Už aplinkos taršos leidimus – šimtamilijoninės lėšos
Lie­tu­vos vals­ty­bė per pen­ke­rius me­tus už par­duo­tus apy­var­ti­nius tar­šos lei­di­mus (ATL) ga­vo 132 mln. eu­rų pa­ja­mų. ATL kai­nos au­ga ir įmo­nių iš­lai­dos jiems di­dė­ja. Prog­no­zuo­ja­ma, kad ATL spar­čiai brangs ir to­liau. Tad dar dau­giau lė­šų bus su­kaup­ta Kli­ma­to kai­tos spe­cia­lio­jo­je prog­ra­mo­je ir pa­skirs­ty­ta įvai­riems ener­gi­jos tau­py­mo, iš­me­ta­mų­jų du­jų ma­ži­ni­mo, švie­ti­mo pro­jek­tams Lie­tu­vo­je bei tre­čio­sio­se ša­ly­se pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sę ir tarp­tau­ti­nius su­si­ta­ri­mus.

Europos Sąjungos (ES) apyvartinių taršos leidimų kaina labiausiai pasikeitė 2018-aisiais, taip dienraštį „Lietuvos žinios“ informavo Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Tomas Aukštinaitis. Tai esą natūralu, mat mažėjant Europos Komisijos nustatytam ATL skaičiui rinkoje, jų pasiūlos ir paklausos santykis keičiasi, – o kuo didesnė paklausa, tuo didesnė kaina.

2015 metų pradžioje 1 ATL kaina rinkoje buvo apie 7 eurus. Anot T. Aukštinaičio, tarptautiniai ekspertai prognozuoja, kad 2019 metais ATL kaina turėtų siekti vidutiniškai 18,59 euro už vienetą.

Remiantis „Reuters“ pateikta informacija, analitikai ATL kainų iki 2020 metų augimo prognozes pastaruoju metu padidino.

Aštuonių analitikų apklausos duomenys parodė, kad 2020 metais ATL kaina turėtų pasiekti vidutiniškai 20,76 euro. Šios liepą paskelbtos kainų prognozės buvo atitinkamai 34 ir 13 proc. didesnės, palyginti su prognozėmis balandžio mėnesį. Anksčiau skaičiuota, kad 2019 metais kaina pasieks 13,86 euro, o 2020 metais – 18,36 euro.

Analitikai taip pat pirmą kartą prognozavo, kad 2021 metais ATL kaina pasieks 21,88 euro – beveik 30 proc. viršys dabartinį kainų lygį.

Nuo 2013 metų sausio 1 dienos, prasidėjus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos trečiajam etapui, kuris truks iki 2020 metų, prekyba aukcionuose taps pagrindiniu ATL paskirstymo įmonėms būdu. Dabartiniame trečiajame etape (2013–2020 m.) pagal ES nustatytus reikalavimus sektoriuose, kuriuose taikoma ATL prekybos sistema, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis turi būti sumažintas 21 proc., palyginti su 2005 metų lygiu.

ATL prekybos sistemoje dalyvaujančios įmonės 2013 metais gavo 80 proc. nemokamų ATL, bet šis skaičius kiekvienas metais mažėja ir 2020-aisiais tik 30 proc. ATL bus suteikiami nemokamai. Trūkstamus leidimus įmonės turi įsigyti aukcionuose. Tokiu būdu įsigyjamų ATL dalis kasmet didės ir 2027 metais veiklos vykdytojai jau nebegaus nemokamų leidimų.

Mažinamas poveikis klimatui

2011 metų Vyriausybės nutarimu Lietuvai priklausančių apyvartinių taršos leidimų aukciono rengėjo funkcijos pavestos Finansų ministerijai. Taip pat nustatyta, kad lėšos, gautos už parduotus ATL, pervedamos į Klimato kaitos specialiąją programą.

2012–2017 metais iš ATL pardavimo buvo gauta 132 mln. eurų.

„Gautos lėšos naudojamos projektams, susijusiems su poveikio klimato kaitai mažinimu, t. y. energiniam efektyvumui didinti, atsinaujinančios energetikos projektams ir kt. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) 2012–2017 metais daugiabučių namų butų savininkams išmokėjo apie 106 mln. eurų iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų, kurios buvo panaudotos diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones daugiabučiuose namuose“, – nurodė T. Aukštinaitis.

Analitikai pirmą kartą prognozavo, kad 2021 metais ATL kaina pasieks 21,88 euro – beveik 30 proc. viršys dabartinį kainų lygį.

Jo teigimu, lėšų naudojamo sritys yra nustatytos Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme. Siekiant sukurti atskirą programą už taršos leidimų pardavimą gautoms lėšoms rinkti ir klimato kaitos padarinių švelninimo projektams finansuoti, šio įstatymo 10 straipsniu įsteigta Klimato kaitos specialioji programa.

