Užsienio investuotojai nuo Vilniaus gręžiasi į regionus
Už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai per­nai pir­mą kar­tą per pa­sta­ruo­sius me­tus Lie­tu­vos re­gio­nuo­se su­kū­rė dau­giau dar­bo vie­tų nei Vil­niu­je. Bet siek­da­ma pri­trauk­ti in­ves­tuo­to­jų Lie­tu­va tu­rė­tų ma­žin­ti ener­gi­jos mo­kes­čių naš­tą di­džiau­sioms įmo­nėms, teik­da­ma joms ener­ge­ti­kos mo­kes­čių leng­va­tas – kaip tai da­ro­ma dau­ge­ly­je Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių, to­kias iš­va­das pa­skel­bė agen­tū­ra „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“.

Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ 2017 metais pritraukė 39 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus. Juos įgyvendinus planuojama sukurti 5060 naujų darbo vietų. Tai geriausias rezultatas agentūros veiklos istorijoje. Palyginti su 2016 metais, numatytų įgyvendinti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų padaugėjo 18 proc. (2016 metais jų buvo 33), o jų planuojamų sukurti darbo vietų – 40 proc. (2016 metais planuota sukurti 3616 darbo vietų). Investicijų į ilgalaikį turtą (CAPEX) suma, 2016 metais siekusi 134,24 mln. eurų, pernai padidėjo 53 proc. ir sudarė 206 mln. eurų.

Regione išlieka arši konkurencija

Praėjusiais metais „Investuok Lietuvoje“ į šalį pritrauktos pasaulinio garso kompanijos atkreipė tarptautinės verslo bendruomenės dėmesį į Lietuvą. Vis dėlto konkurencija dėl investicijų Vidurio ir Rytų Europos regione yra itin arši. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žada, jog Vyriausybė įgyvendins svarbius pokyčius gerindama šalies verslo aplinką taip, kad ji būtų palanki, o kai kuriuose sektoriuose ir palankiausia, tiek vietos, tiek į Lietuvą ateinantiems užsienio verslams.

Bet Lietuva yra viena iš nedaugelio Vidurio ir Rytų Europos valstybių, kurios netaiko vadinamųjų energetikos infrastruktūros mokesčių lengvatų stambiems pramonės vartotojams.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad dėl to elektros kaina energijai imlioms įmonėms Lietuvoje yra viena didžiausių regione. Tai mažina mūsų šalies investicinį patrauklumą ir Lietuva pralaimi konkurencinę kovą dėl investicijų į didžiausią pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas.

Kad padėtis pasikeistų, Lietuva turėtų mažinti energijos mokesčių naštą didžiausioms įmonėms teikdama joms energetikos mokesčių lengvatas, kaip daro daugelis Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Tokias išvadas šių metų sausį pateikė agentūra „Investuok Lietuvoje“. Atsižvelgdama į šio tyrimo išvadas, Energetikos ministerija parengė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, kurio lėšomis daugiausia finansuojama atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra, sudarymo ir paskirstymo pokyčius.

Nauja VIAP tarifų, sudarančių apie penktadalį visos elektros kainos Lietuvoje, nustatymo tvarka leistų sumažinti mokesčių naštą įmonėms, veikiančioms intensyviai elektros energiją naudojančiuose pramonės sektoriuose.

Investuoja į naujas pramonės šakas

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, iš visų praėjusiais metais pritrauktų TUI projektų 28 yra iki tol veiklos Lietuvoje nevykdžiusių bendrovių investiciniai projektai. Gamybos sektoriuje didžiausią investicinį projektą planuoja įgyvendinti Vokietijos automobilių komponentų gamintoja „Continental“, ketinanti įdarbinti 1000 specialistų. Didžiausias paslaugų centrų investicinis projektas – 900 darbo vietų sukursiantis „Booking.com“ klientų aptarnavimo centras.

Informacinių technologijų sektoriuje pagal planuojamų sukurti darbo vietų skaičių nedidelius, tačiau išskirtinių kompetencijų reikalaujančius ir itin aukštos kvalifikacijos specialistus įdarbinančius projektus įgyvendins bendrovės „Trackforce“, „Sentiance“, Harbortouch“.

