Valstybės kontrolė: Lietuva rizikuoja neįgyvendinti energijos taupymo tikslų
Lie­tu­va ri­zi­kuo­ja ne­įgy­ven­din­ti ener­gi­jos tau­py­mo tiks­lų, o už tai ša­liai ga­li grės­ti sank­ci­jos, pers­pė­ja au­di­tą at­li­ku­si Vals­ty­bės kon­tro­lė. Ji ra­gi­na efek­ty­viau var­to­ti ener­gi­ją.

„Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas svarbiausių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų (...). Lietuvoje energijos vartojimas vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti, remiantis Eurostatu, yra 1,88 karto didesnis negu ES vidurkis“, – pranešime spaudai teigė Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Lietuva 2014–2020 metais numatė sutaupyti 11,67 teravatvalandės (TWh) galutinės energijos – tiek elektros šalis suvartoja per metus. Per pusę šio laiko sutaupyta 3,9 TWh – 33,7 proc.

Auditorių skaičiavimais, Vyriausybei nesiimant papildomų veiksmų, tikslas nebus pasiektas. Tokiu atveju Lietuvai gresia sankcijos, viena iš jų – 0,6 mln. eurų bauda, o ateityje taupymo reikalavimai tik didės.

Pasak auditorių, taupymo priemonės vėluoja pirmiausiai dėl dvejus metus užtrukusios teisinės aplinkos kūrimo, procesas nėra tinkamai koordinuojamas.

Energetikos ministerija pripažįsta, kad iki 2017 metų šių priemonių įgyvendinimo tempas nebuvo pakankamas ir dalis svarbių priemonių, kurios turėtų paskatinti proveržį šioje srityje, ministerijos patvirtintos tik pernai ir šiemet.

Ministerijos teigimu, Valstybės kontrolė nevertino Vyriausybės pernai patvirtintų priemonių, kurios turėtų pagerinti energetikos efektyvumo rodiklius. Viena jų yra ministerijos susitarimai su valstybės valdomomis energetikos įmonėmis, kurios iki 2020 metų įsipareigojo sutaupyti iki 1,9 TWh energijos.

Anot Energetikos ministerijos, Seimui pritarus nuo kitų metų pradžios turėtų įsigalioti ir kitos priemonės, pavyzdžiui, diferencijuotas VIAP mokestis daug energijos vartojančioms pramonės įmonėms.

Auditoriai pastebi, kad įgyvendinant Viešųjų pastatų atnaujinimo programą, 2014–2017 metais nebuvo atnaujinta nė vieno pastato. Pagal programą kasmet turi būti atnaujinama mažiausiai 3 proc. pastatų.

Tuo metu įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, turinčią sutaupyti 2,67 TWh energijos (arba beveik 23 proc. visų sutaupymų), iki 2016 metų pabaigos jau sutaupyta 2,1 TWh (18 proc.) – daugiausia iš visų energiją taupančių priemonių.

2014–2017 metais į namų atnaujinimą investuota 513 mln. eurų, o fonduose 2017 metų pabaigoje buvo likę 87,8 mln. eurų – įgyvendinant Vyriausybės tikslą atnaujinti po 500 daugiabučių kasmet, tikėtina, šių lėšų nepakaks. Todėl valdant riziką, būtina numatyti lėšų.

Europos Sąjunga yra iškėlusi tikslą iki 2020 metų 20 proc. sumažinti Bendrijoje suvartojamos energijos kiekį.