Vyriausybės nutarimu numatoma, kad įstaiga trūkstamų specialistų sąraše esančiam darbuotojui galės mokėti iki 100 proc. didesnį atlyginimą nei kitam įstaigos darbuotojui, kurio profesija nėra trūkstamųjų sąraše. „Plačiai žinoma, kad įstaigoms trūksta IT specialistų. Valstybės sienos apsaugos tarnybai, pavyzdžiui, trūksta pilotų. Tokių aukštos kvalifikacijos specialistų kaina rinkoje itin aukšta. Šis Vyriausybės sprendimas leis įstaigoms konkuruoti dėl geriausių darbuotojų“, – išplatintame pranešime spaudai sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Darbas valstybinėse įstaigose dažnam vis dar asocijuojasi su stabilumu, arba „šilta vieta“.

Į sąrašą siūloma įrašyti iš viso 38 profesijas. Net 25 į sąrašą pateksiančios profesijos taip pat yra įrašytos ir į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Jis palengvina aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimą į Lietuvą, t. y. palengvina migracijos procedūrą.

„Šiltos vietos“ reputacija

Darbo rinkos specialistai tvirtino, kad pritraukti darbuotojų į viešąjį sektorių nėra itin sunku dėl stereotipų apie darbo kultūrą šiose įstaigose. Vis dėlto kai kuriose srityse viešasis sektorius pajėgia siūlyti gerokai mažesnius atlyginimus – tai apsunkina specialistų paieškas.

„CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad valstybinėse įstaigose dirbančių darbuotojų atlyginimai vidutiniškai yra 13 proc. mažesni nei privačiose užsienio kapitalo ir tik 1 proc. mažesni nei privačiose lietuviško kapitalo įmonėse.

„Kai tarp privataus lietuviško kapitalo ir valstybinės įstaigos atlyginimo nėra didelio skirtumo, ieškantiems darbo asmenims valstybinė įstaiga neretai tampa prioritetiniu pasirinkimu. Darbas valstybinėse įstaigose dažnam vis dar asocijuojasi su stabilumu, arba, atvirai pasakius, „šilta vieta“. Yra tokių, kurie mano, kad patekę į valstybinį sektorių gyvens ramiai ir su garantijomis. Nesisekant gauti darbo privačiame sektoriuje, neretai ieškoma pažinčių valstybiniame sektoriuje“, – pasakojo pašnekovė.

Anot jos, yra nemažai nusistovėjusių nuomonių, stereotipų ir vertinimų, kad valstybinėse įmonėse mažesni darbo krūviai, daugiau laisvo laiko, nepersidirbama ir galima visai neprastai gyventi. Todėl ieškantieji, kur įsidarbinti, esą siekia tokio „svajonių“ darbo. Tačiau padirbėjus kelerius metus valstybiniame sektoriuje, pasak R. Karavaitienės, tampa sudėtingiau pereiti į privatų sektorių – dėl tų pačių stereotipų apie valstybinio sektoriaus darbuotojus.

Karjeros portale cvonline.lt paskelbus valstybinio sektoriaus įstaigos darbo pasiūlymą jis, kaip pabrėžė specialistė, sulaukia gerokai didesnio kandidatų dėmesio nei privačios lietuviško kapitalo įmonės skelbimas.

Jos teigimu, valstybinių įstaigų darbuotojų atlyginimai yra šiek tiek didesni nei privačiose įmonėse paslaugų, elektros ir energetikos inžinerijos, bankininkystės, apsaugos srityse.

Tuo metu atlyginimai valstybinėse įstaigose yra gerokai mažesni finansų, IT, teisės, medicinos, prekybos, gamybos, švietimo, kultūros, turizmo srityse.

Įstaigos galimybe pasinaudotų

Finansų ministerijos Personalo skyriaus vedėjas Livijus Čižikas dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė, kad ieškant naujų darbuotojų vis sunkiau rasti kompetentingų IT specialistų, kurie būtų atsakingi už informacines sistemas. Viena iš priežasčių, anot jo, gali būti mažesnis nei rinkos siūlomas atlyginimas. „Todėl būtina ieškoti sprendimo būdų, kaip pritraukti savo sritį išmanančių IT specialistų į viešąjį sektorių“, – tvirtino pašnekovas.

Tuo metu Kalėjimų departamentas informavo, kad bausmių vykdymo sistemoje labiausiai trūksta pataisos pareigūnų (jaunesniųjų specialistų). „Jeigu kalbėtume apie kitas konkrečias profesijas bausmių vykdymo sistemos įstaigose, kaip ir kitose institucijose ir įstaigose, čia trūksta informacinių technologijų specialistų, taip pat psichologų (darbo sutartininkų), kurie dirbtų su įkalintais asmenimis. Naujai į darbą priimtas psichologas įkalinimo įstaigoje uždirba apie 600 eurų, atskaičius mokesčius, – tai labai nepatrauklus atlyginimas, atsižvelgiant į įkalinimo įstaigų specifiką, darbo sąlygas ir nuolatines stresines situacijas“, – teigiama departamento atsiųstame komentare.

