Verslui – dar vienas akmuo po kaklu
Nors Vy­riau­sy­bė ža­dė­jo su­ma­žin­ti su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo iš­lai­ky­mo naš­tą, pa­sielg­ta prieš­in­gai – pri­im­ti spren­di­mai, fi­nan­siš­kai dar la­biau pri­slėg­sian­tys Lie­tu­vos pra­mo­nės du­jų var­to­to­jus. Da­lis po­li­ti­kų pik­ti­na­si to­kiu val­džios po­žiū­riu ir ra­gi­na ne­skan­din­ti vers­lo.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimas 14 proc. didinti dujų tiekimo kainą buvo netikėtas ne tik Lietuvos pramonės dujų vartotojams, bet ir parlamentarams. Jie pabrėžė neatsimenantys metų, kai energetikos išteklių tiekimo kainų šuolis būtų buvę toks didelis. Situaciją žadama aiškintis ir Vyriausybėje, ir Seime.

Vienus kelia, kitus žlugdo

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigė nekeičiantis savo nuomonės dėl SGD terminalo. „Jis buvo svarbus ir reikalingas, bet jis mums per didelis ir per brangus. Čia ir kyla visos kitos problemos, kurios ateityje verslui ir visiems vartotojams gali tapti sunkia našta“, – sakė jis.

Parlamentaro požiūriu, norint išpirkti SGD terminalo laivą-saugyklą „Independence“, pirmiausia reikia matyti perspektyvą, ką su juo daryti. „Jei būtų įmanoma, optimaliausias kelias būtų jį išpirkti ir parduoti rinkoje, paskui įsigyti triskart mažesnio pajėgumo įrenginį“, – sakė S. Jakeliūnas.

Seimo Energetikos komisijos nario Eugenijaus Gentvilo manymu, SGD terminalas tampa didžiule našta visiems dujų vartotojams. Tai, kad buvo žadėta verslui sumažinti terminalo išlaikymo sąnaudas, o iš tiesų nuo kitų metų jos tik didės, parlamentaras vadino „apgaule“ viena žadant, o kita darant. „Man nesuprantamas valdančiųjų matymas, kad reikia visapusiškai rodyti terminalo naudą, užsimerkiant prieš tai, jog verslui tai tampa akmeniu po kaklu“, – pabrėžė jis.

E. Gentvilas nesiėmė svarstyti, kodėl Vyriausybė netesi pažado mažinti SGD terminalo išlaikymo mokestį verslui. „Galiu suprasti prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri susitapatino su SGD terminalu, laiko jį savo pasiekimu ir, reikia pripažinti, tai yra didelis jos nuopelnas. Tačiau negaliu pasakyti, kodėl ši Vyriausybė taip ignoruoja rinkos dalyvių interesus ir poreikius“, – kalbėjo jis.

Nors žadama, kad SGD terminalo išlaikymo mokestį sumažins naujos įstatymų pataisos, E. Gentvilas akcentavo, jog pakeitimai, parlamente suskubus juos priimti dar šią sesiją, geriausiu atveju įsigaliotų tik nuo kitų metų vidurio. „O iki kitų metų vidurio, žiūrėk, atsiras didžiuliai nuostoliai rinkos dalyviams. Man tai nepriimtina“, – pažymėjo politikas.

Anot E. Gentvilo, ieškant pinigų SGD terminalo laivui-saugyklai išpirkti, turėtų būti dairomasi ir lėšų užtikrinti jo išlaikymui, neperkeliant visos naštos rinkos dalyviams. „Kelti vieną verslą į priekį ir žlugdyti kitus – tikrai ne išeitis“, – pabrėžė jis.

Pažadus būtina tesėti

Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma akcentavo, kad verslui duotus pažadus Vyriausybė turėtų tesėti, kitaip niekas netikės tuo, ką kalba ministrai. Parlamentaro teigimu, SGD terminalo išlaikymo mokesčių problemą komitetas yra svarstęs ne kartą, jo nariai buvo išvykę į Klaipėdą. „Tačiau svarstymas buvo daugiau vienpusiškas, situaciją matant labiau iš įmonės pozicijų. Manau, kad būtų naudinga diskusiją pratęsti“, – sakė Seimo narys.

Jurgis Razma: "Verslui duotus pažadus Vyriausybė turėtų tesėti, kitaip niekas netikės tuo, ką kalba ministrai."

Jis taip pat tikino manantis, kad Ekonomikos komitetas turėtų aptarti situaciją dėl gamtinių dujų, elektros, biokuro kainų, kurios didės nuo sausio. „Neprisimenu, kad kada nors būtų buvęs toks akivaizdus kainų augimo šuolis, kai kokių nors reikšmingų priežasčių tam lyg ir nėra. Taip, pasaulyje kai kurios augimo tendencijos matomos, bet tikrai ne tokio dydžio kaip Lietuvoje“, – teigė J. Razma.

