Už „Rail Balticai“ paimtą žemę nori dvigubai brangiau
Kė­dai­nių ra­jo­no ūki­nin­kai, ku­rių že­mės bus nu­sa­vin­tos tie­siant „Rail Bal­ti­cos“ ge­le­žin­ke­lį, bruz­da – jų ne­ten­ki­na siū­lo­ma kai­na. Dėl to kai ku­rie Šė­tos ir Trus­ka­vos se­niū­ni­jų žem­dir­biai ke­ti­na kreip­tis į teis­mą.

Minėtose seniūnijose geležinkelis „apkarpys“ 107 žemės savininkams priklausančius 82 sklypus. Projektui įgyvendinti bus panaudoti ir trys valstybinės žemės sklypai. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu ketinama išpirkti apie 82 ha projektui plėtoti. Apie procedūrą buvo informuoti ir 24 žemės sklypų naudotojai.

Dėl žemės kainos apsispręs kiekvienas savininkas individualiai: kreipsis į teismą dėl didesnės kainos nustatymo ar sutiks su tuo, kas numatyta dabar.

Kai kurių ūkininkų sklypus geležinkelis padalys į dvi dalis. Žadama, kad tokiu atveju savininkai galės mainyti dalis su kaimynais ir sujungti jau vienoje pusėje atsiradusius sklypus.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento vyr. specialisto Domo Jurevičiaus, Susisiekimo ministerija planuoja padengti sutarčių sudarymo ir sklypų įregistravimo išlaidas.

Išperkant žemes „Rail Balticos“ projektui vadovaujamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, kuris numato vienintelį atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą būdą – kompensaciją pinigais. Už 1 ha visuomenės poreikiams paimamos žemės Kėdainių rajone ketinama mokėti 3–4 tūkst. eurų. Savininkų teigimu, tokia kaina už žemę, kurios našumas vertinamas net iki 50 balų, yra per maža.

Okainių žemės ūkio bendrovė, valdanti 2930 ha, vykdant „Rail Balticos“ projektą, turėtų netekti 40 hektarų. Geležinkelis perskros vieną didelį lauką ir nukirs dviejų mažesnių kampus. Paklaustas, dėl ko šioje situacijoje labiausiai skauda širdį, bendrovės vadovas Vilius Samuolis tikino: „Dėl nieko neskauda, svarbu bus geležinkelis. Išgyvenome, kai numušė pieno ir galvijų supirkimo kainas, išgyvensime ir dabar.“

Okainių žemės ūkio bendrovė naudojasi 29 ha valstybinės žemės, tačiau jos vadovas nesitiki, kad ją gaus vietoj nusavintos. „Tikriausiai sumokės kompensaciją už 40 ha, tačiau jei ji bus po 4 tūkst. eurų už 1 ha, jausime skriaudą, nes pas mus žemė kainuoja 6 tūkst. eurų už hektarą“, ‑ tvirtino V. Samuolis.

Ūkininkas Virmantas Ivanauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Kėdainių rajono žemdirbiai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir prašė, kad tiesiant „Rail Balticą“ žemė būtų ne išperkama, o sudaryta galimybė ją apkeisti: „Deja, tokio įstatymo nėra ir jis nebuvo priimtas, todėl dabar mums belieka pasirašyti žemės nusavinimo aktus. O dėl kainos apsispręs kiekvienas savininkas individualiai: kreipsis į teismą dėl didesnės kainos nustatymo ar sutiks su tuo, kas numatyta dabar.“

Iš 600 ha šis Truskavos seniūnijos ūkininkas praras 11 ha žemės. „Didžiausi ginčai vyksta dėl vertinimo, jie neatitinka rinkos kainos. Dabar man siūloma 3‑4 tūkst. už ha, kai rinkoje parduodant galima gauti po 6‑7 tūkst. eurų“, ‑ teigė V. Ivanauskas.