Manoma, jog ateinantys užsienio investuotojai leis diversifikuoti Lietuvos ekonomiką: padės didinti pramonės šakų įvairovę bei tolygiau paskirstyti gamybos įmones šalyje.

Pavyzdžiui, nauji investuotojai kurs automobilių komponentų gamybą, finansinių technologijų ir dirbtinio intelekto pramonę.

Antai praėjusiais metais įvyko lūžis, kai aukštų kompetencijų reikalaujančios užsienio bendrovės atkreipė dėmesį į Kauno regioną ir davė darbo vietos inžinieriams.

Atkreipė dėmesį į Kauno regioną

Daugiausia darbo vietų – 2195 – užsienio bendrovės planuoja sukurti Vilniuje. Tačiau investuotojai vis dažniau kreipia dėmesį į regionus.

Antai antroje vietoje pagal sukuriamas darbo vietas po Vilniaus atsidūrė Kauno rajono savivaldybėje esantys Sergeičikai, kur yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona. Čia užsienio investuotojai ketina įdarbinti 1800 darbuotojų. Kauno mieste planuojami investiciniai projektai sukurs 710 darbo vietų.

„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas teigė, jog praėjusiais metais didžiausias proveržis įvyko pritraukiant pramonės gamybos milžinus, auginant fintech klasterius bei plėtojant paslaugų centrus Kaune.

„Gamybos gigantų „Continental“, „Hella“, „Hollister“ atėjimas yra fantastiška proga Vokietijos ir JAV įmonėms priminti, kad Lietuva yra puiki vieta pramonės investicijoms, – sakė M. Katinas. – Anksčiau Lietuvoje įsikūrę „Barclays“ ir „Western Union“ paslaugų centrai taip pat buvo pirmosios kregždės, o šiandien mes turime jau daugiau kaip 60 paslaugų įmonių.“

Kad investicijų į gamybą srautas Lietuvoje nenutrūktų, M. Katino nuomone, būtina regionų švietimo institucijas perorientuoti į inžinerijos studijas bei vystyti pramonės infrastruktūrą.

Skaičiuojama, kad įgyvendinus 2017 metų projektus dėl šių projektų ir papildomo poveikio ekonomikai bus sumokama apie 104 mln. eurų mokesčių per metus, o kuriama pridėtinė vertė kasmet viršys 270 mln. eurų.

INFOBOKSAS

Didžiausi energetikos mokesčiai regione

Gamybos sąnaudos užima svarbią vietą tarp pagrindinių veiksnių, lemiančių pasirinkimą, į kurią pasaulio šalį investuoti.

Kompanijos „Cushman & Wakefield“ 2017 metų gamybos rizikos ineksas (angl. Manufacturing Risk Index) rodo, kad aukšto automatizacijos lygio gamybos įmonių pasirinkimą, kur investuoti, daugiausia lemia aplinka (40 proc.), rizika (20 proc.) ir sąnaudos (40 proc.). Sąnaudų struktūrą pagal svarbą investuotojai skirsto į keturias dalis: 40 proc. sąnaudų vertės užima elektros kaina, 40 proc. – valandinės darbo, 10 proc. – statybos sąnaudos ir 10 proc. nuosavybės įregistravimo išlaidos.

Pagal šiuos kriterijus Lietuva regione atrodo kaip viena nepatraukliausių investuoti į aukšto automatizacijos lygio gamybą. Antai, Eurostato duomenimis, 2017 metų pirmąjį pusmetį elektros kaina stambiems pramonės vartotojams Lietuvoje buvo viena didžiausių iš 10 Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Pagal šį kriterijų mūsų šalis užima 7 vietą.

Lietuva netaiko AEI rinkliavos lengvatų elektros energijai imlioms pramonės šakoms, nors tai daro 7 iš 10 regiono šalių, kaip antai, Bulgarija, Slovėnija, Lenkija, Rumunija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija ir Slovakija.

Šalyse, kuriose taikoma AEI rinkliavos lengvata, elektros kaina dažniausiai yra mažesnė. „Investuok Lietuvoje“ tyrimas rodo, kad VIAP tarifas Lietuvoje sudaro kone penktadalį (19 proc.) elektros kainos.

Energetikos mokesčių ir rinkliavų dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Didžiausią VIAP dalį sudaro rinkliava, skirta AEI remti.

Šaltinis: LŽ