Valdžia neskuba pildyti žemdirbių reikalavimų
Šių me­tų va­sa­rį Jo­na­vo­je vy­ku­sia­me vi­suo­ti­nia­me žem­dir­bių su­va­žia­vi­me pri­im­ta ke­lių de­šim­čių punk­tų re­zo­liu­ci­ja, o val­džiai duo­tas vie­nas mė­nuo rei­ka­la­vi­mams įver­tin­ti. Ka­bė­ta, kad jei val­džia ne­rea­guos į re­zo­liu­ci­ją, bus im­ama­si kraš­tu­ti­nių prie­mo­nių: blo­kuo­ja­mi ša­lies ke­liai ir trak­to­riais va­žiuo­ja­ma į sos­ti­nę. „Lie­tu­vos ži­nios“ pa­si­do­mė­jo, kas pa­si­kei­tė per tris nuo su­va­žia­vi­mo pra­ėju­sius mė­ne­sius.

Situaciją galima apibendrinti vienu sakiniu: nors valdžia į didžiąją dalį žemdirbių reikalavimų neatsižvelgė, ūkininkų traktoriai šiuo metu taikiai burzgia šalies laukuose atlikdami pavasario darbus. Atrodo, kad prognozuotoms permainoms sutrukdė žemės ūkio ministro pasikeitimas.

Daug metų melioracijos statinių priežiūrai ir remontui neskiriama pakankamai lėšų, dėl to melioracijos statinių, priklausančių valstybei, būklė labai sparčiai blogėja.

„Ministras pasikeitė, o rezoliucija liko. Šiandien negalėčiau įvardyti kokių nors teigiamų dalykų, situacija iš esmės nepasikeitė. Kol kas nėra ir tokių kalbų, kad jau laikas su traktoriais važiuoti į Vilnių. Tik ką užbaigėme pavasario sėją, vykdome kelių priežiūrą, ruošiamės šienapjūtei. Protesto akciją suorganizuoti galima labai greitai, turime pavyzdžių Briuselyje, Prancūzijoje, Vokietijoje, vis dėlto tikimės, kad valdžia, ypač naujasis ministras, atkreips dėmesį į žemės ūkį“, – vylėsi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.

Tuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) į „Lietuvos žinių“ klausimą, ar naujasis ministras ketina atsižvelgti į vasario 9 dienos Lietuvos žemdirbių suvažiavimo rezoliuciją, atsakė, kad Giedrius Surplys šiuo metu susipažįsta su visa jam pateikiama informacija, susijusia su situacija žemės ūkio sektoriuje. „Ministro prioritetas – modernus ir šiuolaikiškas žemės ūkis“, – teigiama laikraščiui atsiųstame ministerijos rašte.

Netenkina ES paramos dydis

Šalies ūkių modernėjimas nemaža dalimi priklauso nuo valstybės ir Europos Sąjungos (ES) finansinių injekcijų, todėl neatsitiktinai keli rezoliucijos punktai yra susiję su Kaimo plėtros programos kofinansavimu. Tačiau tai – ne vien ŽŪM kompetencija. Rezoliucijoje primygtinai reikalauta Kaimo plėtros programai reikalingą biudžetą sustiprinti, padidinant nacionalinio kofinansavimo procentinę dalį iki 25 proc., tai yra iki 150 mln. eurų per metus ir tokią lėšų sumą skirti kasmet iki 2022 metų.

„Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydama padidinti bendrojo finansavimo lėšų dalį Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programai, tačiau poreikiai bus tenkinami tik iš dalies. Į pasiūlymą 70 proc. paramos intensyvumu skirti paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams iš viso nebus atsižvelgta, nes tokia galimybė nenumatyta ES teisės aktuose“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.

Atlikus 2014–2017 metais pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ finansuojamų paraiškų analizę, nustatyta, kad 2022 paraiškos (arba 60 proc. visų finansuojamų paraiškų) yra pateiktos pareiškėjų, kurių ūkiai priskiriami smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategorijai, tačiau jiems skirta paramos suma sudaro 118,7 mln. eurų, arba 43 proc. visos skirtos paramos sumos.

„Prisidėjome prie suvažiavimo ir rezoliucijos tikėdamiesi, kad dėmesys bus atkreiptas ir į smulkiuosius bei vidutinius ūkininkus. Tačiau stambieji ir toliau agresyviai naudoja paramą savo tikslams, 100 tūkst. šeimos ūkių tebelieka be pagalbos, be konsultacijų, be priežiūros“, – piktinosi Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis.

