Užsieniečiams – valstybės mediena, regionų verslui – bankrotai
Pir­muo­siuo­se vals­ty­bi­nių miš­kų me­die­nos auk­cio­nuo­se šie­met pre­ky­ba ne­bu­vo ak­ty­vi, juo­se da­ly­va­vo vos ke­li stam­bes­ni Lie­tu­vos me­die­nos per­dir­bė­jai. Smul­kie­ji per­dir­bė­jai ten nė no­sies ne­ki­ša – jiems ne­įkan­da­ma vals­ty­bės me­die­na, ku­ri ne­ap­do­ro­ta plauk­te plau­kia į už­sie­nį, o re­gio­nuo­se in­ves­tuo­jan­tis ir dar­bo vie­tas su­kū­ręs vers­las žlug­do­mas, po­li­ti­kams pos­trin­gau­jant apie „re­gio­ni­nės po­li­ti­kos svar­bą“.

Smulkūs Lietuvos medienos perdirbimo rinkos dalyviai pasakoja, kad urėdijų sistemos reforma nesustabdė neapdorotos lietuviškos medienos rąstų eksporto – miško žaliava, gausiausias mūsų valstybės turtas, dar intensyviau parduodama neapdorota užsienio pirkėjams. Tokiu „eksportu“ visada itin didžiavosi buvusi generalinė miškų urėdija, kuri dabar reformuota, bet, rodos, pakeitusi tik iškabą, ne politiką.

Tuo metu vietinis verslas, sukūręs darbo vietas skurdžiuose šalies regionuose ir ten kuriantis didesnės pridėtinės vertės produktus, negali nusipirkti valstybės miško žaliavos dėl užsieniečių sukeltų kainų, ir ne tik neremiamas valdžios, bet vis labiau išstumiamas iš rinkos ir žlugdomas.

„Anksčiau visada medienos žaliavą pirkdavome iš urėdijų, o pastaruoju metu tai neįmanoma. Mediena kol kas apsirūpiname tik iš privačių miško savininkų. Valstybinius miškus Lietuvoje kerta ir dabar, nors ir mažiau. Bet beveik viską išsiveža latviai. Jie čia prisisteigę įmonių, kurios ir superka lietuvišką medienos žaliavą aukšta kaina. Kaimynai taip užkėlė kainas, kad vietiniam smulkiam ar vidutiniam perdirbėjui neįmanoma net mąstyti apie pirkimą“, – „Lietuvos žinioms“ pasiguodė Vilniaus rajono Didžiasalio UAB „Stilmeda“, gaminančios statybos medžiagas, lentas, apdailos gaminius ir baldus, direktorius Vladas Dambrauskas.

Mažos lentpjūvės – mirtinose „žirklėse“

Jo teigimu, už Lietuvos valstybės miškų rąstinės medienos kubą latviai moka 15–20 eurų brangiau, negu dar galima nusipirkti iš privačių miškų savininkų, ir išgabena į užsienį neapdorotą. Mūsų šalies regionų verslas negali gaminti savo produkcijos iš tokios brangios medienos ir prašyti aukštesnės gaminių kainos, nes pateko į „žirkles“ – itin pigi statybinė mediena, lentos, į neapsaugotą Lietuvos rinką plūsta iš Baltarusijos.

„Pagal dabartinę dėl užsieniečių sukeltos paklausos sukurtą lietuviškos medienos kainą mes, vietiniai, niekaip negalime gaminti savo produkcijos pigiau, negu parduoda baltarusiai – mūsų žaliava brangi. Tad mūsų vietą užima baltarusių produkcija. Juokiamės, kad už lietuvių pinigus statoma Astravo elektrinė“, – ironizavo V. Dambrauskas.

Jis neabejoja, kad atsidūrusios tokiose rinkose „žirklėse“ – tarp brangios vietos žaliavos ir pigių importinių gaminių – mažos Lietuvos regionų lentpjūvės bei smulkūs ir vidutiniai medienos perdirbėjai netruks bankrutuoti.

„Kreipėmės pagalbos į aplinkos ministrą – juk Vyriausybė nuolat šneka kaip neva remia vietos verslus, kuriančius regionuose darbo vietas. Bet man buvo trumpai atsakyta: „Tai yra rinka.“ Bet juk kitos valstybės saugo savo vietinę žaliavą, perdirba, sukuria pridėtinę vertę, eksportuoja ne rąstus, o produkciją, ir saugo žmonių darbo vietas. O mes „gudresni“ už visą pasaulį – Lietuva atvira visiems: imkite mūsų valstybės žaliavą ir vežkitės. Neapdoroti rąstai gabenami iš Lietuvos, o statybinė mediena atplūsta iš Baltarusijos. Tikroji mūsų valdžios politika ir siekis – išnaikinti visą vietos verslą“, – piktinosi įmonės vadovas.

Stambesni perdirbėjai pabūgę

Smulkesnių Lietuvos medienos perdirbėjų sąraše vis sunkiau rasti įmonę, prie kurios nebūtų pažymėta „bankrutuojanti“. Stambesni perdirbėjai laikosi ir mediena pajėgia apsirūpinti, nors žaliavos kainos juos irgi gąsdina. „Aplink Marijampolę medienos žaliavos nedaug, todėl, kaip ir anksčiau, jos pirkti važiuojame į Dzūkiją, dalyvaujame aukcionuose, bet latviai iš tiesų masiškai perka ir išveža lietuvišką žaliavą bei smarkiai pakėlė jos kainas“, – pasakojo Kalvarijos rajone, Jungėnuose, veikiančios UAB „Rimedis“ direktorius Rimas Sujeta.

