Vargas dėl SGD terminalo
Kad ir ko­kį spren­di­mą dėl su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo at­ei­ties po 2024 me­tų, rem­da­ma­si už­sie­nio eks­per­tų iš­va­do­mis, Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja šią sa­vai­tę pa­siū­lys Vy­riau­sy­bei, jis ne­su­ma­žins fi­nan­si­nės naš­tos du­jų var­to­to­jams.

„Lietuvos žinių“ kalbintų ekspertų nuomone, bet kuri alternatyva – Klaipėdos SGD terminalo laivą-saugyklą „Independence“ iš norvegų išpirkti ar nuomoti 10 arba 20 metų – nepakeis akivaizdaus fakto, kad terminalo statybos, eksploatacijos ir finansavimo modelis yra iš principo ydingas.

Žilvinas Šilėnas: „Dirbtinai skatinti dujų vartojimą yra visiška nesąmonė. Atsisakyti dujų infrastruktūros, manau, taip pat būtų skausminga. Tiesą pasakius, bet kuris sprendimas vienaip ar kitaip palies dujų vartotojus“.

Lietuva orientuojasi į žaliąją energetiką, tad kuo mažiau vartos gamtinių dujų, tuo daugiau dujų infrastruktūros mokesčių teks mokėti likusiems dujų vartotojams. Ekspertai įtaria, kad siekiamoms išvadoms pagrįsti valdininkai užsienio ekspertus gali „maitinti“ nerealiais skaičiais.

Dujų vartojimas šalyje mažėja, todėl SGD terminalo išlaikymo našta dujų vartotojams didėja – per pastaruosius trejus metus SGD mokestis, kurį moka dujas vartojančios pramonės įmonės, išaugo kone 19 mln. eurų – nuo 70 mln. 2015 metais iki beveik 89 mln. eurų 2017-aisiais. Apie ketvirtadalį šių lėšų sudaro dujų prekybos bendrovės „Litgas“ prekybos nuostoliai. Daugiausia SGD mokesčio moka didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“.

Padėtis be išeities

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad rūpintis, ką daryti su sukurta dujų infrastruktūra, turėtų jos savininkė – valstybė. „Bet Lietuvoje problema yra ta, kad infrastruktūros išlaikymo rizika uždėta ant vartotojų pečių. Jeigu veiktų normalus modelis ir infrastruktūros išlaikymas būtų jos savininko ar valdytojo rūpestis, jokių problemų niekam nekiltų. Bet buvo pasirinktas toks SGD terminalo pastatymo ir finansavimo modelis, kad visa rizika, kylanti iš dujų vartojimo mažėjimo, užkeliama ant vartotojų pečių“, – kalbėjo Ž. Šilėnas. Pasak jo, klaidos ar neapgalvotai kurtas SGD terminalo statybos, finansavimo ir išlaikymo modelis lemia dabartines liūdnas pasekmes.

Kaip rašė „Lietuvos žinios“, valdantieji neranda sprendimo, kaip, mažėjant įmonių turimiems dujų vartojimo pajėgumams, atitinkamai nedidinti SGD terminalo išlaikymo naštos likusioms pramonės įmonėms, vis dar vartojančioms gamtines dujas.

Energetinę nepriklausomybę garantuojančio Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo našta šioms įmonėms nuo šių metų pradžios didėja daugiau kaip ketvirtadaliu. Panašiai šis mokestis augo ir 2017 metų pradžioje.

Ž. Šilėno nuomone, susidarė padėtis be išeities. „Dirbtinai skatinti dujų vartojimą yra visiška nesąmonė. Atsisakyti dujų infrastruktūros, manau, taip pat būtų skausminga. Tiesą pasakius, bet kuris sprendimas vienaip ar kitaip palies dujų vartotojus“, – sakė jis.

Seimui pateiktoje Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje teigiama, kad bus siekiama mažinti SGD bei gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo infrastruktūros išlaikymo kainą Lietuvoje, tačiau tai gana deklaratyvus pareiškimas.