LŪS pirmininkas teisino dabartinę valdžią: „Ne veltui sakoma: paskutiniam paršeliui tenka papas po uodega. Tas ministras, kuris ateina finansinio laikotarpio pabaigoje, yra blogiausias, nes paveldi jau „suvalgytą“ biudžetą. Vis dėlto manau, kad įmanoma surasti tuos 4 proc., kad nacionalinio kofinansavimo procentinė dalis siektų 25 procentus. 60‑70 mln. eurų galėtų įkristi į žemės valdų modernizavimo programą, nes lėšų reikia tiek jauniems ūkininkams, tiek norintiesiems atsinaujinti techniką ar statyti grūdų saugojimo sandėlius.“

Apverktina melioracijos įrenginių būklė

LŪS pirmininkas teigė, kad iš saujelės reikalavimų, į kuriuos buvo atsižvelgta, labiausiai žemdirbius džiugina tai, jog atitaisyta techninė klaida Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatyme. „Pilnamečiai ūkininkų vaikai, jei tėvas turi 500 ha, negalėjo pirkti žemės. Tai buvo sukėlę didžiulę sumaištį tarp norinčiųjų pirkti žemės“, – sakė J. Talmantas.

Toliau pagal svarbą rikiuojasi melioracija ir vietinės reikšmės keliai. „Nutekamieji grioviai turi būti valstybės žinioje. Manau, kad valstybė juos perduos savivaldybėms ir skirs finansavimą melioracijos grioviams prižiūrėti. Dvidešimt septynerius metus šioje srityje tvarkos nebuvo. Esama tokių situacijų, kai nutekamasis griovys priklauso ir miškų urėdijai, ir miško ar žemės savininkui ar savivaldybei. Kaip susitarti dėl jo priežiūros, kai yra keturi savininkai? Neįmanoma net medį nukirsti, kuris šaknimis gadina melioracijos įrenginius, juos užkemša, nors griovio paskirtis tikrai nėra medienai auginti“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Žemdirbiai rezoliucijoje pabrėžė, kad jau daug metų melioracijos statinių priežiūrai ir remontui neskiriama pakankamai lėšų, dėl to melioracijos statinių, priklausančių valstybei, būklė labai sparčiai blogėja. „2017 metai labai aiškiai parodė, kokių nuostolių gali pridaryti užsitęsęs lietingas periodas, ir tie nuostoliai buvo patirti būtent ten, kur valstybei priklausantys melioracijos statiniai yra labiausiai nusidėvėję. Siūlėme kasmet skirti 60 mln. eurų, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Neseniai buvome susitikę su paskirtuoju ministru, tikimės, kad vis dėlto toks sprendimas bus priimtas. Savo žemėse ūkininkai jau daugmaž yra susitvarkę“, – teigė J. Talmantas.

Vasarį visuotiniame žemdirbių suvažiavime valdžios prašyta ateityje nebekelti akcizo žemės ūkiui skirtiems degalams ir padidinti jų normas. Nors iš pradžių buvo atsakiusi neigiamai, neseniai ŽŪM savo svetainėje paskelbė, jog derina siūlymą didinti papildomą dyzelinių degalų, apmokestintų sumažintu akcizo tarifu ir skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, kiekį. Papildomas dyzelinių degalų kiekis būtų skirtas žemės ūkio veiklos subjektams, kompensuojant 2017 metais išaugusias degalų sąnaudas, susijusias su derliaus nuėmimu esant apsunkintoms gamybos sąlygoms, bei pasėtų ir žuvusių žieminių pasėlių (kviečių, miežių, kvietrugių, rugių ir rapsų) plotams papildomai įdirbti. Tačiau degalų ženklinimo nebus atsisakyta, nes tai prieštarautų ES teisės aktams, už kurių nevykdymą Lietuvai grėstų sankcijos.

Dalyvaudamas suvažiavime premjeras Saulius Skvernelis pažadėjo šalia 9,1 mln. eurų, kuriuos skyrė Europos Komisija nuostoliams, patirtiems dėl liūčių, kompensuoti, nacionaliniame biudžete iki šių metų rudens surasti ne mažesnę sumą. Viliamasi, kad ministras pirmininkas Jonavoje duoto pažado nepamiršo.