Verslą sunkumai klupdo ir išgena iš šalies
Klai­pė­dos re­gio­no vers­lo ir pra­mo­nės įmo­nių plė­tra pa­sta­ruo­ju me­tu vyks­ta van­giai. Dau­ge­lį sle­gia se­nos sko­los ban­kams, pa­si­gen­da­ma nau­jų in­ves­ti­ci­jų iš ša­lies už­sis­to­vė­ju­siam eko­no­mi­kos krau­jui pra­skies­ti.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdomoji direktorė Jolanta Girdvainė teigia, kad pagal tai, kaip surenkami mokesčiai į valstybės ir miesto biudžetus, uostamiesčio ekonomikos padėtis nėra bloga, tačiau norėtųsi pakilimo. Dabar asociacija vienija 60 didžiųjų miesto gamybos įmonių ir uosto bendrovių, kurios veikia gana stabiliai. Tačiau pasitaiko ir narių bankroto atvejų – bankrutuoja maždaug po vieną įmonę per metus.

Mokesčių aplinka palankesnė Estijoje, o naujas įmones, atsižvelgiant į valstybės pagalbą, geriau atidaryti Ispanijoje. Ten lietuviškas verslas ir išsikelia.

„Uostamiesčio verslas – tradicinis, neinovatyvus, atsargus. Kaip buvo sunku numatyti ateitį, taip dabar dar sunkiau ją prognozuoti“, – kabėjo J. Girdvainė.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro įžvelgia daug didesnių grėsmių nei plačiai aptarinėjamas investicijų stygius uostamiestyje. Ši organizacija jungia 230 narių Klaipėdos krašte ir Tauragėje, tarp kurių didžiausios regiono įmonės bei vidutinio ir smulkiojo verslo atstovai. Pastarųjų padėtis kelia nerimą. O didesnieji nelaukia, kol užgrius į bankrotą stumiantys sunkumai.

„Dėl nepalankių verslo sąlygų kapitalas iškeliamas į kitas šalis. 2017 metais 10 mūsų narių įsiregistravo užsienyje. Mes su jais dar bendraujame, bet jau per skaipą. Mokesčių aplinka palankesnė Estijoje, o naujas įmones, atsižvelgiant į valstybės pagalbą, geriau atidaryti Ispanijoje. Ten lietuviškas verslas ir išsikelia. Kiti aktyvūs verslininkai įmonių Lietuvoje visiškai neuždaro, bet plėtrą vykdo užsienyje, taigi čia uždirbti pinigai iškeliauja į kitas šalis. Ūkio ministerija keičia taisykles, pagalbos, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, mažėja, stabdomi Europos Sąjungos paramos kvietimai, griežtinamos taisyklės. Iš tikro nebuvo nei verslas pagyvintas, nei jam sąlygos pagerintos, matome nepagrįstų ir nelogiškų sprendimų, todėl verslo iškėlimo prognozės šiems metams lieka tokios pačios“, – aiškino V. Kažuro.

Restruktūrizavimas – retenybė

Aktyvūs verslininkai įmonių Lietuvoje visiškai neuždaro, bet plėtrą vykdo užsienyje, taigi čia uždirbti pinigai iškeliauja į kitas šalis / „Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Klaipėdos apygardos teismas (KLAT) 2017 metais gavo 515 pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo, 2016 metais gauti 448 tokie pareiškimai. Pernai buvo priimta 330 sprendimų dėl įmonės veiklos pabaigos, užpernai – 420. Kai kurios įmonės bankroto bando išvengti siekdamos galimybės verslą restruktūrizuoti, bet įtikinti kreditorius sėkmės vizijomis, kaip rodo teismo statistika, pavyksta tik vienetams.

Pasak KLAT pirmininko patarėjos Gintarės Daugėlaitės, šis teismas 2017 metais gavo 27 ieškinius iškelti restruktūrizavimo bylą (2016 metasi – 22), išnagrinėtos 23 restruktūrizavimo bylos (2016 metais – 28 bylos). Iš jų pernai 8 ieškinius atsisakyta priimti arba nutarta grąžinti ieškovui; 4 restruktūrizavimo bylos nutrauktos; 1 atveju atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą; 2 bylose priimti procesiniai sprendimai užbaigti įmonės restruktūrizavimo bylą (1-oje sprendimas neįsiteisėjęs); 8 bylose priimti sprendimai dėl sujungimo su teisme nagrinėjamomis bylomis dėl bankroto iškėlimo.

