Vėžys – karšta rinka investuotojams
Kur pa­tar­tu­mė­te in­ves­tuo­ti? Į to­kį klau­si­mą eks­per­tai at­sa­ky­tų, jog vie­na pers­pek­ty­viau­sių sri­čių tam yra on­ko­lo­gi­ja. Tie­sa, moks­li­nin­kai pri­pa­žįs­ta, jog ne­ver­ta ti­kė­tis, kad bus at­ras­tas vie­nas bū­das vė­žiui įveik­ti, mat jo ląs­te­lės grei­tai adap­tuo­ja­si ir at­si­nau­ji­na. Tai­gi, no­rint vė­žį pa­vers­ti lė­ti­ne li­ga teks ieš­ko­ti vis nau­jų gy­dy­mo bū­dų.

Taps pagrindine mirties priežastimi

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jau 2040 m. onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi pasaulyje. Šiuo metu pasaulyje matomas didžiulis proveržis – skaičiuojama, kad 2 iš 3 žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, gyvens dar bent 5 metus – tai net 66 tūkst. daugiau pacientų nei prieš dešimtmetį. Didėja ir sergančiųjų darbingumas – inovatyvios gydymo terapijos leidžia 4 iš 5 sirgusių vėžiu grįžti į darbą.

Ekspertų teigimu, mažas išgyvenamumas dažnai sąlygotas ne tik vėlyvos diagnostikos, bet ir naujoviško gydymo prieinamumo trūkumo, nes šalyse, kuriose pacientams prieinami nauji gydymo metodai, pasiekta geresnių rezultatų.

Didžiausia investicinė grąža

Nors daugelis dar įsivaizduoja, kad vėžys yra mirties nuosprendis, žurnalas „The Economist“ teigia, jog onkologinės ligos šiuo metu yra „labai karšta rinka investuotojams“. Kodėl? Ekspertų teigimu, spartus progresas ir naujai atrandami šios ligos gydymo būdai nuteikia viltingai. Investicijų bendrovės „Cowen“ analitikas Ericas Schmidtas tikina, kad onkologija siūlo didžiausią investicinę grąžą medicinos rinkoje.

Pirma, smarkiai kyla naujų vėžio gydymo būdų paklausa. Be to, pasaulyje didėja ir stiprėja vidurinė klasė – žmonės, galintys įpirkti gydymą. Antra priežastis, susijusi su stulbinamu mokslo progresu. Prisiminkite, kam ir už ką pernai skirta Medicinos Nobelio premija. Trečia priežastis – nauji vėžio gydymo būdai susiduria su mažesniais biurokratiniais barjerais. Daugelyje šalių stengiamasi juos kuo greičiau įdiegti į praktiką, palyginti su kitomis ligomis.

Nauji vėžio gydymo būdai susiduria su mažesniais biurokratiniais barjerais. Daugelyje šalių stengiamasi juos kuo greičiau įdiegti į praktiką, palyginti su kitomis ligomis.

Faktai

Nyderlanduose 83 proc. sirgusių galvos ir kaklo vėžiais, po ligos į darbą grįžta praėjus 6 mėnesiams po gydymo, Prancūzijoje 82 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų į darbą grįžta po 10,8 mėnesio.

Mažiausias išgyvenamumas fiksuojamas tarp sergančių plaučių vėžiu – 9 proc., kiaušidžių vėžiu – 32 proc. ir tiesiosios žarnos – 43 proc., didžiausias – tarp sergančių prostatos vėžiu – net 83 proc., odos melanoma – 69 proc., krūties vėžiu – 67 proc.

Atakuoti iš skirtingų kampų

Žvelgiant į tokias tendencijas daugelis turbūt tikisi, kad vėžys bus įveiktas. Vis dėlto gydytojai ir mokslininkai pripažįsta: nors tyrimai įgauna pagreitį, tikėtis, jog netrukus bus atrasta piliulė, vakcina ar gydymo metodas, kuris išgydytų bet kokios rūšies onkologinę ligą, nelabai realu.

Airijos Karališkojo chirurgijos koledžo mokslininkė dr. Naomi Elster straipsnyje „The Guardian“ rašo, jog tikimybė įveikti visų rūšių vėžį vienu vaistu tokia pati, kaip vienu vaistu įveikti AIDS, depresiją ar gripą. „Padarėme didelį progresą kovodami su specifinių rūšių vėžiu. Bet jis sugeba adaptuotis ir pasipriešinti vaistams. Tai – milžiniškas iššūkis ir net daugiausia žadantys gydymo metodai gali būti veiksmingi tik trumpą laiką. Tačiau „perkandę“ pasipriešinimo eigą, vėžį galime paversti ne mirtina, o lėtine liga, kuomet vienam vaistui nepadėjus bus skiriamas kitas“, – sako mokslininkė.

Kolegei antrina Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkas. „Į vėžio terapiją galime žvelgti kaip į kovą su jo evoliucija. Dėl to jį įveikti taip sunku. Vienintelis sprendimas – atakuoti šią ligą iš daugybės skirtingų kampų vienu metu“, – teigia Madsas Daugaardas.

Svarbiausias klausimas – prieinamumas

Nors yra daugiau nei 100 skirtingų vėžio rūšių ir kiekviena jų žmogų, priklausomai nuo jo amžiaus, lyties, rasinės (etninės) grupės, geografinės padėties, veikia skirtingai, pažanga yra ženkli. „Nors yra per du šimtus onkologinių ligų, jei esama tendencija išliks, per porą dešimtmečių padarysime milžinišką pažangą valdant vėžį ir vis daugiau pacientų išgydysime“, – sako Teksaso universiteto MD Anderson vėžio centro vadovas Ronaldas DePinho.

Jis sako esantis nusiteikęs optimistiškai dėl vykstančios vėžio prevencijos, aptikimo ir gydymo pažangos, bet didžiausia kliūtis yra greitos ir kokybiškos priežiūros prieinamumo skirtumai įvairiose pasaulio vietose.

„Vėžys visada bus su mumis, kadangi ilgėjanti gyvenimo trukmė yra svarbiausias vėžio vystymosi veiksnys. Didžiausias iššūkis bus ne tiek ligos prevencija, aptikimas ar gydymas, o viso to prieinamumas“, – sako mokslininkas.

Tarp kitko

2018-aisiais Medicinos Nobelio premiją pasidalijo vėžiui karą paskelbę imunologai: Teksaso universiteto (JAV) profesorius Jamesas Allisonas ir Kioto universiteto (Japonija) profesorius Tasuku Honjo. Šių mokslininkų įdirbis žymi vieną didžiausių proveržių medicinoje per pastarąjį trisdešimtmetį. J.Allisono ir T.Honjo atradimai leido sukurti naujų kovos su vėžiu būdų, pagrįstų neefektyvaus imuninio atsako reguliavimu, taigi vėžys gydomas išnaudojant imuninės sistemos galimybes atakuoti vėžines ląsteles ir išjungiant jos ląstelių vidinius stabdžius.