Valdančiųjų akiratyje – valstybės ir savivaldybių turtas
Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja sie­kia, kad nuo ki­tų me­tų vals­ty­bė ir sa­vi­val­dy­bės at­si­sa­ky­tų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pa­nau­dos su­tar­čių su ne­vie­šo­jo sek­to­riaus su­bjek­tais, jas pa­keis­tų nuo­mos su­tar­ti­mis, o iki 2020 me­tų vi­są vals­ty­bės ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą pe­rim­tų val­dy­ti VĮ Tur­to ban­kas.

Siekiant spartinti valstybės nekilnojamojo turto valdymo centralizavimą, į pertvarką būtų įtraukta nemaža dalis šiuo metu iš valstybės panaudos pagrindu patalpas gavusių viešųjų įstaigų, partijų, profesinių sąjungų, verslo struktūrų – visoms joms už patalpų nuomą tektų mokėti. Esą taip skaidresnė taptų jų veikla ir būtų surinkta lėšų patalpų remontui. Planuojama, kad per metus sudarys apie 10 mln. eurų nuompinigių.

Vilius Šapoka: „Nuo panaudos ir paslaugų teikimo modelio siūlome pereiti prie administracinio turto nuomos.“

Nori suskaičiuoti

Vyriausybėje jau pritarta Finansų ministerijos parengtoms Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir kitų susijusių įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma sukurti valstybinio turto efektyvaus centralizuoto valdymo sistemą, o valstybė turėtų tik tiek administracinio turto, kiek jai iš tiesų reikia.

Administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas etapais bus perduodamas centralizuotai valdyti VĮ Turto bankui. Numatoma, kad 2020 metais centralizuotai bus valdomas visas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas. „Kad galėtume optimizuoti šio turto apimtį ir plotą bei sumažinti turto valdymo išlaidas, siūlome nuo panaudos ir paslaugų teikimo modelio pereiti prie naujo modelio – administracinio turto nuomos. Siekiame, kad Turto bankas turėtų įgaliojimus spręsti visus valstybės institucijų ir įstaigų aprūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu klausimus,“ – pabrėžė finansų ministras Vilius Šapoka.

Pasak jo, Seimui priėmus pataisas, Turto bankui būtų suteikti įgaliojimai ne tik tinkamai valdyti ir prižiūrėti visą administracinį valstybės nekilnojamąjį turtą, bet ir imtis kitų jo valdymo priemonių – perkelti įstaigas į kitas joms tinkamas patalpas, perskirstyti naudojamą administracinį turtą, kad jis būtų maksimaliai išnaudotas, inicijuoti bei įgyvendinti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus, parduoti nenaudojamą turtą.

Administracinio valstybės nekilnojamojo turto plotas šiuo metu sudaro apie 723 tūkst. kv. m, jį valdė ar valdo ir naudoja daugiau kaip 500 subjektų.

Panaudą keis nuoma

Taip pat siūloma pakeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, numatančias, kam gali būti suteikta teisė panaudos pagrindais naudoti valstybės ar savivaldybių nekilnojamąjį turtą.

Mat atkreiptas dėmesys, kad tik mažesnioji panaudos subjektų dalis yra biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė arba savininkė yra valstybė ar savivaldybės. Likusi dalis yra neviešojo sektoriaus subjektai – socialinės įmonės, viešosios įstaigos – mokyklos ir muziejai, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, profesinių sąjungų susivienijimai, politinės partijos. Su jais ketinama nutraukti panaudos ir sudaryti nuomos sutartis.

Be to, būtų atsisakoma ir esamos praktikos, kai, pavyzdžiui, Žuvininkystės tarnyba, valstybės biudžeto lėšomis įsigijusi elektroninių žuvininkystės duomenų perdavimo įrangą, ją perduoda neatlygintinai naudotis privatiems ūkio subjektams, turintiems ilgesnius nei 12 m laivus ir teisę verstis versline žvejyba Baltijos bei tolimųjų jūrų vandenyse.

Pasiūlymas – kontroversiškas

Pagal Finansų ministerijos planus, patalpų panaudos sutartis pakeisti nuomos sutartimis privalėtų ir šalyje veikiantys regioniniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas „Lietuvos žinioms“ teigė nevisiškai pritariantis tokiems valdančiųjų sumanymams. „Prekybos, pramonės ir amatų rūmai nėra vien verslo struktūra. Tai – pelno nesiekianti organizacija, atliekanti ir keletą valstybės deleguotų funkcijų, pavyzdžiui, išduodanti prekių kilmės sertifikatus. Kaip mes galime rinkoje nuomotis patalpas, jei iš savo veiklos nesiekiame uždirbti, galime tik padengti savo išlaikymo sąnaudas? O ir valstybė už minėtas atliekamas funkcijas mums nemoka“, – retoriškai klausė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovas.

Tačiau, R. Šidlausko nuomone, Lietuvoje išties jau atėjo laikas valstybei susiskaičiuoti – inventorizuoti savo turimą nekilnojamąjį turtą. Taip viešojo sektoriaus atstovai realiau suvoks, kiek yra to valstybės turto, sužinos, ar efektyviai jis naudojamas. Pagaliau bus galima priimti racionalesnius sprendimus dėl jo naudojimo. Taip nebeliktų atvejų, kai didžiulėse, keleto šimtų kvadratinių metrų patalpose sėdėtų du trys žmonės.

Alinos Ožič nuotrauka

„Dar Andriui Kubiliui einant premjero pareigas kėlėme klausimą dėl racionalesnio valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo, tačiau nei tuomet, nei vėliau nebuvo atsižvelgta į mūsų pasiūlymus“, – apgailestavo R. Šidlauskas. Jis įžvelgė ir kitą teigiamą rengiamos pertvarkos aspektą – turtą perdavus valdyti vienai įstaigai, būtų sukurtos palankesnės sąlygos pasirūpinti pastatų remontu, jų renovacija.

Išlygų neturėtų likti

Seimo opozicijai atstovaujantis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, liberalas Kęstutis Glaveckas „Lietuvos žinioms“ teigė iš principo pritariantis valdančiosios daugumos sumanymui. „Nė vienoje Vakarų Europos šalyje nėra tokios praktikos, kad valstybė skiria nemokamai patalpas kokioms nors organizacijoms (ypač verslo), partijoms. Visur jos nuomojasi patalpas. Taip turėtų būti ir Lietuvoje. Juk dabar patalpų skyrimas pagal panaudos sutartis yra tarsi paslėpta subsidijų forma“, – pažymėjo parlamentaras.

K. Glavecko nuomonė dėl partijų patalpų taip pat kategoriška – valstybė ar savivaldybės neturėtų skirti partijoms patalpų pagal panaudos sutartį, nes nemaža dalis stambiausių politinių jėgų yra parlamentinės ir gauna subsidijas iš valstybės biudžeto. Todėl tikrai galėtų sumokėti patalpų nuomos mokestį. O tai bus dar vienas šaltinis bent šiek tiek papildyti valstybės biudžetą. „Ir privilegijuotųjų neturi likti – tokia praktika turi būti taikoma visiems, laikomasi lygiavertiškumo principo“, – pabrėžė Seimo narys.