Vartai į Japoniją atverti, burtažodis – „kokybė“
Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos pre­ky­bi­niai ry­šiai nė­ra la­bai iš­plė­to­ti, bet pa­dė­tis ne­tru­kus ga­li pa­si­keis­ti. Ne­se­niai vy­ku­sios šios Azi­jos ša­lies vers­li­nin­kų žval­gy­tu­vės liu­di­ja, kad ja­po­nams pa­trauk­lūs lie­tu­viš­ki ga­mi­niai ir pro­duk­tai. Nuo va­sa­rio 1 die­nos įsi­ga­lio­ju­si Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir Ja­po­ni­jos lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­tis leis su­ma­žin­ti mo­kes­čių ir biu­ro­kra­ti­nę naš­tą, ta­čiau kan­try­bės de­ran­tis su ja­po­nais rei­kės nė kiek ne ma­žiau.

Įsigaliojus ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutarčiai panaikinta 91 proc. importo muitų, įskaitant visas pramonines prekes. Tai – dauguma 1 mlrd. eurų vertės muitų, kuriuos kasmet mokėjo į Japoniją eksportuojančios ES bendrovės. Neabejojama, kad ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas paskatins prekybinius santykius tarp abiejų šalių. Juk jų ekonomikos – vienos didžiausių pasaulyje (ES – antra pagal dydį, Japonija – ketvirta) pagal sukuriamą bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Lietuvoje didžiausią poveikį pajus tos įmonės, kurios jau dirba arba bent palaiko ryšius su partneriais šioje Azijos valstybėje. „ES ir Japonijos susitarimas pagerins sąlygas 180 jau dabar į Japoniją eksportuojančių Lietuvos bendrovių ir suteiks naujų galimybių daugeliui kitų kompanijų“, – tvirtino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Mantas Agentas: „Per mėnesį į Japoniją iškeliauja 6–8 konteineriai mūsų produkcijos.“ / Irmos Trečiokienės nuotrauka

VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovo Aivaro Kniežos nuomone, susitarimas ypač naudingas maisto sektoriaus įmonėms, kūrybinių industrijų atstovams ir paslaugas teikiančioms bendrovėms. „Palengvės produktų sertifikavimas, sumažės mokesčiai, todėl lietuviški gaminiai taps konkurencingesni Japonijos rinkoje. Paslaugų sektoriuje bus lengviau dirbti su japonais dėl vienodinamų darbo reglamentavimo sąlygų ir leidimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Susitarimas suteiks Lietuvos įmonėms galimybes pasiūlyti savo prekes pigiau, nes sumažės muitai. Be to, bus mažiau netarifinių barjerų – be jau minėtų paprastesnių maisto ir veterinarinių procedūrų, viešųjų pirkimų, keisis Japonijos taikomas reglamentavimas elektros įrangai, vaistams, tekstilei ir t. t.“, – vardijo „Verslios Lietuvos“ atstovas.

Bendradarbiavimui labiau turi įtakos ne pradėtas taikyti ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas, o produkcijos kokybė ir jos gaminimo sąlygos.

Gali tekti atlikti namų darbus

A. Knieža pabrėžė, kad Lietuvos įmonėms, siekiančioms pasinaudoti mažesniais muitais, greičiausiai teks atlikti ir tam tikrus pasirengimo darbus. „Paprastai laisvosios prekybos sutartyse apibrėžiama, jog muitai mažinami tik tos šalies, su kuria sudaryta sutartis, kilmės prekėms. Šiuo atveju Japonijoje mažesni importo muitai bus taikomi Europos Sąjungos kilmės prekėms. Todėl įmonėms gali tekti atlikti papildomas procedūras Lietuvos muitinėje ir patvirtinti į Japoniją eksportuojamų gaminių kilmę“, – aiškino A. Knieža.

Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad nuo susitarimo taikymo pradžios bus eliminuojama 91 proc. importo muitų. Ilgainiui juos planuojama panaikinti visoms pramoninėms prekėms.

Pasak Šarūno Matijošaičio, „Vičiūnų grupės“ pardavimas Japonijos korporacijai „Marubeni“ perkopė milijoną eurų. / „Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Dėl muitų mažinimo daug naudos turėtų gauti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai. Naikinamas 29 proc. muitas įvairių rūšių sūriui, pamažu – perdirbtiems žemės ūkio produktams (saldainiams, konditerijos, makaronų, krakmolo gaminiams ir kt.). Jautienai taikomas muitas nuo 38,5 proc. palengva nukris iki 9 procentų. Naikinami tarifai kiaulienai, sraigėms. Pagal susitarimą muitų neliks tradiciškai Lietuvai aktualiuose pramonės sektoriuose.