Ž. Šilėnas svarsto, kad galimybės mažinti šias išlaidas tėra teorinės. „Gal ir yra teorinių galimybių, tarkime permesti juos ant biudžeto. Kitaip sakant, jeigu tai yra nacionalinio saugumo reikalas, o Lietuvoje nacionalinis saugumas finansuojamas iš biudžeto, tai uždėkime dujų infrastruktūros išlaikymo kainą ne ant vartotojų, o ant biudžeto. Bet tai iš esmės nieko nespręstų, nes biudžetą suneša mokesčių mokėtojai“, – kalbėjo ekspertas.

Verslas sutinka, kad Klaipėdos SGD terminalas teisėtai įvardijamas kaip strateginis objektas, užtikrinantis valstybės strategines galimybes apsirūpinti dujomis, elektra ir šiluma. Tačiau dabar už šį strateginį objektą moka tik dujų vartotojai. Jeigu strateginis objektas, jo pirkimo ir išlaikymo sąnaudos turėtų būti padalytos visiems, taip pat pat ir tiems, kurie vartoja produktus, pagamintus naudojant dujas, pavyzdžiui, elektros energiją. Gal reikėtų inventorizuoti visus naudos gavėjus ir jiems padalyti terminalo išlaikymo sąnaudas?

Ž. Šilėnui tai neatrodo tinkama išeitis. „Kad ir kaip skaičiuosi, vis tiek tą sumą (terminalo išlaikymui – red.) reikia surinkti. Ar tiesiogiai sumokės visi mokesčių mokėtojai, ar dujų vartotojai, ar ir elektros vartotojai, – tai dalinis sprendimas, nes infrastruktūros kaina dėl to nesumažės. Ir tai yra pagrindinė problema“, – svarstė pašnekovas.

Žilvinas Šilėnas: „Dirbtinai skatinti dujų vartojimą yra visiška nesąmonė. Atsisakyti dujų infrastruktūros, manau, taip pat būtų skausminga. Tiesą pasakius, bet kuris sprendimas vienaip ar kitaip palies dujų vartotojus“.

Mokesčiai verčia atsisakyti dujų

Energetikos strategijos projekte teigiama, kad 2021 metais planuojama nutiesti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis sukurtų galimybes panaudoti Klaipėdos SGD terminalą ne tik Baltijos šalių, bet ir Lenkijos bei Ukrainos vartotojų poreikiams ir papildomomis pajamomis iš gamtinių dujų tranzito mažintų Lietuvos vartotojams tenkančią gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo dalį.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vidmantas Jankauskas abejoja tokiomis galimybėmis. „Su Lenkija konkuruoti bus labai sunku, nes ji turi didesnį SGD terminalą. Vienintelė viltis buvo, kad kitos dvi Baltijos šalys sutiks Klaipėdos terminalą pripažinti regioniniu, bet jos tuo nesuinteresuotos“, – samprotavo jis.

V. Jankauskas priminė, kad 2012 metais Europos Sąjungos lėšomis buvo atlikta studija, kuri parodė, jog pigiausias ir patikimiausias variantas mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų būtų vamzdis iš Lenkijos. „Jį dabar neišvengiamai vis tiek statysime. Kai turėsime tą vamzdį, latviams ir estams turbūt dar mažiau rūpės prisidėti prie mūsų terminalo, nes tada tiekimo patikimumas Latvijai ir Estijai dar labiau padidės“, – aiškino profesorius.

Jis siūlo apsvarstyti variantą, kad galbūt laivo-saugyklos verta nebenuomoti, nes esant tokioms didelėms išlaidoms galime nebetekti paskutinio dujų vartotojo. „Kai terminalas laikosi ant vieno didelio vartotojo, tai yra labai nepatikima“, – sakė jis. Didžiausia gamtinių dujų vartotoja šalyje Jonavos azoto trąšų ir chemijos produktų gamybos bendrovė padengia kone ketvirtadalį SGD terminalo išlaikymo mokesčių, o buvo metų, kai jos dalis siekė pusę ir daugiau visos finansinės naštos. 2018 metais „Achema“ sumokės 24 mln. eurų SGD saugumo mokesčio iš planuojamų surinkti 86,7 mln. eurų. 2017 metais SGD terminalo išlaikymas „Achemai“ kainavo beveik 20 mln. eurų iš surinktų daugiau kaip 88 mln. eurų. 2013–2014 metais iš 30,7 mln. eurų valstybės surinkto SGD mokesčio, „Achema“ sumokėjo 13,1 mln. eurų, arba 46,5 proc. viso šalyje surinkto SGD mokesčio lėšų.