Iš pastarųjų 8 atvejų, kur svarstomas verslo gyvybingumo klausimas, iki šių metų sausio 11 dienos 3 bylose priimti sprendimai iškelti bankroto bylą (1-as panaikintas apeliacine tvarka, byla perduota nagrinėti dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo); 1-oje byloje atsisakyta iškelti bankroto bylą; 2 bylose nutarta iškelti restruktūrizavimo bylą (sprendimai neįsiteisėję); 2 sujungtos bylos dar tebenagrinėjamos.

2016 metais iš nagrinėtų 28 restruktūrizavimo bylų 8-iose bylose priimti sprendimai atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą; 7 nutrauktos; 3 atvejais ieškinius atsisakyta priimti arba nutarta grąžinti ieškovui; 3 bylose priimti sprendimai baigti restruktūrizavimo bylą; 7 bylose priimti sprendimai dėl sujungimo su bylomis dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylas sujungus, 5 atvejais iškeltos bankroto bylos, 1 įmonę leistą restruktūrizuoti, 1 byla nutraukta.

Blogiausia – mėsininkams

Kreditų našta ar mokesčiai klupdo ne tik smulkiąsias įmones, bet ir verslo grandines, stipriausias Vakarų Lietuvoje mėsos įmones: „Agrovet“, „Grimedą“, Pajūrio mėsinę ir „Kretingalės mėsą“, kaip išsigelbėjimo rato ieškančias investuotojų ir argumentais niekaip neįtikinančias pagrindinių kreditorių – bankų. Šios įmonės nėra nei Klaipėdos pramonininkų asociacijos, nei rūmų narės, tačiau mėsininkų skolos kelia galvos skausmą daugeliui įmonių.

Vyriausybė nelinkusi kalbėti apie Rusijos embargo pasekmes, bet verslo atstovai svarsto, kad didieji mėsininkų vargai, jau kelerius metus gulantys į storus teismų bylų tomus, prasidėjo dėl prekybos su Rusija stabdžių.

Mėsininkų likimas iki šiol nėra aiškus. „Agrovet“ bankroto bylą siekia iškelti SEB bankas, su kuriuo įmonė dar 2001 metais buvo sudariusi kreditavimo sutartį, ir ši pasibaigė 2014 metais. Iki šiol likusi negrąžinta daugiau kaip 8 mln. eurų skola. Už ją buvo laidavusi Pajūrio mėsinė.

Naujųjų metų išvakarėse Klaipėdos apygardos teismas antrą kartą patenkino „Agrovet“ ieškinį iškelti restruktūrizavimo bylą. Pirmą kartą 2016 metais iškelta restruktūrizavimo byla kreditorių buvo užginčyta. 2017 metų rugsėjį iškelti „Agrovet“ bankroto bylą prašė „Sodra“, tačiau byla netrukus nutraukta sutikus skolų mokėjimą atidėti.

Kiek anksčiau gruodį KLAT netenkino Šiaulių banko ieškinio iškelti bankroto bylą Pajūrio mėsinei, o gegužę restruktūrizavimo byla iškelta bendrovei „Grimeda“, kuri laidavo SEB bankui už „Agrovet“ paskolą. Pajūrio mėsinė skolinga ir „Luminor“ bankui, o iš teismo medžiagos matyti, kad ši įmonė yra neatsiejamai susijusi su restruktūrizuojama „Grimeda“, „Agrovet“ ir „Kretingalės mėsa“.

„Lietuvos žinioms“ ieškant informacijos, kaip sekasi „Agrovet“ investuotojui, kuris turėtų išgelbėti įmones ir apie kurį kalbėta teisme argumentuojant restruktūrizavimo motyvus, paaiškėjo, kad teismo paskirtas įmonės administratorius net nepradėjęs darbo, nes Klaipėdos apygardos teismo nutartis banko pagrindinio kreditoriaus užginčyta apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinis teismas šių metų sausio 9 dieną priėmė nepalankią „Agrovet“ ir jos partnerei „Grimedai“ nutartį, kuria panaikino KLAT 2017 metų lapkričio 6 dienos nutartį dėl „Agrovet“ beveik 2,2 mln. eurų kreditorinio reikalavimo ir pavedė klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Įmonių suderintą paskolos grąžinimo aktą apskundė „Grimedos“ kreditorius Šiaulių bankas, neradęs kitų skolą pagrindžiančių dokumentų. Šios bylos nagrinėjimas aukštesnėse teismų instancijose taip pat stabdys šiemet „Agrovet“ numatytas permainas ir mėsos produkcijos eksporto į naujas rinkas planus.