Veikiančių įmonių tiek pat, bet naujos – smulkiausios
Lie­tu­vo­je vei­kian­čių įmo­nių skai­čius per me­tus be­veik ne­pa­ki­to – nau­jų bu­vo įsteig­ta be­ne 100 dau­giau, ne­gu lik­vi­duo­ta. Ta­čiau rin­kos ana­li­ti­kams ne­ri­mą ke­lia tai, kad to­liau dau­giau­sia stei­gia­ma pa­čių smul­kiau­sių įmo­nių, ku­rios au­ga lė­tai.

Statistikos departamentas pranešė, kad šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje veikė 105 093 ūkio subjektai – taigi realiai veikia tik 45 proc. visų Registrų centre įregistruotų juridinių asmenų.

Kredito rizikos valdymo UAB „Creditreform Lietuva“ informacija šiek tiek kitokia. Šios bendrovės pateiktais duomenimis, sausio 9 dieną Lietuvoje buvo įregistruota beveik 430 tūkst. įmonių, iš kurių 222,9 tūkst. veikia. Vien šiemet iki sausio 9 dienos įregistruota 212 juridinių asmenų.

Smulkių prekybininkų daugiausia

Statistikai pranešė, kad didžiausią veikiančių ūkio subjektų dalį (23,8 proc.) šių metų pradžioje sudarė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu besiverčiančios įmonės, o per metus šis sektorius sumažėjo beveik 100 įmonių. Po 8 proc. visų įmonių sudaro statybos bei transporto ir logistikos bendrovės, o jų gretos per metus padidėjo atitinkamai 400 ir 250 įmonių.

Iš šių sektorių pernai daugiausia įmonių buvo ir išregistruota arba bankrutavo: prekybos – 1711, statybos – 1124, logistikos – 491.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje buvo išregistruoti 4725 ūkio subjektai ir 1566 bankrutavo. Taigi iš viso pernai rinka neteko 5891 ūkio subjekto.

Statistikos departamento duomenimis, dauguma (82 proc.) veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų. Šiose įmonėse dirba apie 18 proc. visų šalies darbuotojų.

„Gerai, kad įmonių skaičius Lietuvoje stabiliai auga. Nuo 2015 metų jų pagausėjo daugiau nei 10 tūkstančių, o per pastaruosius metus – tūkstančiu. Tai didžiausias pranašumas, o kartu ir bėda – mat labiausiai auga segmentas įmonių, kuriose darbuojasi iki 4 žmonių“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo bendrovės „Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas. Tokių įmonių nuo 2015 metų pagausėjo nuo 55 tūkst. iki 68 tūkstančių.

Labiausiai auga segmentas įmonių, kuriose darbuojasi iki 4 žmonių – tokių įmonių nuo 2015 metų pagausėjo nuo 55 tūkst. iki 68 tūkstančių.

„Smulkiojo verslo taryba valdžiai kelia paprastą klausimą: dėl kokių kliūčių smulkusis verslas neauga, t. y. nestambėja? Juk pagrindinis įmonių skaičiaus prieaugis tenka patiems mažiausiems. Visų kitų užaugo gerokai mažiau. Pavyzdžiui, įmonių, kuriose yra 50–99 darbuotojai, net sumažėjo, – sako jis. – Žinoma, valstybei svarbiausia yra tai, kad sukuriamas verslas, nes tai reiškia, jog atsiranda daugiau žmonių, kurie surizikuoja ir nulipa nuo valstybės pečių, jiems nereikia mokėti išmokų.“

Anot S. Žilinsko, naujų įmonių, kuriose yra 1–4 darbuotojai, steigėjai jau ir tapo atsakingi už kitus žmones, nes pirmas kiekvienos įmonės žingsnis yra darbo vietų sukūrimas. Antras žingsnis esąs įmonės stambėjimas ir augimas. Tokiu atveju svarbiausia riba yra užsiregistravimas PVM mokėtoju, kai jau prisiimama didesnė mokesčių našta.

UAB „Ceditreform duomenimis“, PVM mokėtojai dar sudaro per menką veikiančių įmonių dalį – 66,5 tūkst. , arba vos 29 proc. visų veikiančių. Registravimas PVM mokėtoju, anot S. Žilinsko, yra svarbi riba, nes tai savotiškas stabilumo rodiklis.

Iškoštos per pelno tinklą

Per metus sumažėjo mažai pelningų įmonių, tačiau jos vis tiek dar sudaro daugiau kaip 80 proc. ir tai daugiausia vadinamosios minėto pirmo etapo įmonės.

Pagal pajamų dydį vyrauja bendrovės, per metus gaunančios iki 0,3 mln. eurų pajamų.

Anot S. Žilinsko, nepasiekusios pakankamos metinės apyvartos įmonės nepatenka į Statistikos departamento „tinklą“. „Jos nebūtinai rizikingos, bet per mažos, kad valstybė vykdytų jų apskaitą“, – taip S. Žilinskas paaiškina, kodėl bendrovės „Creditreform Lietuva“ informacija apie veikiančių ūkio subjektų skaičių neatitinka Statistikos departamento pateikiamos informacijos.

Kita vertus, per metus 30 pagausėjo pačių pelningiausių įmonių, pasiekusių didesnę nei 40 mln. eurų apyvartą.

S. Žilinsko vertinimu, daugiausia tai eksportuojančios įmonėms, kurioms 2018-ieji buvo itin palankūs, o kai ekonomika stabili, esą normalu, kad tokiais metais įmonės stambėja.

Veikiančios įmonės pagal apyvartą 2019 metų sausio 1 dieną

Pajamų dydžio grupėSkaičius 2018 m.Proc.SkaičiusProc.
Iš viso104 117100,0105 093100,0
iki 0,29 mln. eurų85 01781,784 52480,4
0,3–1,9 mln. eurų14 04713,515 07914,4
2–6,9 mln. eurų3 4583,33 7063,5
7–39,9 mln. eurų1 3361,31 4951,4
40 mln. eurų ir daugiau2590,22890,3

Šaltinis: Statistikos departamentas