Vandenį „grobia“ kaitra ir vejos laistytojai
Kai ku­rio­se nau­jo­se gy­ven­vie­tė­se ir so­dų bend­ri­jo­se jau pri­trūk­ta ge­ria­mo­jo van­dens. Van­dens tie­kė­jai aiš­ki­na, kad gy­ven­vie­tėms bu­vo pro­jek­tuo­ja­mi ne­ap­dai­riai silp­no pa­jė­gu­mo van­den­tie­kiai, o so­duo­se van­dens slė­gio trūks­ta dėl to, kad per­ne­lyg uo­liai lais­to­mos ve­jos prie na­mų.

„Kone kasdien pranešama, kad Vilniuje yra geriausios kokybės vanduo ir jo rezervai neišsenkami, bet mūsų mikrorajone beveik kasdien gyventojai perspėjami, kad nuo 22 ar nuo 24 iki 4 valandos geriamasis vanduo tiekiamas nebus“, – „Lietuvos žinioms“ guodėsi dienraščio skaitytojas Rokas iš sostinės Kalnėnų rajono. Pasak jo, kalbama, kad naktimis vandenį į rezervuarą rajonui nežinia iš kur atveža vandenvežės.

Ragina taupyti

Sostinės Kalnėnų rajonui vandenį tiekianti UAB „Vilniaus vandenys“ pripažino, kad iš tiesų šiame gyvenamajame rajone kyla vandens tiekimo iššūkių. „Kalnėnų vandentiekio stotis buvo projektuota nedidelei gyvenvietei, ir ji nepajėgia patenkinti 2–3 kartus išaugusio vandens poreikio dabar, kai geriamasis vanduo masiškai naudojamas laistymui. Žiemą ar rudenį tokių nepatogumų nekyla, vandens visiems užtenka“, – tvirtino bendrovės komunikacijos koordinatorė Jūratė Rupšienė.

Pasak jos, „Vilniaus vandenys“ stebi vandens suvartojimo rodiklius Kalnėnuose. Daugiausia vandens sunaudojama 20–23 valandomis, kai po dienos karščių įjungiamos laistymo sistemos. „Bendraujame su gyventojais, prašome atsakingai ir taupiai naudoti geriamąjį vandenį, t. y. kuo mažiau jo naudoti laistymui, kad užtektų būtiniausioms reikmėms“, – sakė bendrovės komunikacijos koordinatorė.

J. Rupšienė patikslino, kad žiemą bendrovė Kalnėnų gyvenvietei per parą tiekia vidutiniškai 250 kubinių metrų vandens. Dabar, išaugus laistymo poreikiui, – apie 650 kubinių metrų. O, pavyzdžiui, praėjusį sekmadienį, birželio 3 dieną, sunaudota 800 kubinių metrų. „Manome, kad žmonės grįžo pailsėję po saulėto savaitgalio ir iškart puolė gelbėti augalų – daug laistė“, – svarstė ji. J. Rupšienės teigimu, momentinis geriamojo vandens suvartojimas per valandą Kalnėnuose per piką (pavyzdžiui, apie 21 valandą) tądien siekė 92 kub. m, kai įprastai per piką suvartojama apie 35 kub. m vandens.

„O kaip aš nelaistysiu? Kas man kompensuos už nudžiūvusius medelius, kuriems nusipirkti rudenį išleidau nemenkas lėšas“, – jai atkerta vietos gyventojas Rokas ir primena, kad už suvartojamą vandenį sumoka.

Beprasmis darbas

Bet sodininkų bendrijose kai kurie seni gyventojai piktinasi nepaliaujamu laistymu. „Dauguma naujakurių sklypus užsėję žole, tad rytą įjungia savo laistymo sistemas vejoje ir išvažiuoja į darbą, o man nepakanka vandens daržovėms palaistyti – vandentiekyje slėgis per mažas“,– guodėsi kitas gyventojas.

„Suprantame, kad gyventojams vandens tiekimo sutrikimai nėra patogūs, tad ėmėmės visų galimų veiksmų, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas geriamojo vandens tiekimas Kalnėnuose“, – sakė J. Rupšienė. Jos teigimu, jau baigiama tiesti laikina vandentiekio trasa nuo alternatyvaus geriamojo vandens šaltinio iki rezervuaro; planuojama ją pradėti eksploatuoti jau šią savaitę ir tikimasi, kad ši trasa užtikrins ir laistymo poreikį.

Ji taip pat pripažino, kad jau nuo pirmųjų karščių į Kalnėnų vandentiekio soties rezervuarą buvo pradėtas vežti geriamasis vanduo vandenvežėmis iš kitų miesto vandenviečių.

Nuo pirmųjų karščių į Kalnėnų vandentiekio soties rezervuarą buvo pradėtas vežti geriamasis vanduo vandenvežėmis iš kitų miesto vandenviečių.

ES paramos projektas užtruks

Pasak J. Rupšienės, UAB „Vilniaus vandenys“ imasi ilgalaikių tvarių padėties sprendimo būdų – šiuo metu vykdomos iš dalies Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamo projekto „Kalnėnų vandens ruošimo įrenginiai“ viešojo pirkimo procedūros, kurias įgyvendinus bus projektuojamas naujas artezinis vandens gręžinys ir statomas dar vienas 500 kub. m talpos geriamojo vandens rezervuaras.

Rangovą šiems darbams planuojama išsirinkti 2018 metų trečiąjį ketvirtį, o darbai truks 12 mėnesių nuo paskelbimo datos.

Faktai

Kasmet iš beveik 1 800 šalyje registruotų vandenviečių per parą išgaunama apie 350 tūkst. kub. m požeminio vandens.

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo sistemą sudaro 32 vandenvietės, kuriose veikia 301 gręžinys, iš jų 268 – Vilniaus mieste. Gręžinių gylis – 40–180 metrų.

UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja 47 vandens rezervuarus, 88 įvairaus pajėgumo siurblines, 1636,4 km vamzdyno.

Centralizuotomis šalto vandens sistemomis naudojasi 532,4 tūkst. gyventojų, iš jų Vilniaus mieste – 513,4 tūkst. gyventojų.