Siūlo statyti dujų elektrines

Klaipėdos SGD terminalą, V. Jankausko nuomone, galėtų išgelbėti dujomis kūrenamos elektrinės. Jis pažymėjo, kad su Europos energetikos sistema jungiantis per vieną elektros liniją „LitPol Link“ Baltijos valstybių energetikos sistemos patikimumas būtų labai menkas, todėl ją reikėtų sustiprinti. „Reikia papildomų elektros galių, o tam labiausiai tiktų naujos dujomis kūrenamos elektrinės. Kada ir kur jas statyti, turėtume tartis su Latvija ir Estija“, – sakė jis.

Toks projektas bus Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtis – ji iš principo panaikina Klaipėdos SGD terminalo kaip energetinį saugumą užtikrinančio projekto statusą.

V. Jankauskas prognozuoja, kad estai atkakliai laikysis nuomonės, kad reikia dviejų „LitPol Link“ linijų, tačiau Lenkija su tuo nesutiks, ir galiausiai teks tenkintis esama viena linija. Tačiau tuomet, profesoriaus nuomone, reikės labai rimtai pasirengti izoliuotam darbui – kad visos trys Baltijos šalys galėtų dirbti kaip vienas patikimas regionas, galintis bet kuriuo momentu dirbti savarankiškai.

V. Jankauskas priminė atliktą Europos ekspertų studiją, kuri parodė, kad su Europa susijungus viena linija per Lenkiją, Baltijos šalims vietoj 700 megavatų (MW) bendros elektros galios reikėtų 2 tūkst. MW. „Tam reikėtų statyti dujomis kūrenamas elektrines. Tada mūsų terminalas galbūt nebūtų tokia našta vartotojams“, – svarstė V. Jankauskas.

Rusijos Kaliningrado sritis neseniai pasistatė dvi dujomis naujas termofikacines elektrines ir turėdama perteklinius pajėgumus pasirengė dirbti savarankiškai.

V. Jankausko nuomone, Baltijos valstybėms reikėtų statyti dujines elektrines. „Jeigu esame įklimpę su tuo laivu ir kuriamos papildomos priemonės, kaip jį išnaudoti (statomos dujovežių paskirstymo stotys), reikėtų galvoti, kaip panaudoti dujas „ant kranto“. Juolab kad dujos – ekologiškai tinkamas kuras, dėl jo nedaug išaugtų aplinkosaugos mokesčiai“, – sakė jis.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius mano, kad tokios dujų elektrinės dirbtų tik laukimo režimu – t. y. gamintų elektrą pakilus jos kainoms, sugedus tarptautinėms jungtims ar esant vėjo elektrinių balansavimo poreikiui. Jų verslo modelis būtų pagrįstas garantijų piko poreikiams padengti pardavimu. „Tokiu režimu dirbančios elektrinės nesunaudotų didelio kiekio dujų, todėl neaišku, iš kur imamos dujų vartojimo augimo prognozės, – pažymėjo ekspertas. – Kita vertus, jeigu pradėsime didinti elektros gamybą iš dujų, neišpildysime prisiimtų klimato kaitos įsipareigojimų.“

Dujų jungtis su Lenkija skirta siekiant užtikrinti patikimą gamtinių dujų tiekimą Baltijos regione. Todėl, M. Nagevičiaus, nuomone, yra projektuojami dujų srautai į Lietuvą, o ne atvirkščiai. „Juolab lenkai viešai deklaruoja, kad šią jungtį vertina kaip galimybę reeksportuoti gamtines dujas į mūsų regioną. Tai visiškai priešinga, kas viešai kalbama pas mus. Ši jungtis iš principo panaikina Klaipėdos SGD terminalo kaip energetinį saugumą užtikrinančio projekto statusą. Toks projektas bus Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtis. Nutiesus jungtį, bus labai sunku „socializuoti“ terminalo sąnaudas. „Prievartos“ reikės daugiau“, – prognozavo jis.