Turtą vertinę specialistai neslėpė: siūloma kaina gali nesutapti su rinkos kaina. „Sklypų savininkams už paimtą žemę visuomenės poreikiams bus atlyginama pagal vidutinę rinkos vertę, kuri numatyta Registrų centro masinio vertinimo pagrindu, tai nebūtinai gali sutapti su realia rinkos kaina. Įvertinti rinkos kainą gali nepriklausomi nekilnojamojo turto vertintojai“, – sakė nekilnojamojo turto ekspertas Mantas Mikočiūnas.

„Žemdirbių minimos didesnės kainos galėjo būti nustatytos tik tokiu atveju, jei sutartyse dėl kokių nors priežasčių buvo įrašomos mažesnės sumos, o likusi sutarta suma, viršijanti sutartyje nurodytąją, buvo mokama grynais pinigais ir nebuvo atspindėta Registrų centre kaupiamuose dokumentuose“, ‑ patikslino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas D. Jurevičius.

M. Mikočiūnas pabrėžė, kad žemės savininkams taip pat bus kompensuojami nuostoliai, kuriuos jie patyrė dėl toje žemėje buvusios infrastruktūros paėmimo visuomenės poreikiams. „Tai įprastai taikoma statiniams, derliaus nuostoliams, miškams, verslo, veikiančio šio sklypo pagrindu, pasekmėms“, ‑ paaiškino NT ekspertas. Įvertinti investicijas kiekvienu atveju galės nepriklausomi kilnojamojo arba nekilnojamojo turto vertintojai, taip pat verslo auditoriai. Investicijos ir nuostoliai, kuriuos žemės savininkas ar naudotojas pagrindė dokumentais, bus kompensuojami pinigais.

V. Ivanauskas tikisi, jog kitame žemės nusavinimo procedūros etape kelių tiesimui dabar nuskriausti ūkininkai išloš, mat tiesiant automobilių kelius, žadama atsižvelgti į jų pageidavimus ir įrengti kelius taip, kad būtų patogu privažiuoti prie ūkių.

Faktai

Gavo ES paramą

Europos Sąjunga europinės vėžės geležinkelio projektui „Rail Baltica“ trims Baltijos šalims skyrė dar 110 mln. eurų, arba 85 proc. darbų vertės (130 mln. eurų). Lietuvai teks didžioji paramos dalis – 98,4 mln. eurų (115,6 mln. eurų), pranešė BNS.

Lėšos skiriamos iš Infrastruktūros tinklų priemonės (CEF). Dotacijos sutartį praėjusią savaitę pasirašė Inovacijų ir tinklų vykdomoji įstaiga (INIS), bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“, Estijos, Latvijos bei Lietuvos susisiekimo ministerijos, pranešė „RB Rail“.

Estijai skirta 5,1 mln. eurų (darbų vertė – 6 mln. eurų), Latvijai – 6,9 mln. eurų (beveik 8 mln. eurų).

Lėšos bus skirtos geležinkeliui nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos, įskaitant tiltą per Nerį, prieigos prie geležinkelio kelius visame ruože, taip pat parengiamuosius statybos darbus ruože nuo Piarnu iki Latvijos ir Estijos sienos, suprojektuoti ruožą nuo Upesliejų iki Vangažių remonto depo Latvijoje, kitiems darbams.

Trys Baltijos šalys ir „RB Rail“ gavo jau tris CEF dotacijas, jų bendra suma siekia 683 mln. eurų (vien Lietuvai – 242 mln. eurų), o visas ES skirtas finansavimas – 824 mln. eurų (Lietuvai – 286 mln. eurų).

Faktai

Paskelbtas žemės paėmimo konkursas

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ šią savaitę pranešė, jog pradeda žemės paėmimo europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui – jo atkarpai nuo Kauno iki sienos su Latvija – procedūras, pranešė BNS.

Įmonė centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė žemės paėmimo paslaugų konkursą. Jo laimėtojas turės parengti projektus ir juos įgyvendinti, o žemę visuomenės poreikiams planuojama paimti Kauno mieste ir rajone, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonuose.

