Viktoras Pranckietis: į šilumos rinką gali tekti įsikišti su įstatymais
Sei­mo pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis sa­ko, kad vie­tos val­džia tu­rė­tų bū­ti ska­ti­na­ma, o ne bau­džia­ma už tai, kad per­ka pi­ges­nį bio­ku­rą. Tai­syk­les, ri­bo­jan­čias lanks­tu­mą, Sei­mo pir­mi­nin­kas va­di­na pa­se­nu­sio­mis. Ener­ge­ti­kos mi­nis­tras ža­da, jog nu­ma­to­ma jau šį šil­dy­mo se­zo­ną leis­ti sa­vi­val­dy­bėms bio­ku­ro nu­si­pirk­ti lanks­čiau.

V. Pranckietis penktadienį su Žygimantu Vaičiūnu bei šilumininkais aptarė šilumos kainų augimo problemą. Pasak Seimo pirmininko, biokuro rinką gali tekti koreguoti, keičiant įstatymus.

„Matyt, gali tekti įsikišti ir su įstatymais. Kuomet vienos katilinės yra reguliuojamos, kitos – nereguliuojamos, konkurencija tampa iškreipta. Kainos aukštos todėl, kad nėra didelės pasiūlos ir valstybiniai miškai taip pat jos netiekia pakankamai. Čia reikėtų jų moralinio įsipareigojimo įsikišti į Lietuvos šilumos ūkio atpiginimą“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Jis kritikavo reguliavimą, pagal kurį savivaldybės privalo pirkti biokurą tik „Baltpool“ biržoje. Kaip pavyzdį jis pateikė Ignalinos savivaldybę, nubaustą už tai, kad biokurą pirko ne per biržą.

„Kodėl negalėtų jie (savivaldybės – BNS) tą dieną fiksuoti kainos ir pirkti pigiau, o ne vadovautis 10-ies metų senumo taisyklėmis, kurios atsiliepia šilumos kainai“, – klausė V. Pranckieti, susilaukęs signalų iš savivaldybių, kad biokuro kainos galbūt keliamos dirbtinai.

Už biokuro pirkimą ne biržoje Ignalinos savivaldybė gavo 1,9 tūkst., o Mažeikių – 9,5 tūkst. eurų baudą.

Nuo 2016 metų pagal Energijos išteklių rinkos įstatymą visas biokuras šilumos gamybai turi būti perkamas per biokuro biržą.

Situacija – geresnė nei baimintasi

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad situacija biokuro rinkoje yra kiek geresnė nei baimintasi vasarą.

„Tendencija yra ta, kad bendras biokuro kainų lygis yra sukilęs, bet situacija nėra tokia bloga, kaip prognozuota rugpjūčio mėnesį“, – po susitikimo žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, pagrindinė problema yra ta, kad didelė dalis biokuro išvežama iš Lietuvos, todėl jo pasiūla yra per maža.

„Didelė dalis kuro per Latviją išvažiuoja į kitas rinkas. (...) Vienas iš siūlymų Vyriausybėje – padidinti biokuro kiekį, būtent lapuočių kirtimo dalį. Turime galvoti apie mechanizmą, kuris leistų kuo daugiau kuro išlaikyti Lietuvoje ir tokiu būdu galėtume sumažinti kainas“, – teigė Ž. Vaičiūnas, pridūręs, kad būtų galima koreguoti medienos pirkimo taisykles.

Energetikos ministras sakė, kad numatoma leisti savivaldybėms biokuro nusipirkti lanksčiau.

„Galime supaprastinti pirkimo taisykles. Šiandien pristatėme siūlymus, kaip tai galėtume keisti ir tam tikras lankstumas galėtų atsirasti. Neatsisakome pačios („Baltpool“ – BNS) biržos, bet norime, kad jau šiame sezone šilumos tiekėjai biokuro galėtų nusipirkti lankstesnėmis sąlygomis“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje lapkritį, palyginti su spaliu, augo 5 proc., o palyginti su pernai lapkričiu, – 4 proc. Pasak Kainų komisijos, kainos didėjimą lėmė biokuro kainų augimas.

Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė spalį yra sakiusi, kad biokuro kaina biržoje šį šildymo sezoną, palyginti su praėjusiu, auga apie 30 proc. Ji prognozavo, kad dėl biokuro ir dujų brangimo šiluma šį šildymo sezoną gali brangti iki 10 proc.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius anksčiau teigė, kad biokuro paklausa pasiekė visų laikų aukštumas ir daugiau nebekils.