Klausimai tarptautiniams ekspertams

2017 metų spalį paskelbtas viešasis pirkimas dėl nepriklausomų ekspertų paslaugos įsigijimo atliekant ilgalaikio SGD importo į Lietuvą modelio kaštų ir naudos analizę. 165 tūkst. eurų pirkimą organizavo Klaipėdos SGD terminalo operatorius „Klaipėdos nafta“, sutartis su „Poyry Management Consulting Ltd“ buvo pasirašyta lapkritį.

Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė, nepriklausoma ekspertinė analizė turėjo atsakyti į du pagrindinius klausimus. „Pirmasis – ar atsižvelgiant į ekonominę ir tiekimo saugumo reikšmę, Lietuvai tiekimo saugumo ir ekonominiu aspektais tikslinga turėti SGD importo terminalą po 2024 metų? Antrasis – koks yra Lietuvos dujų rinkos dalyvių prieigą prie tarptautinių SGD rinkų užtikrinantis ekonomiškai optimalus sprendimas?“ – sakė ji.

Konsultantams buvo keliami reikalavimai atlikti ilgalaikio SGD importo sprendimo teikiamos ekonominės, socialinės ir finansinės naudos vertinimą, išanalizuoti ilgalaikio SGD importo sprendimų alternatyvas kaštų ir naudos požiūriu skirtingiems importo sprendiniams ir laikotarpiams.

Analizė buvo atliekama dviem etapais, o bendra sutarties vertė siekė 165 tūkst. eurų. „Nepriklausomų konsultantų pirmajame studijos etape atlikti vertinimai parodė, kad SGD terminalas teikia ir po 2024 metų teiks akivaizdžias naudas Lietuvai. Kovo mėnesį buvo užbaigtas antrasis studijos etapas, kurio metu konsultantai atliko detalią kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo saugumo užtikrinimo“, – teigė ministro patarėja.

Trečiadienį, balandžio 11 dieną, „Pöyry Management Consulting“ konsultantai kartu su Energetikos ministerijos ir „Klaipėdos naftos“ atstovais pristatys atlikto nepriklausomo tyrimo rezultatus ir ekspertų rekomendacijas. „Ši analizė bus pristatyta viešai, atsižvelgiant į jos rezultatus, bus parengti konkretūs pasiūlymai Vyriausybei“, – teigė A. Vernickaitė.

Išeitis – išstatyti aukcione?

M. Nagevičius prognozuoja, kad užsienio ekspertai bandys pagrįsti, kad dujų vartojimas Lietuvoje augs. „Man labai įdomu, kaip jie tą pagrindimą padarys. Spėju, kad jie remsis Energetikos ministerijos prielaidomis, paremtomis Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektu. Nors visiškai neaišku, kuo grindžiamas šioje strategijoje prognozuojamas dujų vartojimo augimas“, – spėjo ekspertas.

Jo manymu, mūsų energetikos strategai sąmoningai manipuliuoja dujų vartojimo skaičiais ir juos pritempia prie esamos infrastruktūros. „Toks įspūdis, kad iš pradžių nustatė, kiek reikėtų dujų, o paskui pagal tai paišė lenteles“, – sakė M. Nagevičius.

Jeigu Lietuva realiai prognozuotų dujų vartojimo mažėjimą, eksperto nuomone, reikėtų mažinti dujų infrastruktūros pastoviąsias sąnaudas. „Laivo-saugyklos išpirkimas šias sąnaudas didintų“, – svarstė jis.

Po 2024 metų, kai baigsis laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis su Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“, M. Nagevičiaus nuomone, būtų galima jį išpirkti ir sąnaudas didinti arba jo atsisakyti – ir sąnaudas mažinti.

„Būtų galima terminalą išstatyti aukcione – jeigu kas nors norės išpirkti iš norvegų, tegul ima, bet be valstybės garantijų dengti nuostolius. Tokiu atveju būtų galima labai gerai pasitikrinti, ar to terminalo Lietuvai reikia, ar ne. Jeigu verslas suskaičiuos, kad jis komerciškai naudingas, ir galima uždirbti – pirks. Bet jeigu paskaičiuos, kad bus tik nuostolis – norinčių neatsiras. Tada žinosime, kad jo nereikia, – be jokių valstybės užsakytų analizių“, – kalbėjo M. Nagevičius.