Pasiūlymus konkursui galima teikti iki rugpjūčio 13 dienos.

Tai antras kartas, kai skelbiamas toks konkursas. Praėjusių metų birželį skelbiant pirkimą, jis buvo suskaidytas į tris dalis, dabar – į penkias.

2017 metais skelbta, kad Susisiekimo ministerija apie žemės paėmimą informavo 2031 sklypo, kurie patenka į šią teritoriją, savininką. Iš jų reikės paimti apie 1,2 tūkst., o iš valstybės – dar 63 žemės sklypus, kurių tiksli kaina paaiškės įvertinus turtą. Vertintojai bus pasirinkti per konkursą, o procedūras planuojama baigti 2019 metų antroje pusėje.

2014 metais tuometinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius prognozavo, kad išpirkti žemę gali reikėti apie 753 mln. eurų.

Skaičiai

Specialistų paklausa išaugs triskart

Vos už poros metų – 2020-aisiais – Lietuvoje reikės ne mažiau kaip 300 informacinių sistemų, kelių ir geležinkelio transporto inžinierių. Toks darbuotojų poreikis rinkoje atsiras pradėjus tiesti europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“.

„Lietuvos geležinkelių“ Personalo departamento vadovė Irena Balkūnė pranešime spaudai teigė, kad, norint neatsilikti nuo būsimos darbo paklausos, ne tik aukštosios mokyklos, bet ir stojantieji turėtų įvertinti būsimas tendencijas.

„Inžinierių poreikis darbo rinkoje yra nuolatinis, tokių darbuotojų trūksta ir šiandien. Tačiau jau greitu metu šie darbuotojai taps itin paklausūs – didelių žmogiškųjų resursų pareikalaus ne tik geležinkelio tiesimas, bet ir netrukus prasidėsiantis „Rail Balticos“ vėžės projektavimas“, – sakė I. Balkūnė.

Skaičiuojama, kad inžinierių poreikis, pradėjus „Rail Balticos“ tiesimo darbus išaugs mažiausiai triskart.

2026 metais baigus tiesti geležinkelį, išaugs ir geležinkelio eksploatavimo srities specialistų paklausa: traukinių techninės priežiūros, geležinkelio sistemų priežiūros, traukinių eismo valdymo specialistų ir kt.

„Rail Baltica“ – svarbiausias Baltijos regione geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų.

Europos Sąjunga europinės vėžės geležinkelio projektui „Rail Baltica“ trims Baltijos šalims skyrė dar 110 mln. eurų, arba 85 proc. darbų vertės (130 mln. eurų). Lietuvai teks didžioji paramos dalis – 98,4 mln. eurų (115,6 mln. eurų).

Lėšos skiriamos iš Infrastruktūros tinklų priemonės (CEF). Dotacijos sutartį praėjusią savaitę pasirašė Inovacijų ir tinklų vykdomoji įstaiga (INIS), bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“, Estijos, Latvijos bei Lietuvos susisiekimo ministerijos, pranešė „RB Rail“.

Estijai skirta 5,1 mln. eurų (darbų vertė – 6 mln. eurų), Latvijai – 6,9 mln. eurų (beveik 8 mln. eurų).

Lėšos bus skirtos geležinkeliui nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos, įskaitant tiltą per Nerį, prieigos prie geležinkelio kelius visame ruože, taip pat parengiamuosius statybos darbus ruože nuo Piarnu iki Latvijos ir Estijos sienos, suprojektuoti ruožą nuo Upesliejų iki Vangažių remonto depo Latvijoje, kitiems darbams.

Trys Baltijos šalys ir „RB Rail“ gavo jau tris CEF dotacijas, jų bendra suma siekia 683 mln. eurų (vien Lietuvai – 242 mln. eurų), o visas ES skirtas finansavimas – 824 mln. eurų (Lietuvai – 286 mln. eurų).

„Lietuvos žinių“ , BNS inf.