Seimo narys sakė gerai žinantis, kad SGD terminalo išlaikymo mokestis slegia verslo pečius, itin skausmingas jis yra „Achemai“. „Manau, apie tai dar kartą turi būti diskutuojama. Jei terminalas yra nacionaliniam saugumui svarbus objektas, būtina apsispręsti, kokio dydžio išlaikymo našta turi tekti visiems, taip pat ir tiesioginiams produkto vartotojams. Klausimas, kur brėžti tą brūkšnį, kaip tuos procentus nustatyti, yra politinis“, – įsitikinęs J. Razma.

Anot jo, SGD terminalo išpirkimo modelis, kurį siūlo Vyriausybė, svarstytas ne kartą. „Regis, jis yra racionaliausias, svarstant alternatyvas niekas nieko geriau pasiūlyti negalėjo“, – aiškino Seimo narys. Todėl, jo nuomone, Seimas projektams turėtų pritarti.

Neturi plano

Energetikos komisijos nario, Socialdemokratų partijos frakcijos nario Lino Balsio manymu, dėl šios kadencijos Vyriausybės pažadų „verslas turėtų būti atsargesnis ir lengvai jais netikėti“. Pasak jo, terminalo išlaikymo problema nenauja, visada ieškota galimybių, kaip sumažinti jo išlaikymo mokestį. Kaip teigė L. Balsys, išlaikymo mokesčio mažėjimo tikrai nereikėtų sieti su terminalo išpirkimu.

„Visiems reikia žinoti, kad tai bus tik mokesčio už laivą išdėstymas 30 metų laikotarpiui. Žinoma, kiekvienos dienos išlaikymo kaina iš tiesų bus mažesnė nei 10 metų laikotarpio“, – aiškino Seimo narys. Jis sakė abejojantis, ar verslas gali tikėtis mažesnio mokesčio. „Dujų vartojimas mažėja, vadinasi, mažėja ir mokančiųjų už laivo išlaikymą“, – priminė L. Balsys.

Dar viena didelė problema, jo akimis, yra ta, kad Vyriausybė neturi rimto strateginio plano, kaip terminalą padaryti komerciškai naudingą ir atsiperkantį.

„Yra tik kalbos, kad statysime kažkokius mažesnius terminaliukus, pardavinėsime dujas į Lenkiją ir kad Baltijos jūros laivams teiksime dujų pildymo paslaugas. Tačiau niekas nevyksta, net jokių ketinimų protokolų nepasirašyta. Nors iš tiesų ateina laikas, kai visi Europos laivai dėl priimtų taršos direktyvų pereina nuo mazuto prie dujų. Ir čia gal būtų nebloga proga“, – svarstė L. Balsys.

Svarstys Vyriausybėje

Anot ūkio ministro, Seimo nario Virginijaus Sinkevičiaus, premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybės pasitarime žada kelti ir svarstyti klausimą dėl VKEKK sprendimo, numatančio elektros ir dujų tiekimo kainų padidėjimą vartotojams. „Manau, ten ir priimsime sprendimus“, – aiškino jis.

V. Sinkevičius tikino dar nesusipažinęs su VKEKK sprendimu. Jį ministrų kabineto nariams turėjo pristatyti energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, tačiau pastarajame Vyriausybės pasitarime tam neužteko laiko. „Kitame pasitarime jis pristatys visas dedamąsias, pasižiūrėsime. Lygiai taip pat ir man bus parengta pažyma, tada ir galėsiu pakomentuoti. Dabar komentuoti negaliu, nes nesu susipažinęs“, – tvirtino ministras.

Paklaustas, kodėl Vyriausybė nesilaiko pažado nuo kitų metų sumažinti SGD terminalo išlaikymo mokestį, V. Sinkevičius teigė, kad tai – Energetikos ministerijos prerogatyva. „Ji jums atsakys, ar buvo imtasi, ar ne. Mes, Ūkio ministerija, visada žiūrime, kad verslo sąnaudos būtų kuo mažesnės. Tačiau esu įsitikinęs, kad Energetikos ministerija turi paaiškinimų, kodėl ji galėjo ar negalėjo tai padaryti. Čia Energetikos ministerijos prerogatyva, ji Vyriausybėje viską pristatys“, – kalbėjo jis.

Nemalonus siurprizas

Seimo Energetikos komisijos pirmininkui Virgilijui Poderiui VKEKK sprendimas didinti dujų tiekimo kainą buvo „didžiulis ir nemalonus siurprizas“. Politikas rengiasi domėtis, kodėl jis buvo priimtas. Juolab kad toks žingsnis jam atrodo labai keistas ir keliantis daug klausimų. Pavyzdžiui, kodėl dujų tiekimo kaina didėja tokiu dideliu procentu? Suskystintų gamtinių dujų tiekėjas „Litgas“ panašiomis sąlygomis veikia ne vienus metus. Todėl V. Poderys svarstė, ar nėra būdų įmonės veiklą daryti efektyvesnę, taip pat sprendimų, kurie mažintų sąnaudas vartotojams.

„Suprantu, pirmaisiais metais, įvedus terminalą, matyt, visko gali būti: pereinamojo laikotarpio sunkumai ir panašiai. Tačiau bėgant metams turi būti rasti būdai ir mechanizmai naštą vartotojams mažinti. Dabar matome priešingą situaciją“, – kritikavo parlamentaras.