Ši bendrovė medieną perka ir iš valstybinių, ir iš privačių miškų. Pagrindinė jos produkcija – nestandartiniai padėklai, tinkantys maisto produktams krauti. Juos noriai užsako Danijos, Norvegijos, kitų Skandinavijos šalių maisto pramonės įmonės. Bendrovė, kurioje darbuojasi per 90 žmonių, 90 proc. produkcijos išveža į Vakarus. Lietuvoje parduoda daugiausia medienos granules ir kius gaminius iš medienos.

„Tikroji mūsų valdžios politika ir siekis – išnaikinti visą vietos verslą“, – piktinosi įmonės vadovas.

Pasak R. Sujetos, Lietuvoje daug mažų įmonių, mažųjų lentpjūvių, gamina standartinius europadėklus, bet žaliavai brangstant iš jų duoną vis labiau atima baltarusiai – rinka neapsaugota nuo pigių gaminių iš trečiųjų šalių.

Regiono įmonės vadovas taip pat mano, kad smulkiems medienos gaminių gamintojams – lentpjūvėms, kurios dabar yra bene gausiausi smulkūs darbdaviai nugyventuose Lietuvos regionuose, neilgai bus ką veikti – jie žlugs.

„Mažos lentpjūvės tik lentas pjauna taros padėklams, jos neįstengia įsigyti džiovyklų. Jei gamini nišinę, rinkai reikalingą, sudėtingesnę produkciją, dar ką nors uždirbsi, o jei tik lentas pjauni, nieko neuždirbsi. Mažosios lentpjūvės regionuose merdi ir bankrutuoja. Nes vežtis brangstančią medieną iš toliau neįstengia – didėja jų išlaidos. Jos prekiauja per tarpininkus, jų kainos žemesnės, kiekiai maži. Jie per savaitę kokį vilkiką produkcijos pakrauna, kai kita įmonė per dieną tiek pagamina, tad mažiukai niekam ir neįdomūs“, – tamsias smulkų regionų lentpjūvių perspektyvas prognozavo šios įmonės vadovas.

Pasak jo, neturinčioms galimybės priimtinomis kainomis nusipirkti medienos smulkioms jau neįmanoma konkuruoti ir stambiomis vietos įmonėmis, kaip antai per 400 darbuotojų turinti Marijampolės UAB „Juodeliai“, kuri taip pat gamina europadėklus bei kitą medienos produkciją ir pati tai išveža tiesiai į Vakarus.

Aukcionas ištuštėjęs

Vasarį energijos išteklių biržos „Baltpool“ administruojamoje elektroninės prekybos sistemoje pirmuosius medienos aukcionus paskelbė pertvarkytos Valstybinės miškų urėdijos (VMU) regioniniai padaliniai. Prekybos operatorius paskelbė, kad įvyko keturi aukcionai trumpalaikėms sutartims sudaryti. Juose sutartis sudarė 7 pardavėjai ir 17 pirkėjų.

Aukcionuose buvo parduota 4695 kub. m medienos už 179,6 tūkst. eurų. Didžiausia buvo pjautinių rąstų, popierrąsčių paklausa, taip pat parduota plokščių medienos ir malkų.

Pirmojoje prekybos sesijoje VMU Jurbarko regioninis padalinys siūlė įsigyti 750 m kub. m malkų ir 1010 kub. m plokščių medienos. Norą pirkti buvo pareiškę 11 pirkėjų, bet sandorius sudarė 6. Aukcione pirkėjai įsigijo 420 kub. m malkinės medienos vidutine 30,82 euro už kub. m kaina, o plokščių medienos – 880 kub. m vidutiniškai po 29,06 euro už kub. metrą.

VMU Radviliškio regioninio padalinio aukcione pasiūlyta 350 kub. m miško kirtimo liekanų ir 140 kub. m pjautinųjų rąstų. Aukcione užsiregistravo 2 dalyviai. Jiems buvo parduoti 350 kub. m kirtimo liekanų po 7,5 euro už kub. m ir 30 kub. m pjautinųjų rąstų po 61,5 euro .

Faktai

Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija pradeda vadovauti buvęs naftos produktų krovos bendrovės ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ finansų direktorius Marius Pulkauninkas. 42 miškų urėdijas sujungusios urėdijos vadovo konkursą jis laimėjo vasario viduryje. M. Pulkauninkas nuo 2002 metų dirbo tarptautinėse audito ir konsultacinėse kompanijose „Arthur Andersen“, „Ernst and Young Baltic“, nuo 2014 metų – bendrovėje „Klaipėdos nafta“.

Valstybinių miškų urėdija įregistruota sausio viduryje – ji sujungė 42 šalies urėdijas. Kovo pradžioje įmonės vadovybė patvirtino, kad bendrovė turės 26 regioninius padalinius.

Pirmuosiuose aukcionuose parduotos medienos struktūra

SortimentasDalis struktūroje, proc.
Pjautinieji rąstai22
Popierrąsčiai21
Plokščių mediena19
Malkos18
Tarrąsčiai13
Kirtimo atliekos7

Šaltinis: „Baltpool“