Dauguma – 82 proc. – į Japoniją eksportuojančių Lietuvos įmonių yra smulkiosios ir vidutinės. Joms susitarime skiriama ypač daug dėmesio, numatoma specifinių nuostatų, lengvinančių prekybos sąlygas. Ekspertų nuomone, ES ir Japonijos ekonominio bendradarbiavimo susitarimas, mažinantis reglamentavimą ir sertifikavimo barjerus, leis įmonėms nesunkiai prisitaikyti prie kultūrinių skirtumų.

Specifinė rinka, bet labai geidžiama

Pasak A. Kniežos, Japonijos rinka itin specifinė, skiriasi nuo viso pasaulio. Tačiau jos dydis ir mokumas vilioja daugelį užsienio eksportuotojų. „Rinkos specifika pasižymi tuo, kad ten kiti kultūriniai standartai, kitoks pasaulio suvokimas, ir kiekviena paslauga arba produktas turi būti pritaikyti į tai atsižvelgiant. Visa tai kainuoja nemažai pastangų, todėl patekti į šią rinką sudėtinga“, – neslėpė „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovas.

„Mantinga“ į Japoniją eksportuoja įvairių rūšių duoną, prancūziškas bandeles, prancūziškus česnakinius batonus, sluoksniuotą šaldytą tešlą. / Irmos Trečiokienės nuotrauka

A. Knieža įvardijo dar vieną labai daug laiko reikalaujantį ypatumą – įgyti partnerių pasitikėjimą, o vėliau – klientų. „Tiesa, kai jis sukuriamas, prarasti tampa sunku, pardavimas irgi ima stabiliai augti. Tačiau šiam rezultatui pasiekti prireikia ne vienų metų darbo. Jį palengvinti gali geri vietiniai partneriai ir rekomendacijos“, – sakė pašnekovas.

Ekspertų teigimu, Japonijoje dirbančios įmonės tikrai turi tuo didžiuotis, net tada įeiti į visas kitas rinkas, pritaikius įgytą patirtį, visiškai nesunku. Iš Klaipėdos į Japoniją tabako gaminius veža „Phillip Morris“, sėkmingai šioje tolimoje rinkoje veikia šaldytų duonos ir pyrago gaminių įmonė „Mantinga“, maisto gamintojai „Auga group“ ir „Vičiūnų grupė“, logistikos paslaugų teikėja „Hoptrans holding“.

Kai įžengia viena koja, kelia ir kitą

„Auga group“ beveik prieš metus pradėjo bendradarbiauti su didžiausiu Japonijos mažmenininku „Aeon“, ekologiškų maisto produktų platintoju „Muso“ ir prekybos tinklu „Ikea“. Įmonė šioje šalyje esančių parduotuvių restoranams tiekia ekologišką sriubą.

Pagreitį su viena didžiausių pasaulio korporacijų „Marubeni“ įgauna ir „Vičiūnų grupės“ prekybiniai santykiai. Praėjusiais metais bendrovės pardavimas šiam japonų prekybos milžinui perkopė milijoną eurų. Japonams „Vičiūnų grupė“ eksportuoja premium klasės lašišinių upėtakių filė. Šiuo metu deramasi su dar keliomis didžiosiomis japonų korporacijomis ir prekybos tinklais dėl skumbrių, taip pat lašišų tiekimo, planuose – surimio bei kiti gaminiai.

„Šioje valstybėje, turinčioje senas žuvų ir jūros gėrybių vartojimo tradicijas, matome didžiules plėtros perspektyvas. Todėl laisvosios prekybos susitarimas, žinoma, sveikintinas žingsnis. Jis sumažins mokesčių ir biurokratinę naštą, palengvins verslo plėtrą. „Vičiūnų grupė“ jau yra neblogai įsitvirtinusi šioje išskirtinėje rinkoje – keliolika metų dirbame pagal didžiausių pasaulio prekybos tinklų ir Vakarų rinkų standartus, turime japonams labai svarbius ASC, MSC, BIO bei kitus sertifikatus. ES pagaminta produkcija Japonijoje – kokybės sinonimas, kuris suteikia konkurencinį pranašumą prieš gamintojus iš kitų regionų“, – kalbėjo „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis.

Mantas Agentas, „Mantingos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas pardavimams ir rinkodarai, mano, jog ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas leis bendrovei tapti konkurencingesnei ir užsitikrinti dar didesnį pardavimą. „Šiuo metu į Japoniją daugiausia eksportuojame duonos gaminių: įvairių rūšių duonos, prancūziškų bandelių, prancūziškų česnakinių batonų, sluoksniuotos šaldytos tešlos. Kas mėnesį į šią šalį iškeliauja 6–8 konteineriai mūsų produkcijos“, – pasakojo M. Agentas.

