Vakarietiškas turgaus modelis atkeliavo ir į Lietuvą
Tur­gaus mo­de­lis vi­sa­me pa­sau­ly­je kei­čia­si, pri­si­tai­ko prie šiuo­lai­ki­nės vi­suo­me­nės po­rei­kių. Va­ka­rie­tiš­ka­me tur­gu­je ga­li­ma ne tik nu­si­pirk­ti švie­žių pro­duk­tų, bet ir pa­pie­tau­ti. Ku­ria­si mais­to, ar­ba gour­met ka­vi­nių, tur­ge­liai bei sa­lės (food hall), po­pu­lia­rė­jan­tys ir Lie­tu­vo­je.

Pastaruoju metu viešąją erdvę pasiekė ne viena žinia apie duris atvėrusius arba netolimoje ateityje įsikursiančius turgelius, kuriuose suburtos kruopščiai atrinktos maitinimo įstaigos lankytojus kviečia pasilikti ilgėliau ir skaniai pavalgyti, paskirti pasimatymą savo šeimos nariams ar draugams. Rinką papildo ir dar išradingesni po vienu stogu suvienytų skirtingų restoranų bei kavinių sprendimai, pavyzdžiui, maistą pasiūlyti kartu su kinu.

Maisto turgelių kultūra vis dar ankstyvoje stadijoje. Bet žmonės nebenori tiesiog valgio – jie nori autentiško maisto ir patirties.

Ateina būriais

Jau rinkoje veikiantys žaidėjai patvirtina: vakarietiška koncepcija turguje ne tik apsipirkti, bet ir skaniai pavalgyti lietuviams yra priimtina – ji netruko sudominti gyventojus, nors giliai jų pasąmonėje dar ir įsitvirtinęs senovinio turgaus įsivaizdavimas.

Nuo šių metų vasario Vilniaus Ukmergės gatvėje veikiantis Benedikto turgus, skaičiuojama, per penkis mėnesius sulaukė per 300 tūkst. lankytojų – dvigubai daugiau, nei prognozavo patys turgaus įkūrėjai.

Nors“Benedikto turgaus prioritetas yra prekyba daržovėmis, mėsa, žuvimis, gurmaniškais produktais ir pan. (apsipirkimo vietos užima du trečdalius turgaus ploto), likusį trečdalį ploto pasidalijusios maitinimo įstaigos nelieka nuošalyje.

„Stebėdami lankytojus jau dabar matome labai aiškią tendenciją, kuri mus teigiamai nustebino. Darbo dienomis esame vieta, kurioje žmonės renkasi kokybiškai, skaniai ir greitai pavalgyti, o tada dar apsipirkti, – sakė Benedikto turgaus direktorė Jolita Krickė. – Labai akcentuojame tai, kad atėjusi keturių asmenų šeima ar keturių kolegų kompanija prie vieno stalo gali valgyti maistą, užsisakytą iš skirtingų valgiaraščių. Turime vieną laisvalaikio zoną, kurioje yra staliukai ir kur galima atsinešti maistą iš skirtingų maitinimo įstaigų – jų pas mus yra apie 15. Tai viliojantis privalumas. Kolegos iš verslo centrų, kurie atkeliauja drauge, susistumia staliukus ir sėdi po 8 ar 10 žmonių, o penktadieniais pastebime lankytojų tradiciją išeiti didesnėmis kompanijomis.“

Įkuriant turgų, kaip pasakojo ji, norėta atspindėti vakarietiško turgaus koncepciją. Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Anglijoje, senieji turgūs esą prisitaikė prie šiuolaikinių madų – jie nebėra vieta tik apsipirkti, į juos žmonės taip pat ateina praleisti laiko, susitikti su šeima ar draugais, pavalgyti. Tuo metu nuo Pietų Europos iki Lietuvos pastebima prasidėjusi naujų turgų atidarymo era – ji gerai matyti, pavyzdžiui, Amsterdame, Roterdame ar netoli esančioje Varšuvoje.

Nors Benedikto turgus, anot J. Krickės, vienas pirmųjų Lietuvoje pritaikė vakarietišką modelį, ji sakė pozityviai vertinanti tai, kad koncepciją perėmė ir kiti rinkos žaidėjai.

„Geras pavyzdys visada skatina padaryti ką nors panašaus ar taip pat. Ši tendencija mūsų nė kiek nestebina ir negąsdina. Reikia suprasti, kad mūsų žmonės yra ganėtinai prisirišę prie savo bendruomenės, teritorijos, taigi, panašaus pobūdžio turgūs skirtingose miesto vietose, manau, tik papildys vieni kitus“, – sakė pašnekovė.