V. Poderys žadėjo susitikti ir aiškintis padėtį su VKEEK bei „Litgas“ atstovais. Jis, kaip Seimo Ekonomikos komiteto narys, kitą savaitę taip pat planuoja rengti klausymus dėl Energetikos ministerijos parengtų įstatymų pataisų, susijusių su SGD terminalo išlaikymu.

Lietuvos pramonės dujų vartotojai vidutiniškai kasmet suneša apie 87 mln. eurų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios mokesčio, iš kurio SGD terminalo infrastruktūrai išlaikyti tenka apie 66 mln. eurų.

SGD terminalo išlaikymo mokestis itin skaudžiai atsiliepia didžiausiai šalies dujų vartotojai Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“. Ši įmonė sumoka beveik ketvirtadalį visų SGD terminalo saugumo dedamosios lėšų – apie 20 mln. eurų per metus.

Kodėl valdžia daug metų nesugeba išspręsti terminalo išlaikymo klausimo ir palengvinti mokesčių naštos verslui, nors tai žadėjo? Čia, anot V. Poderio, reikėtų atsižvelgti į kelis dalykus. „Viena, ar paėmus bendrai, susumavus išlaidas ir naudą, SGD terminalas nėra sumažinęs dujų kainų? Bendra nuomonė yra ta, kad jis vis dėlto sumažino kainas, nes galėjome atsispirti monopolininko iš Rytų diktatui. Aš irgi tikiu, kad apskritai SGD terminalas suteikia grynąją naudą. Tačiau ar teisingai padalyta terminalo išlaikymo našta tarp vartotojų? Galiu pasakyti tik tiek, kad kiekvienas vartotojas turi savo tiesą. Tiesą sakant, nežinau, koks yra „Achemos“ ir Energetikos ministerijos pokalbių turinys, kas buvo pažadėta ar ko nebuvo pažadėta. Tačiau jei kalbame apie įstatymo projektą, reikia pasakyti, kad jis yra nukreiptas į tai, jog artimiausiu metu išlaidos mažėtų“, – dėstė V. Poderys.

Papildomai kainuos 6 mln. eurų

Advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas & Grajauskas advokatas, Praktikos grupės vadovas Vaidas Radvila sakė, kad dėl VKEKK sprendimo kitąmet gerokai padidės dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji. „Dalyvaujant VKEKK posėdyje buvo atkreiptas komisijos dėmesys į tai, kad dėl didėsiančio mokesčio „Achemai“, palyginti su šiais ir ankstesniais metais, kitąmet papildomai dar reikės mokėti daugiau kaip 6 mln. eurų. VKEKK atsakymas buvo, kad šios pastabos ar klausimai turėtų būti adresuojami politikams, Seimui, nes komisija tik vykdo teisės aktus“, – pasakojo teisininkas.

Dėl to, ar VKEKK turi teisę nustatyti SGD terminalo saugumo dedamąją, V. Radvilos teigimu, šiuo metu nagrinėjamos administracinės bylos. „Mes sakome, kad komisija netinkamai daro ir apskritai neturėtų tvirtinti tokių dedamųjų, jai nėra suteikta teisė. Tačiau tos bylos dar nepasibaigusios, yra teisme“, – kalbėjo advokatas.

Pritarė išpirkimui

Vyriausybė trečiadienį pritarė SGD terminalo laivo-saugyklos išpirkimui. Su šiuo procesu susijusius projektus Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka.

Lietuvai ketinant iki 2024 metų pabaigos išpirkti laivą-saugyklą „Independence“, valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ planuoja skolintis iki 308 mln. eurų, o Vyriausybė suteiktų valstybės garantiją. Viena – iki 148 mln. eurų – paskola būtų skirta jau nuo 2019 metų vidurio sumažinti SGD terminalo sąnaudoms 40 proc. – nuo 66 mln. iki 43 mln. eurų per metus, o kita – 121–160 mln. eurų paskola – SGD laivui įsigyti.

SGD terminalo įstatymo projektu siūloma suteikti įgaliojimus „Klaipėdos naftai“ iki 2024 metų gruodžio 31 dienos įsigyti SGD laivą naudingiausiu būdu. Energetikos ministerija teigia, kad taip būtų sukurtos prielaidos dar iki SGD laivo nuomos pabaigos 2024 metais sumažinti vadinamąją saugumo dedamąją per visą terminalo veiklos laikotarpį, tačiau ne ilgiau kaip iki 2044 metų. Tarp SGD terminalo veiklos sąnaudų mažinimo būdų minimas paskolų refinansavimas bei jų išdėstymas per ilgesnį laiką. Esą tokiu būdu jau 2019 metais SGD terminalo metinės sąnaudos sumažėtų 23 mln. eurų – iki 43 mln. eurų. 2024 metais – iki 40 mln. eurų, 2034 metais – iki 37 mln. eurų, o 2043 metais – iki 35 mln. eurų.