Trūksta naujos pareigybės atstovų

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė priminė, kad įvertinus 2018 metų asmens duomenų ir privatumo apsaugos situaciją Lietuvoje sąraše neabejotinai galėtų atsirasti ir duomenų apsaugos specialisto pareigybė.

Šių metų gegužę pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) numato pareigą organizacijoms užtikrinti šio teisės akto atitiktį. Taigi tos įstaigos, kurios nebuvo išsprendusios asmens duomenų tvarkymo ir saugumo užtikrinimo klausimų, veiklos turėjo ir vis dar turi apsčiai. Todėl joms reikia šią sritį išmanančių ekspertų.

Be to, BDAR įtvirtino ir naują pareigybę – duomenų apsaugos pareigūną, kurį privalu paskirti visoms valdžios institucijoms ir įstaigoms, kai jų pagrindinė veikla yra dideliu mastu sistemingai stebėti arba tvarkyti asmens duomenis.

Šiuo metu VDAI apie tokių pareigūnų paskyrimą yra pranešusios apie 1,5 tūkst. organizacijų, iš kurių viešojo sektoriaus atstovų tėra apie 700, nors Lietuvoje jų, inspekcijos duomenimis, esama per 4 tūkstančius

Naujai į darbą priimtas psichologas įkalinimo įstaigoje uždirba apie 600 eurų, atskaičius mokesčius, - tai labai nepatrauklus atlyginimas, atsižvelgiant į įkalinimo įstaigų specifiką, darbo sąlygas ir nuolatines stresines situacijas. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Duomenų apsaugos pareigūnas yra naujas organizacijų valdymo elementas, todėl šių specialistų paklausa rinkoje kur kas labiau viršija pasiūlą, o jų rengimas Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Asmens duomenų apsaugos specialistų trūkumas nėra tik Lietuvos problema – bendraudami su užsienio šalių kolegomis matome, kad tai opi problema visose Europos Sąjungos valstybėse, – sakė R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė. – Žinoma, šios srities specialistų pritraukimo klausimus tenka spręsti ir pačiai VDAI. Mums, kaip asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijai Lietuvoje, pirmiausia duomenų apsaugos specialistų poreikis aktualus formuojant savo pačios komandą. Kartu su BDAR atėjimu rinka nuviliojo dalį kvalifikuotų ir ilgametę patirtį turinčių darbuotojų. Kita vertus, į šią situaciją verta pažvelgti pozityviai. Tai puiki galimybė atsinaujinti pačiai institucijai.“

Didina užmokesčio vidurkį

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė nurodė, kad inspekcija dažniausiai ieško buhalterių, ekonomistų, teisininkų, analitikų, IT specialistų ir kt. Per atranką siekiama į VMI pritraukti ekspertų, turinčių ne tik savo srities, bet ir veiklos planavimo, vadybos įgūdžių, o vėliau tokius specialistus išlaikyti savo gretose. Didesni atlyginimai, anot jos, neabejotinai pagerina valstybinių institucijų, taip pat ir VMI, konkurencingumą darbo rinkoje.

„Dėl šios priežasties bei siekdami VMI veiklą organizuoti efektyviau, per pastaruosius metus darbuotojų skaičių sumažinome 147, tačiau padidinome visų grandžių specialistų darbo užmokesčio vidurkį“, – sakė specialistė.

Naujai į darbą priimtas psichologas įkalinimo įstaigoje uždirba apie 600 eurų, atskaičius mokesčius, – tai labai nepatrauklus atlyginimas, atsižvelgiant į įkalinimo įstaigų specifiką, darbo sąlygas ir nuolatines stresines situacijas.

Anot jos, naujų darbuotojų pritraukti bei motyvuoti šiuo metu VMI dirbančius savo sričių ekspertus galimai padės ir pokyčiai 2019 metais įsigaliosiančiame Valstybės tarnybos įstatyme.

„Tikimės, kad rinktis karjerą VMI, o pasirinkusius ją – tęsti, paskatins sudarytos galimybės už savo indėlį bei veiklos rezultatus būti skatinamam finansiškai, taip pat galimybė pačiam rinktis pageidaujamus mokymus profesiniams įgūdžiams tobulinti, finansuojamus darbdavio lėšomis. 2019 metais darbuotojams galės būti sudarytos sąlygos dirbti ir nuotoliniu būdu“, – apie pokyčius pasakojo R. Asadauskaitė.

Trūkstamų darbuotojų sąrašas

Šaltinis: Vidaus reikalų ministerija