Be to, daugiau vakarietiško turgaus vėliavą nešančių vietų atsiradimas tik sustiprina kultūrą jose lankytis ir keisti požiūrį, koks turgus turėtų būti. „Istoriškai susiklostė, kad dar daugelio žmonių, net ir vilniečių, pasąmonėje išlikęs sovietinio turgaus įsivaizdavimas. Kurdamiesi girdėdavome ir netgi dabar išgirstame klausimą: „Tai koks gi čia turgus?“ Lietuvoje įprasta, kad turgus būtų kaip sostinės Kalvarijų, o ne kaip Benedikto turgus. Tačiau mus paglosto žmonių pasakymai, kad jie niekada neidavę į turgų, o dabar pas mus eina – dėl švaros, saugumo, pasitikėjimo, sąžiningumo, galimybės atsiskaityti mokėjimo kortelėmis ir pan. Viso to senieji turgūs nesuteikdavo. Vis dėlto išlieka klausimas, ar ir jie neturės persitvarkyti. Pavyzdžiui, netgi Halės turgus negalėjo nepaisyti tendencijų rinkoje, dabartinės kartos norų“, – sakė J. Krickė.

Stambiojo verslo pašonėje

Gero ir skirtingo maisto po vienu stogu madai neatsispyrė ir prekybos centras „Panorama“ – birželio pradžioje jis pristatė gastronomijos namus „Gourmet Panorama“, subūrusius 20 prekiautojų išskirtiniu maistu.

Bendrovės „Panorama LT“ generalinė direktorė Birutė Kalanovaitė pasakojo, kad kuriant „Gourmet“ koncepciją žvalgytasi į Kopenhagoje ir Berlyne jau kurį laiką veikiančius kokybiško maisto turgus ir vadinamąsias maisto sales (food halls). „Pastebime, kad tokio tipo zonos jau palengva plečiasi ir Lietuvoje, tačiau tarp prekybos centrų kol kas esame vieninteliai Baltijos šalyse, turintys tokią išskirtinę erdvę“, – sakė ji.

Apie tokį prekybos modelį, pasak B. Kalanovaitės, bendrovė galvojo nuo 2010 metų – jau tada matė, kaip keičiasi klientų poreikiai: jie vis dažniau ieško itin geros kokybės, sveikatai palankių produktų. Be to, vis labiau stiprėjo tendencija ne tik greitai ir sočiai maitintis, bet ir lėtai valgyti bei ragauti.

„Toks ir buvo mūsų tikslas – sukurti traukos centrą, kur pirkėjai galėtų atsitraukti nuo apsipirkinėjimo ir neskubėdami pasinerti į naujus potyrius. Pastebime, kad dalis „Gourmet“ zonos lankytojų atvyksta į prekybos centrą „Panoramą“ būtent dėl šios erdvės – tai geras įvertinimas. Taip pat manome, kad 20 kokybiško maisto parduotuvių (mėsos, žuvų, jūros gėrybių, prabangių gėrimų, kepinių, desertų) koncentracija pritrauks ir užsienio turistų, norinčių pasimėgauti kokybišku maistu“, – sakė pašnekovė.

Apie konkrečius skaičius ir rezultatus, anot jos, kol kas anksti kalbėti, tačiau jau dabar esą matoma, kad „Gourmet“ zona tapo traukos tašku „Panoramos“ lankytojams. „Jie noriai tyrinėja ir ragauja skirtingas virtuves, teigiamus atsiliepimus girdime ir iš zonoje dirbančių prekybininkų“, – sakė B. Kalanovaitė.

Nauji žaidėjai mato potencialą

Neseniai Danijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Asgaard Property“, įsigijusi Vilniaus senamiestyje esančią buvusią bendrovės „Vilniaus vandenys“ centrinę būstinę, paskelbė pirmame pastato aukšte planuojanti įrengti maisto turgų. Tokiu būdu istorinis Dominikonų gatvėje esantis pastatas bus prieinamas visuomenei.

„Pirmame aukšte planuojame atidaryti maisto turgų, kuriame bus vaisių, daržovių, mėsos, žuvų ir kitų produktų parduotuvės, kavinės, restoranas. Jį kursime pagal Osle ir Kopenhagoje esančius modelius. Viršutinių aukštų koncepcija bus pasirinkta iš kelių variantų. Vis dėlto linkstame prie biurų ir bendradarbystės erdvių“, – BNS sakė „Asgaard Property“ vadovas Peras Skisakeris.

