Vartojimo kreditų skaičius mažėjo, bet jų sumos didėjo
Per­nai Lie­tu­vos var­to­ji­mo kre­di­tų rin­ko­je reikš­min­gai su­ma­žė­jo ir vė­luo­jan­čių­jų grą­žin­ti pa­sko­las, ir im­an­čių­jų ri­zi­kin­giau­sius kre­di­tus.

„Praėjusiais metais suteikta mažiau naujų vartojimo kreditų, tačiau jų apimtis padidėjo, grąžinimo laikotarpis pailgėjo. Vartojimo kreditų rinka smarkiai susitraukė 2016-aisiais, todėl pernai nuo savotiškų „grindų“ suteiktų kreditų skaičius sumažėjo dar 5 proc.“, – pranešime spaudai nurodė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Vartojimo kreditų davėjai (be kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos pernai suteikė apie 470 tūkst. naujų vartojimo paskolų. Tai beveik 5 proc. mažiau nei 2016 metais. Tačiau bendra gyventojų pasiskolinta suma padidėjo 17,7 proc. – iki beveik 370 mln. eurų.

Kaip teigiama pranešime, metų pabaigoje ilgiau kaip 90 dienų iš eilės vėluojančiųjų grąžinti kreditus buvo perpus mažiau nei 2016-ųjų pabaigoje – iš beveik 485 tūkst. vartojimo kreditų šiek tiek daugiau nei dešimtadalis. Bendra susidariusių skolų (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartis mokėtinas lėšas) suma sudarė 38,9 mln. eurų – buvo taip pat perpus mažesnė nei 2016 metų pabaigoje. Didesnė dalis šio sumažėjimo sietina su nutrauktų vartojimo kreditų perdavimu skolų išieškojimo įmonėms.

Pernai pusę visų suteiktų vartojimo paskolų sumos sudarė susietieji vartojimo kreditai. Jų išduota apie 207 tūkst. (183,2 mln. eurų) –11,3 proc. mažiau nei 2016 metais. Vidutinė vieno tokio kredito suma padidėjo penktadaliu ir sudarė 884 eurus, vidutinė metinė palūkanų norma – 5,6 proc., vidutinė bendros kredito kainos metinė norma – 13,7 proc., o vidutinė trukmė – 3 metai.

Pranešime sakoma, kad brangiausi, o kartu ir rizikingiausi vartojimo kreditai ir toliau yra tie, kurie nesiekia 290 eurų. Tiesa, pernai jų, palyginti su 2016 metais, sumažėjo penktadaliu. Vidutinė vartojimo kreditų (ir mažesnių, ir didesnių už 290 eurų) suma sudarė 680 eurų (prieš metus – beveik 540 eurų), vidutinė bendros kredito kainos metinė norma sumažėjo nuo 77 iki 60 proc., o vidutinė palūkanų norma – nuo 46 iki 38 procentų. Dažniausiai buvo skolinamasi ilgiau nei 2 metams.

Praėjusiais metais, palyginti su 2016-aisiais, daugiau kaip dvigubai padidėjo skolinimas per tarpusavio skolinimo platformas – suteiktų vartojimo kreditų suma sudarė 17,7 mln. eurų (2016 metais – 8,4 mln. eurų). Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma pernai sumažėjo nuo 37 iki 29 proc., palūkanų norma – nuo 21 iki 17,5 procento. Vidutinė skolinimosi trukmė šiek tiek padidėjo – dabar siekia apie 3 metus, vidutinė pasiskolinta suma – apie 2,5 tūkst. eurų.