Vertinamas Kruonio parko tinkamumas stambiam duomenų centrui
Lie­tu­vai ke­ti­nant pri­trauk­ti stam­bių duo­me­nų cen­trų, jau at­lik­ta šių ga­li­my­bių ša­lies mas­tu ana­li­zė, o iki pa­va­sa­rio vi­du­rio ke­ti­na­ma įver­tin­ti kon­kre­čiai Kruo­nio pra­mo­ni­nio par­ko inf­ras­truk­tū­rą. Apž­val­gi­nin­kai tei­gia, kad už­sie­nio cen­trų at­ėji­mas ga­li tu­rė­ti ir stra­te­gi­nę reikš­mę vals­ty­bei.

Sąlygas Kruonio parke atsirasti stambiam duomenų centrui už beveik 35,9 tūkst. eurų vertina Švedijos kapitalo inžinerinių konsultacijų ir projektavimo įmonė „Sweco Lietuva“. Užsienio investicijas į Lietuvą skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“ informavo BNS, kad sutartis pasirašyta pernai gruodį, o konsultantai jau pradėjo darbus.

„Bendrovė atliks detalią Kruonio pramoninio parko teritorijos (132 ha ploto) ir joje esamos infrastruktūros analizę, identifikuos parko infrastruktūros plėtros poreikį, siekiant pritaikyti jį stambiems (angl. hyperscale) duomenų centrams bei įvertins infrastruktūros išvystymo galimybes ir išvystymo kaštus“, – BNS pranešė „Investuok Lietuvoje“.

2010 metų pabaigoje Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) pramonės parką Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

2015 metų rugsėjį „Investuok Lietuvoje“ skelbė, kad šis parkas yra puiki vieta dideliems duomenų centrams. Kaimynystėje esanti Kruonio HAE – saugomas valstybės objektas, todėl čia garantuojamas aukščiausio lygio saugumas ir geriausia infrastruktūra. Dėl šalies klimato ypatybių, serverių aušinimas nereikalauja sudėtingų sprendimų.

Siekiant pritraukti duomenų centrų statytojų, Vyriausybė 2017 metų pabaigoje leido Kruonio HAE pramonės parke statyti aukštesnius pastatus.

Lietuvos šansas – trečiasis duomenų centrų plėtros etapas

2018 metais paskelbus konkursą įvertinti galimybes į visą šalį pritraukti didelius duomenų centrus, maždaug 78,6 tūkst. eurų vertės sutartis pernai gruodį buvo pasirašyta su tarptautiniais duomenų centrų konsultantais „CBRE Limited“, patvirtino „Investuok Lietuvoje“ .

Bendrovė atliko Lietuvos investicinės aplinkos studiją bei lyginamąją analizę su Šiaurės Europos šalimis, taip pat stambių duomenų centrų industrijos tendencijų analizę bei pateikė vystymosi prognozes Europoje, suformulavo ir pateikė rekomendacijas stambių duomenų centrų pritraukimui į Lietuvą bei atliko kitų darbų.

Agentūros teigimu, Europoje pirmasis stambių duomenų centrų plėtros etapas fiksuotas Vakarų Europoje, vadinamajame FLAP (Frankfurtas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius) regione. Antrasis etapas vyksta Šiaurės Europos regione (Suomija, Švedija, Danija).

„Analizė parodė, kad Lietuva gali būti patraukli stambiems duomenų centrams trečiajame duomenų centrų plėtros etape, kuris, kaip prognozuojama, vyks Vidurio ir Rytų Europoje“, – atsakyme BNS teigia „Investuok Lietuvoje“.

Pasak jos, analizė rodo, kad dėl duomenų centrų projektų Lietuva turėtų ne konkuruoti su Šiaurės Europos regionu (sunku konkuruoti dėl tenykštės žemos elektros energijos kainos, išplėtotos žaliosios energetikos bei tarptautinių optinių kabelių tinklo), o pozicionuoti save kaip kryžkelę tarp Šiaurės ir Rytų Europos regionų, taip pat tarptautiniu lygiu didinti Lietuvos žinomumą duomenų centrų industrijoje.

„Investuok Lietuvoje“ teigimu, jeigu norima pritraukti stambių duomenų centrų į Lietuvą turėtų būti kuriama patrauklesnė investicinė aplinka, pavyzdžiui, didinamas potencialių duomenų centrų lokacijų skaičius.

Kibernetinis saugumas mainais į politinį

Technologijų apžvalgininkas Džiugas Paršonis teigia, kad norėdama pritraukti stambių duomenų centrų Lietuva, užuot konkuravusi įprastais metodais (kaina, sąlygos), galėtų pristatyti save kaip didelį dėmesį kibernetiniam saugumui skirianti šalis.

„Pastaruoju metu Rytų Europa įgyja kitą galimybę pozicionuotis, tai yra, kaip labiau saugumo ir grėsmių ekspertai. (...) (Galime – BNS) sakyti, kad mūsų specifika yra būtent sistemų saugumas, apsauga ir turime sukaupę daug žinių ir patirties ir aktyviai dalyvaujame kibernetinio saugumo sistemose tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje, o tai jau yra kažkas (...) Čia tik pamąstymas, nesakau, kad galėtų būti tokia strategija, bet galbūt“, – BNS sakė Dž. Paršonis.

IT žinovo teigimu, vertinant stambių duomenų centrų naudą šaliai nereikėtų apsiriboti tik darbo vietų klausimu, nes jų gali būti nedaug. Tačiau atsiranda kitų naudų, o viena jų – pačios šalies saugumo užtikrinimas.

„Visi, rengdami duomenų centrus, mieliau investuoja į programinę įrangą nei į žmones (...) Bet yra kitas dalykas – aplink tuos centrus paprastai susikuria vienokia ar kitokia infrastruktūra, nes reikalingos įvairiausios paslaugos (...) Kuo daugiau turėsime duomenų centrų, tuo mums lengviau bus sulaukti pagalbos krizės atvejais iš sąjungininkų Vakaruose, nes jie supras, kad tai yra svarbi pasaulinės infrastruktūros dalis. Tai ir politiškai naudinga“, – argumentavo technologijų apžvalgininkas.

„Investuok Lietuvoje“ pažymi, kad kalbant apie stambius duomenų centrus turima omenyje, be kitų parametrų, mažiausiai 20 megavatų (MW) bendra vieno duomenų centro galia.

Duomenų centrus Lietuvoje valdo „Telia Lietuva“, „Lietuvos energija“, „Baltnetos komunikacijos“, kitos bendrovės.