„Lietuvos žinioms“ jis teigė pastebintis augantį maisto turgelių populiarumą – Europoje jų poreikį padiktavo vartotojai. Bendras maisto turgelių skaičius Europoje, anot jo, jau viršija 100, o dar daug jų bus atidaryta ateityje. „Maisto turgelių kultūra vis dar yra ankstyvojoje stadijoje ir mes bei daugelis kitų tikime, kad ši tendencija tik stiprės. Žmonės nebenori tiesiog valgio – jie nori autentiško maisto ir patirties“, – tvirtino bendrovės vadovas.

Pašnekovas tikino, kad bendrovė naudosis gerąja Europos praktika ir ją papildys geriausiomis Lietuvos vietos tradicijomis.

Šiuo metu, anot P. Skisakerio, kompanija kartu su vietos valdžia plėtoja koncepciją ir jau kreipiasi į mažmenininkus, kurie atitinka planuojamo maisto turgelio sumanymą. Jį atidaryti žadama iki kitų metų vasaros sezono.

Maisto turgus bus papildoma grupės kompanijos „Nordic Food Republic“ veikla. Ši kompanija šiuo metu valdo restoranus „14 Horses“ ir „Sofija Bar“ viešbutyje „Hotel Pacai“, „NORD restaurant“ verslo fabrike „B NORDIC 26“.

Maisto produktų tiekimo grandinė yra ir bus užtikrinta įmonės „Farmers Circle“, kuri dalinai priklauso ir yra valdoma „Asgaard“, mineralų turtingame dirvožemyje užaugintais produktais.

Ieško papildomų traukos elementų

Naujas gourmet kavinių turgelis duris atvers ir sostinės Smetonos gatvėje, netoli Pramogų banko, vietoj ten veikusios parduotuvės „Maxima“. Rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje patalpose įsikurs kino ir gero maisto sintezę žadantis „DOWNTOWN Food hall & Kino deli“.

Kaip rašė vmgonline.lt, planuojama, kad 900 kv. m patalpose įsikurs 14–16 skirtingų maisto operatorių, kurie siūlys įvairius užkandžius, patiekalus ir gėrimus. Norima, kad kiekvienas gamintojas būtų vienintelis ir geriausias savo kategorijoje. Jų vardai kol kas neatskleidžiami.

Maisto erdvėje bus apie 150 sėdimų vietų. Vienas idėjos sumanytojų Aidas Akcijonaitis yra sakęs, kad dienos pietų kaina pernelyg nesiskirs nuo vidutinės kainos centre (5–6 eurai). Vakarienė, patiekiama ne vienkartiniuose induose, su gėrimu turėtų kainuoti 10–12 eurų.

Šis kavinių turgelis labiausiai išsiskirs tuo, kad pavalgyti bus galima ir įsitaisius kino salėje, kur bus rodomi atidžiai atrinkti kino filmai, daugiausia iš Europos. Kino salė turės 26 vietas, o prie kėdžių bus pastatyti staliukai, kad filmų žiūrovai galėtų patogiai mėgautis patiekalais.

Seansai, kaip sakė A. Akcijonaitis, vyks 4 kartus per dieną, o bilietas į seansą kainuos vidutiniškai 6–7 eurus.

Evalda Šiškauskienė./Romo Jurgaičio nuotrauka

KOMENTARAS

Tik didmiesčių mada

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad maisto, arba kavinių, turgelių koncepcija pasaulyje jau išpopuliarėjusi, o kai kur net tapusi ryškiai komercinė. Pavyzdžiui, iš Madride esančių dviejų tokio pobūdžio turgų vienas tebėra labiau panašus į turgų, o kitame įsikūrę bemaž prabangūs restoranai.

„Man patinka derinys, kai gali ir nusipirkti, ir paragauti. Mane džiugina ši iniciatyva ir Lietuvoje – ir Benedikto turgus, ir prekybos centre „Panorama“ esantis turgus. Juose surinkti „perliukai“ iš viso Vilniaus. Dažnai apsilankau Halės turguje – ten atidaromi pasakiški maži šeimyniniai restoranai, kuriuose galima paragauti specializuotų patiekalų, tokių kaip kariai, plovas, cepelinai, austrės su „Prosecco“ vynu, Benedikto kiaušiniai, ir kiekviena vieta turi šarmo. Ko dar trūksta Vilniuje, tai lauko turgelių, kokių yra užsienyje. Tokių turgelių kaip Rūdninkų aikštėje, kurie vyksta iki pietų, o vėliau ūkininkai susirenka savo gėrybes ir išvažiuoja“, – pasakojo pašnekovė.

Jos teigimu, ne tik Vilniuje, bet ir Kaune randasi vakarietiško modelio maisto turgų. Mažesniuose miestuose jiems atsirasti nepakanka poreikio. Tačiau ten galėtų kurtis nedideli specializuoti šeimos restoranėliai, kurie siūlytų vos 2–3, tačiau itin kokybiškus patiekalus.