Japonijoje „Mantinga“ tikisi didinti pardavimą naujovėmis ir plėsdama asortimentą ne tik duonos, bet ir saldžiais bei pikantiškais gaminiais, nes nuo 2018 metų ketvirtojo ketvirčio įmonė yra patvirtinta kaip produktų su vištiena eksportuotoja. „Japonai labai reiklūs, produktams kelia itin aukštus kokybės standartus. Jų požiūris į detales kitoks nei mūsų. Japonams svarbiausia – tikslumas, klaidų tiesiog negali būti. Jie viską tikrina po kelis sykius tol, kol įsitikina, kad nėra nė menkiausio neatitikimo. Siekiant sėkmingo bendradarbiavimo ir sklandžių procesų neturi būti ne tik klaidos, bet ir paklaidos“, – dėstė „Mantingos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas pardavimams ir rinkodarai.

„Litekso“ generalinė direktorė Rūta Matulaitytė taip pat pabrėžė: japonai yra išskirtinai reiklūs klientai. „Bendradarbiavimui labiau turi įtakos ne pradėtas taikyti ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas, o produkcijos kokybė ir jos gaminimo sąlygos“, – patikino pašnekovė. Japonijos užsakovų gaminiai prieš išvežant juos „Litekso“ įmonėje tikrinami net metalo detektoriumi, ką jau kalbėti apie reikalavimus žaliavos kokybei, aplinkosaugai, darbo sąlygoms ir kt.

„Liteksas“ žinomų vardų užsienio kompanijoms tiekia vilnos, kašmyro, merino ir alpakos vilnos pledus, apklotus, šalikus – 5–6 kilometrus audinių per dieną. Šio tekstilės gamintojo pardavimas Japonijos rinkai 2018 metais sudarė 0,17 proc. visos apyvartos. Daugiausia Tekančios Saulės šalyje parduota pagalvėlių užvalkalų.

Jau vyksta žvalgytuvės

Ekspertų teigimu, perspektyviausi lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją sektoriai yra šie: chemikalų ir chemijos produktų gamyba, maisto produktų gamyba, tekstilės gaminių gamyba ir drabužių siuvimas (gamyba), mašinos bei įrenginiai. Kad japonai neapsiriko, liudija ir vasario 2–3 dienomis vykęs šios šalies verslininkų vizitas į Vilkyškių pieninę bei „Rokiškio sūrį“.

Vilkyškių pieninė į Japoniją ketina eksportuoti didelės koncentracijos išrūgų baltymus ir sūrį, o „Rokiškio sūris“ – kietąjį sūrį „Grand“, mocarelą, pieno išrūgų produktus. Ši bendrovė jau ir anksčiau mėgino prekiauti su Japonija, tačiau prekybos iki didelio kiekio produktų neišplėtojo.

Japonija yra išdavusi Lietuvos įmonėms leidimus įvežti į šalį pieną, žuvis, kiaušinius. Nuo praėjusių metų į šią Azijos valstybę jau gali patekti ir lietuviška paukštiena bei jautiena. Į Japoniją taip pat eksportuojami lietuviški gaminiai iš kakavos, javų, miltų bei krakmolo.

FAKTAI

Eksporto pokytį lėmė tabako gaminiai

„Verslios Lietuvos“ duomenimis, 2018 metų pirmąjį pusmetį į Japoniją eksportuota lietuviškos kilmės prekių už 148 mln. eurų, (2017 m. – už 118,8 mln. eurų), 30 proc. daugiau nei 2017-ųjų pirmąjį pusmetį.

Didžiąją dalį lietuviškos kilmės produkcijos sudarė tabako gaminiai (82 proc.), optikos ir matavimo prietaisai (6 proc.), įvairūs chemijos produktai (3 proc.) ir baldai (2 proc.).

Tabako gaminių eksportas per šį laikotarpį padidėjo beveik triskart (arba 76,5 mln. eurų). Būtent šios grupės prekės daugiausia lėmė lietuviškos kilmės produktų eksporto pokytį. Optikos ir matavimo prietaisų išvežta beveik 54 proc. (2,9 mln. eurų) daugiau, o įvairių chemijos produktų – dvigubai (arba 2,1 mln. eurų).

„Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, 2017 metais pagal prekių eksporto vertę Japonija buvo 31-a svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė, pagal lietuviškos kilmės eksporto apimtį – 27-a, o pagal prekių importo vertę – 39-a prekybos rinka. Pagal paslaugų eksportą 2017-aisiais Japonija buvo 21-oje, o pagal importą – 52 vietoje. Prekių apyvarta tarp šalių 2017 metais sumažėjo beveik 7 procentais. Vis dėlto, kaip rodo 2018 metų sausio-birželio duomenys, prekių apyvartos pokytis, palyginti su atitinkamu 2017-ųjų laikotarpiu, yra teigiamas.