Šios programos lėšomis yra įgyvendinama pastatų modernizavimo, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, atsinaujinančių energijos išteklių diegimo ir panašūs projektai Lietuvoje, taip pat projektai, susiję su klimato kaita besivystančiose šalyse.

Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje nurodoma, kad į Klimato kaitos specialiosios programos sąskaitą patenka lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus (NNV) ir aukcione parduotus ATL, taip pat fizinių ir juridinių asmenų savanoriškos lėšos ir surinktos ekonominės baudos. Jos skiriamos kelioms sritims.

Ne mažiau kaip 40 proc. programos lėšų turi būti skiriama energijos vartojimo ir efektyvumo didinimo projektams (pavyzdžiui, pastatams modernizuoti).

Taip pat ne mažiau kaip 40 proc. programos lėšų turi būti skiriama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo projektams (pavyzdžiui, biokuro katilams ar saulės jėgainėms įrengti).

Šios programos lėšos taip pat skiriamos vystomojo bendradarbiavimo projektams įgyvendinti besivystančiose šalyse, perduodant Lietuvos technologijas ir patirtį. Pavyzdžiui, 2018 metų balandį Sakartvele oficialiai baigtas įgyvendinti projektas siekiant skatinti saulės energetikos plėtrą šioje šalyje – sumontuotos 131 kW saulės elektrinės, skirtos elektros gamybai. Kovą Moldovos sostinėje Kišiniove oficialiai atidaryta 55 kW galios saulės jėgainė. Nuo 2016 metų Malaizijoje, Perako valstijoje, veikia dvi Lietuvos finansuotos ir mūsų šalyje pagamintos saulės jėgainės. Tai tik keli Lietuvos administruojamų Klimato kaitos specialiosios programos projektų pavyzdžiai.

Šios programos lėšomis taip pat finansuojamas visuomenės informavimas ir švietimas, mokslo tiriamieji darbai, jų skiriama veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims konsultuoti bei mokyti.

Likusi šių lėšų dalis skiriama miškams atkurti ir įveisti; švietimui ir konsultavimui aktualiausiais klimato kaitos klausimais; prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių (angl. adaptation) ir klimato kaitos padarinių švelninimo (angl. mitigation) priemonėms įgyvendinti; Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimo priemonių planui įvykdyti; programos lėšoms administruoti ir šiltnamio efektą sukeliančio dujų registro tvarkymui finansuoti; kitoms klimato kaitos politikos veiksmingo valdymo priemonėms.

Į programą gautos lėšos, kaip nurodė T. Aukštinaitis, paskirstomos kiekvienais metais, metų pradžioje tvirtinant metinę sąmatą.

Lėšų sukaups daugiau

Aplinkos ministerija prognozuoja, kad 2019 metais į Klimato kaitos specialiąją programą pervedamų lėšų apimtis augs. Šios lėšos, kaip sakė T. Aukštinaitis, bus skiriamos esamoms priemonėms intensyvinti, taip pat papildomoms priemonėms finansuoti, siekiant įgyvendinti pagrindinį Lietuvos klimato kaitos politikos tikslą – iki 2030 metų 9 proc. sumažinti šalies poveikį klimato kaitai.

Anot jo, rengiant naujas priemones numatoma konsultuotis su susijusiomis institucijomis ir visuomenės atstovais per Nacionalinį klimato kaitos komitetą – siekiama nustatyti priemones, turinčias didžiausią poveikį klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo srityse.

„Šios priemonės ir toliau turėtų apimti švaraus transporto skatinimą, atsinaujinančių išteklių naudojimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir kitas sritis“, – pridūrė Aplinkos ministerijos atstovas.

Pajamos, gautos į Klimato kaitos specialiąją programą už ATL pardavimą 2011–2017 m.; mln. Eur

Per ES bendrąją ATL biržąNaujų įrenginių rezervo ATL
2011 m.6,1
2012 m.3,313,0
2013 m.20,03,6
2014 m.17,3
2015 m.28,4
2016 m.20,8
2017 m. I pusm.14,0
102,922,7

Šaltinis: Aplinkos ministerija

Faktai: Projektų finansavimas Lietuvoje iš Klimato kaitos specialiosios programos

Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojami projektai, susiję su klimato kaitos padarinių švelninimu (išmetamo ŠESD kiekio mažinimu) ir prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių.

2014 metais Lietuvos keleivinio transporto įmonėms už Lietuvos Ispanijai parduotus vadinamuosius taršos leidimus nupirkti 93 nauji ispaniški autobusai. Juos gavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės ir Elektrėnų transporto įmonės. Joms paskirstyta po vieną hibridinį – suspaustomis gamtinėmis dujomis ir elektra – varomą autobusą (Telšių autobusų parkui – du).

