Valdžia saugos piliečių kišenes
Kad po ap­si­lan­ky­mo di­džių­jų pre­ky­bos tink­lų par­duo­tu­vė­se gy­ven­to­jų pi­ni­gi­nė­se lik­tų kuo dau­giau eu­rų, Vy­riau­sy­bė nu­si­tei­ku­si im­tis ryž­tin­gų veiks­mų. Kai­nų sta­bi­lu­mui už­ti­krin­ti bus di­di­na­ma kon­ku­ren­ci­ja, la­biau re­mia­mas smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis vers­las, griež­čiau re­gu­liuo­ja­mi stam­bie­ji pre­ky­bi­nin­kai.

Vyriausybė ne tam didina piliečių pajamas, kad jos visos nusėstų pelno besivaikančių prekybininkų kišenėse. Tokią mintį po vakarykščio susitikimo su didžiųjų prekybos tinklų vadovais akcentavo premjeras Saulius Skvernelis. Jo neįtikino prekybininkų teiginiai, kad Lietuva yra mažų kainų šalis ir problemų šioje srityje nėra.

Indrė Genytė-Pikčienė: „Viena vertus, į mažmeninės prekybos rinką norima prisivilioti stambių investuotojų, kita vertus, įvairiais ribojimais, pertekliniu reguliavimu prastinama jų verslo aplinka.“

„Gyvename atvirame pasaulyje ir patys matome, kaip skiriasi kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Oficialūs Europos Komisijos duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo 2010 metų maisto produktų kainos kilo kone dvigubai sparčiau nei žaliavų kaina“, – teigė S. Skvernelis. Pasak jo, patenkame į Europos Sąjungos (ES) šalių penketuką, kur kainos kilo sparčiausiai. Kartu matoma, kad augintojų bei žaliavos tiekėjų dalis kainoje mažėjo, o perdirbėjų ir prekybininkų – augo.

Vyriausybė mato rizikas

Premjeras priminė, kad kitąmet žmonių pajamoms didinti numatyta skirti 1,2 mlrd. eurų. Įgyvendinant reformas bus mažinami darbo jėgos mokesčiai, didinamos pensijos, vaiko pinigai, minimali mėnesinė alga. „Vyriausybės pareiga pasirūpinti, kad šie pinigai realiai didintų žmonių perkamąją galią, o ne tiesiog taptų papildomu prekybininkų pelnu kilstelėjus kainas. Tas rizikas matome ir darysime viską, kad taip neatsitiktų“, – žadėjo S. Skvernelis. Kaip vieną iš būdų, padėsiančių išlaikyti kainų stabilumą, Vyriausybės vadovas minėjo prekybos konkurencijos didinimą. Jis informavo šią savaitę pasirašysiąs kreipimąsi, kuriuo 12 didžiųjų ES investuotojų, turinčių prekybos tinklus, bus siūloma atvykti į Lietuvą ir čia investuoti. „Šiuo metu Vyriausybės sprendimai leidžia drąsiai investuoti, turėti saugias investavimo sąlygas, gerą grąžą“, – po susitikimo su prekybos centrų vadovais kalbėjo premjeras.

Kitą savaitę ministerijoms bus pavesta imti rengti konkrečius teisės aktus, kurie reglamentuotų smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimą, konkurencijos didinimą bei skatintų efektyvesnę valstybės institucijų veiklą. „Manęs netenkina, kaip šiuo metu ginamos vartotojų teisės, kaip dirba Konkurencijos taryba. Keista stebėti prekybos tinklų ir kai kurių kontrolės institucijų santykius, kai, pavyzdžiui, Metrologijos inspekcijos darbuotojai net neįsileidžiami į kai kurias prekybos vietas, o jų skiriamos baudos – juokingos. Kyla klausimų ir dėl valstybės žemės naudojimo prie prekybos tinklų. Priežiūros sistemą reikia peržiūrėti, o baudos turi būti atgrasančios nuo pažeidimų“, – įsitikinęs S.Skvernelis.

Žadėjo minimalius pokyčius

Prekybos tinklų vadovai sutiko ne su visomis premjero išsakytomis mintimis. Jų akimis, kainos tikrai neaugo taip dramatiškai, kaip teigiama. „Suprantu, kad kainos yra jautri tema Lietuvos žmonėms ir ministras pirmininkas tuo susirūpinęs. Patys sekame Eurostato duomenis. Maisto produktų kainos, neskaičiuojant alkoholio ir tabako, per ketverius metus šalyje išaugo 5,3 procento“, – sakė „Maximos LT“ vadovė Kristina Meidė. Pačioje „Maximoje“ kainos nuo euro įvedimo padidėjo 4,2 procento. K. Meidė sakė galinti užtikrinti, kad artimiausiu metu šio tinklo kainų pokyčiai bus minimalūs.

Vyriausybė svarsto apie viešą platformą, kurioje būtų skelbiamos maisto produktų gamintojų ir tiekėjų kainos, taip pat idėją leisti susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, perkant maisto produktus mažose parduotuvėse.

Požiūris nevienareikšmiškas

Vyriausybės planuojamas kainų stabilizavimo priemones „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sakė vertinanti nevienareikšmiškai, nes kai kurios jų „labai stipriai viena kitai prieštarauja“. „Viena vertus, į mažmeninės prekybos rinką norima prisivilioti stambių investuotojų, kita vertus, įvairiais ribojimais, pertekliniu reguliavimu prastinama jų verslo aplinka. Tad prisikviesti naujų rinkos žaidėjų ir taip padidinti konkurenciją, kuri galbūt yra vienintelis būdas kovoti su kylančiomis kainomis, bus nelengva“, – „Lietuvos žinioms“ sakė analitikė.

Jos teigimu, kritikuotina ir pati kova su kainų augimu, nes dažniausiai Lietuvoje jos kyla dėl tarptautinių tendencijų, darbo užmokesčio didėjimo. „Tai objektyvios priežastys“, – tikino I. Genytė-Pikčienė. Pasak jos, kelių stambių prekybos centrų dominavimas mažmeninėje rinkoje yra įprasta Europos valstybių praktika, Lietuva šiuo požiūriu niekuo nesiskiria. „Gal reikėtų didinti Konkurencijos tarybos arsenalą ir galias, pasikliauti kitais turimais įrankiais, o ne kurti naują draudimų ar ribojimų sąrašą, kuris natūraliai blogintų verslo aplinką ir Lietuvos, kaip verslui patrauklios šalies, reputaciją“, – pažymėjo analitikė.

Ji atkreipė dėmesį, kad oficialūs Eurostato duomenys rodo, jog Lietuvoje kainos iš tiesų yra vienos mažiausių, vartotojų kainų krepšelio vidurkis sudaro apie 67 proc. ES vidurkio. „Kita vertus, atlyginimai pas mus iš tiesų per maži, labai didelė miestų ir regionų atskirtis. Todėl tai ir yra pagrindinės problemos, kurioms spręsti mūsų valdžia turėtų sutelkti didžiausias jėgas ir resursus. Imituoti sprendimų paieškas yra daug paprasčiau“, – teigė ekspertė.