmonės negebėjimas valdyti jau dabar jai patikėto turto.

Živilė Simonaitytė: „Kyla klausimas, ar Turto bankas galės administruoti tiek daug turto, kuris yra visoje šalyje, ne tik didžiuosiuose miestuose.“

„Jie neturi pakankamai išteklių valdyti tokios apimties turtą, kokį turi. Dėl to jiems patikėtas valstybės turtas nyksta. Taip mūsų rajone atsitikę su profesinių mokyklų pastatais, buvusiais bendrabučiais. Jie kadaise galėjo būti kam nors pritaikyti, bet buvo palikti kone likimo valiai“, – aiškino jis.

Ukmergės rajono vadovo tikinimu, savivaldybėje yra nemažai potencialių investuotojų, norinčių įsigyti šiuo metu Turto banko valdomus pastatus, tačiau jau beveik dešimtmetį to padaryti negali, nes nesuformuoti žemės sklypai, o patys objektai – neįtraukti į privatizuojamųjų sąrašus. Taip yra atsitikę su Vilniaus gatvėje esančiu buvusios skalbyklos pastatu, buvusiu teismo pastatu.

„Didžiausia problema ta, kad Turto bankas nebendrauja su savivalda. Todėl mes patys imamės iniciatyvos ir siūlome valstybės institucijoms kurtis kaip galima kompaktiškiau, taip atlikdami dalį Turto banko darbų. Po reformų laisva liko dalis policijos komisariato patalpų.

Mūsų iniciatyva jose vietos atsirado ir teismui, ir Registrų centro darbuotojams, ir vaiko teisių specialistams, o nenaudojama areštinė tapo nakvynės namais“, – pasakojo R. Janickas. Jis prognozavo, kad jei dar daugiau turto bus koncentruojama Turto banko rankose, kils dar daugiau problemų, nei yra dabar.

Valstybės kontrolės nuotrauka

Kyla abejonių

Turto banko galimybėmis valdyti visą jam planuojamą perduoti VAPNT suabejojo ir Valstybės kontrolė, atlikusi valstybės nekilnojamojo turto valdymo auditą. Kaip viešai aiškino Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė, jau akivaizdu, kad Turto bankui nepakanka išteklių norint užtikrinti tinkamas administravimo paslaugas.

„Pagal dabartinį planą Turto bankui numatoma perduoti labai didelius patalpų plotus. Klausimas, ar institucija galės susitvarkyti ir administruoti tiek daug turto, kuris yra visoje šalyje, ne tik didžiuosiuose miestuose. Lietuvos rinkoje panašaus dydžio turto administratoriaus šiuo metu nėra“, – aiškino Ž. Simonaitytė.

Anot jos, kita vertus, valstybės nustatyta mokėjimo už Turto banko teikiamas paslaugas tvarka, numatanti fiksuotą 7 proc. pelno normą, nesukuria jokių paskatų stengtis šią veiklą vykdyti geriau. Valstybės kontrolės atstovės teigimu, jau dabar Turto bankui perduoto turto naudotojai tvirtina, kad jo teikiamų paslaugų kokybė jų netenkina.

Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė „Lietuvos žinioms“ tvirtino, jog kartais atrodo, kad kažkas Turto banką sąmoningai nori nustekenti – nuolatinio vadovo nėra, įmonės strategijos – taip pat.

„Buvo sudarytos galimybės į Turto banką permesti labai daug nelikvidaus turto, ir įmonė tame šlamšte tiesiog paskendo. Tuo tarpu VAPNT administruoti reikia didelių pajėgumų, o jų nėra. Todėl sunku tikėtis, kad ši įmonė „išplauks“, – dėstė parlamentarė.

Turto bankas šiuo metu neturi nuolatinio vadovo, pasigendama ir šios valstybės įmonės strategijos.

I. Šimonytė neslėpė, kad dėl dabartinės situacijos ji įžvelgia ne tiek Turto banko kaltę, kiek jos savininkės – Finansų ministerijos neveiklumą, nes ši esą neapsisprendžia, kas yra ši valstybės įstaiga – „šiukšlių dėžė“ ar turto administratorė.