2011–2016 m. pagal Klimato kaitos specialiosios programos finansavimo priemones ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA; buvusi LAAIF) kvietimus pateiktų projektų, kuriems skirtas finansavimas, suvestinė (projektų skaičius AM svetainėje 2017–05–22 duomenimis, išmokėjimai 2016–12–31 duomenimis)

MetaiFinansavimo priemonės(sutrumpinti pavadinimai)Projektų skaičiusIšmokėta subsidijų, mln. Eur
2011 m.Švietimo įstaigų pastatų atnaujinimas146,92
Mažai taršių miesto autobusų keitimas925,98
Biokuro katilų nuo 500 kW iki 5 MW įrengimas189,57
Biokuro katilų iki 500 kW įrengimas49+235,96
2012 m.Švietimo įstaigų pastatų atnaujinimas15+79,24
Individualių namų atnaujinimas600,27
AEI panaudojimas individualiuose namuose390,17
Keleivinių keltuvų įrengimas11,44
2013 m.Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas6619,63
Individualių namų atnaujinimas1800,05
Biokuro katilų iki 10 MW įrengimas10,52
Biokuro ruošos modernizavimas40,46
AEI diegimas individualiuose namuose2250,03
Biokuro katilų įrengimas visuom. paskirties pastatuose262,83
2014 m.Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas82,60
Individualių namų atnaujinimas1580,49
AEI diegimas individualiuose namuose2380,41
AEI diegimas visuom. paskirties pastatuose91,23
Nusidėvėjusių biokuro katilų keitimas naujais20,77
Biokuro ruošos modernizavimas0
2015 m.AEI diegimas visuom. paskirties pastatuose190,40
AEI diegimas individualiuose namuose3680,49
Individualių namų atnaujinimas1480,23
2016 m.AEI diegimas individualiuose namuose4450,1
Individualių namų atnaujinimas181
IŠ VISO2 31389,79

BETA 2012–2017 m. daugiabučių namų butų savininkams išmokėjo apie 106 mln. Eur iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų

MetaiIšmokėta kompensacijų, mln. Eur
2012 m.0,15
2013 m.0,54
2014 m.3,34
2015 m.20,34
2016 m.46,72
2017 m.34,6
IŠ VISO105,69

Šaltinis: Aplinkos ministerija

Faktai: Projektų finansavimas besivystančiose šalyse

Klimato kaitos specialiosios programos lėšos gali būti naudojamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių priemonėms įgyvendinti trečiosiose šalyse pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą ir kitus tarptautinius susitarimus. Todėl nuo 2011 metų dalis šios programos pajamų kasmet skiriama klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiklos įgyvendinimo besivystančiose šalyse projektams finansuoti.

Lietuvos teikiamas tarptautinis klimato kaitos finansavimas

Metaitūkst. EurParamos rūšisParamos gavėjasParamos teikėjas
2011 m.25,7DaugiašalėESMAP fondas – Energijos sektoriaus valdymo pagalbos programa, administruojama Pasaulio bankoAM
29RegioninėE5P fondas – Rytų Europos energijos efektyvumo ir partnerystės fondas, administruojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankoURM
34,8DvišalėVystomojo bendradarbiavimo projektai (Moldova, Gruzija)URM
2012 m.29DaugiašalėESMAP fondasAM
2013 m.105,4RegioninėE5P fondas (Moldova, Gruzija, Armėnija)AM
9,2DvišalėVystomojo bendradarbiavimo projektas (Ukraina)URM
2014 m.222,3DvišalėVystomojo bendradarbiavimo projektas (Malaizija)AM
6,8RegioninėVystomojo bendradarbiavimo projektas (Armėnija, Ukraina, Moldova)URM
50DaugiašalėEPTATF fondas – Rytų partnerystės techninės pagalbos patikos fondas, administruojamas Europos investicijų bankoFM
2015 m.100DaugiašalėGCF – Žaliasis klimato fondasAM
397,4*DvišalėVystomojo bendradarbiavimo projektai (Moldova)AM
50DaugiašalėEPTATF fondasFM
2016 m.286,5*DvišalėVystomojo bendradarbiavimo projektas (Gruzija)AM
50DaugiašalėEPTATF fondasFM
2017 m.618DvišalėVystomojo bendradarbiavimo projektaiAM
2018 m.800**DvišalėVystomojo bendradarbiavimo projektaiAM

* planuojama bendra projektų vertė, įskaitant projektų vykdytojų nuosavą įnašą

** preliminari paramos suma

Šaltinis: Aplinkos ministerija