LLRI prezidentas Ž. Šilėnas nesiryžo patarti, ką daryti su SGD terminalu po 2024 metų. „Viską lemia elementari ekonomika. SGD terminalas yra infrastruktūros dalis. Jeigu kas nors labai daug investuoja į brangią infrastruktūrą, sąnaudas kas nors turi padengti – kitaip nebūna. Dabar sąnaudas dengia dujų vartotojai, galbūt galėtų dengti visi mokesčių mokėtojai. Terminalo valdytojas jokios rizikos nepatiria, net ir tuo atveju, jeigu mažėja dujų vartojimas“, – svarstė jis.

Jeigu terminalą būtų statęs vietos ar užsienio investuotojas, Ž. Šilėno nuomone, taip lengvai nuostoliai ant vartotojų pečių nebūtų permetami. „Įsivaizduokite, kad privati įmonė valdytų šitą terminalą ir pareikštų, jog patiria nuostolių ir prašytų, kad apmokėtų vartotojai. Turbūt kiltų triukšmas. Kadangi terminalą valdo valdiška įmonė – jokio triukšmo nėra“, – svarstė Ž. Šilėnas.

Ko galėtume pasimokyti iš šios nesėkmingos investicijos? „Reikia matyti du žingsnius į priekį. Terminalą arba atominę elektrinę pastatyti yra lengvoji investicinio projekto dalis. Sunkiausia – pasiekti, kad įrenginys veiktų ekonomiškai pagrįstai. Pas mus sunkiausia dalis išspręsta paprastai: už viską sumoka vartotojas. Taip ateityje nereikėtų daryti“, – sakė jis.

V. Jankauskas svarsto, kad išpirkti terminalą iš norvegų pasibaigus nuomos sutarčiai tikrai neverta. „Vėl kišti didelius pinigus ir turėti tą didelį laivą, kai gali būti, kad jo nereikės. Tai mums, vartotojams, būtų labai didelė našta“, – mano jis.

Bendras gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje

201525,2 TWh
201622,8 TWh
201722,0 TWh
203020,9 TWh (51 proc. trąšų gamyboje)*
204024,5 TWh (44 proc. trąšų gamyboje)*
205020,0 TWh (55 proc. trąšų gamyboje)*

*Prognozė

Šaltinis: Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektas, LŽ

SGD terminalo išlaikymo mokestis, mln eurų*

MetaiSGD mokestis„Achemos“ dalis**
201570,030,2
201681,017,0
201788,520,0
201886,724,0

*SGD mokestį, kurio pavadinimas keistas kelis kartus, moka dujas vartotojančios įmonės, ketvirtadalis šio mokesčio lėšų tenka įmonės „Litgas“ prekybos nuostoliams padengti. 2016 metais „Litgas“ išmokėta 13,75 mln. eurų, 2017 metais – 19 mln. eurų, 2018 metais planuojama sumokėti 24 mln. eurų.

**2013–2014 metais iš 30,7 mln. eurų valstybės surinkto SGD priedo, „Achema“ sumokėjo 13,1 mln. eurų, arba 46,5 proc. viso šalyje surinkto SGD priedo lėšų.

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, LŽ

Apie tarptautinius konsultantus

Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ 2017 metais skelbtą viešą konkursą laimėjusiai konsultacinei bendrovei „Pöyry Management Consulting“ už parengtą ilgalaikio SGD importo į Lietuvą modelio kaštų-naudos analizę sumokėta 165 tūkst. eurų.

„Pöyry Management Consulting“ specializuojasi energetikos sektoriaus infrastruktūros vystymo klausimais. Bendrovės padaliniuose pasaulyje dirba daugiau nei 5000 ekspertų, jų vadybos konsultacijų energetikos srityje komandą sudaro 200 specialistų, turinčių patirties ir Baltijos šalių regione.

Šaltinis: EM, LŽ