Uosto rekordų kaina miesto gyvenimui
Nuo oro tar­šos ro­dik­lių šie­met Klai­pė­do­je kais­tan­ti ap­lin­kos mo­ni­to­rin­go sto­te­lė Ši­lu­tės plen­te ir daž­nai tar­šos nor­mų vir­ši­ji­mą fik­suo­jan­ti an­tro­ji, įreng­ta Ban­gų gat­vė­je ša­lia se­na­mies­čio, mirk­si lyg rau­do­nos pa­vo­jaus blyks­tės. Jos sig­na­li­zuo­ja ins­ti­tu­ci­joms, kas nu­ti­ko dėl vi­są de­šimt­me­tį trun­kan­čio vė­la­vi­mo re­kons­truo­ti Bal­ti­jos pros­pek­to žie­di­nes san­kry­žas, nu­ties­ti pie­ti­nį ap­link­ke­lį, taip pat ir dėl ne­lais­to­mų bei pra­stai va­lo­mų gat­vių.

Klaipėdos urbanistai Vilniaus plento tęsinio iki uosto akvatorijos perspektyva susirūpino dar 2003 metais. Kaip tuomet vaizdžiai kalbėjo vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika, į pradėjusį stipriai plėstis uostą automobiliai nenuskris oru. Ir šiai minčiai pritarė visi.

Nuo tol parengiamųjų darbų buvo atlikta daug, o iš trijų sankryžų 2015 metais rekonstruota tik viena – sankirta su Minijos gatve. Ir ta tik todėl, kad be jos, kaip buvo sutarusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), Susisiekimo ministerija ir savivaldybė, negalėjo pradėti veikti pastatytas keleivių ir krovinių terminalas. Tąkart objekto finansavimą pagreitino ir Uosto direkcijos skirtos lėšos, ir miesto iškeltos sąlygos Vyriausybei dėl suskystintų dujų terminalo statybos.

Beje, ši vieta tokiam terminalui (tiesa, svajota apie gausias keleivinių laivų linijas) savivaldybės vizijose atsirado dviem dešimtmečiais anksčiau, nei sumanymą pavyko įgyvendinti verslui. Todėl naujasis uosto objektas, Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT), o tai turėtų pripažinti už aplinką atsakingų institucijų vadovai, buvo lauktas, neatsirado netikėtai ar prieš miesto valią.

Projektavo dukart

Dar 2007 metais Vyriausybė magistralinę Klaipėdos gatvę paskelbė „europinio koridoriaus tęsiniu miesto ribose“ ir centriniu išvažiavimu iš būsimojo keleivių ir krovinių terminalo prie naujosios Smiltynės perkėlos. Baltijos prospektas turėjo būti rekonstruotas iš 2007 – 2013 metų ES paramos Lietuvai lėšų kaip tęstinis Jakų žiedo transporto projektas.

Sankryžų projektui rengti 2008 metais skirta puspenkto milijono litų iš ES Sanglaudos fondo. Tačiau parinkti modeliai urbanistams nepatiko. Paskui sankryžų rekonstrukcijos galimybių studija rengta iš naujo, o premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė antrą kartą įtraukė Baltijos prospektą į valstybei ekonomiškai svarbių objektų sąrašą. Premjeras Algirdas Butkevičius sankryžas įrašė į 2014–2020 metų ES projektų finansavimo programą, bet skyrė tik 5 mln. eurų. Šio finansinio etapo paskutiniais metais, kaip šiemet Klaipėdoje kalbėjo susisiekimo ministras Rokas Masiulis, iš Kelių fondo numatoma skirti 10 mln. eurų Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcijai, nors projektui reikėtų triskart daugiau. Tačiau dėl ilgo projektavimo proceso kyla grėsmė, kad net šitie pinigai gali likti nepanaudoti. Ne veltui patarlė sako, kad ilgą iešmą bedrožiant šuo kepsnį nuneša.

Ne vienos, o abiejų žiedinių Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos būtinybė nurodoma net trijose studijose: Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu – darnaus judumo studijoje bei Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžos modeliavimo studijoje, kuri apima eismo intensyvumo tyrimą. Savo ruožtu KVJUD užsakymu buvo atlikta Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžos transporto srautų analizė, aiškinantis jos II etapo rekonstrukcijos mastą.

Pastarasis tyrimas atskleidė, kad CKT pralaidumas yra pakankamas. Krovininiai automobiliai bendrame Baltijos prospekto sraute sudaro per parą iki 6 proc., rytinio piko metu – iki 5,5 proc., vakarinio – iki 9 procentų. Pagrindinis eismas vyksta šiaurės ir pietų kryptimi, o čia vyrauja lengvieji automobiliai, kuriais važiuoja klaipėdiečiai ir miesto svečiai.

Miesto studijose taip pat teigiama, kad didžiausios spūstys susidaro mašinoms įvažiuojant į Baltijos žiedą iš Šilutės plento, nes trūksta pietinio aplinkkelio išvažiuoti iš centrinės uosto dalies. Didžiausi sunkiojo transporto srautai atsiranda ten, kur užtikrinamas susisiekimas uosto kompanijoms su pramoninėmis, gamybinėmis ir prekybos vietomis Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje, tokiomis kaip „Fortum“, „Phillip Morris“, „Orion Global PET“, „Neo Group“ ir daugiau kaip dešimtimi kitų.

Šiemet liepą Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su transporto infrastruktūros projektavimo bendrove „Kelprojektas“, kuri pradėjo rengti Baltijos – Šilutės žiedinės sankryžos rekonstrukcijos techninį projektą. Virš žiedinės sankryžos numatoma suprojektuoti estakadą, kuria transportas judės rytų ir vakarų kryptimi bei sujungs Vilniaus plentą su Baltijos prospektu.

Miesto studijose taip pat teigiama, kad didžiausios spūstys susidaro mašinoms įvažiuojant į Baltijos prospekto žiedą iš Šilutės plento, nes trūksta pietinio aplinkkelio išvažiuoti iš centrinės uosto dalies.

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad šiuo metu vyksta techninio projekto sprendinių derinimas. „Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje jiems buvo pritarta. Gruodžio mėnesį vyks sprendinių viešinimas. Atitinkamai techninio projekto pabaiga gaunant statybos leidimą, kaip numatyta sutartyje, 2019 metų gegužės mėnesį. Toliau 4–5 mėnesius truks statybos rangos darbų pirkimo procedūra. Jei nebus apskundimų, 2019 metų spalį galima tikėtis rangos darbų sutarties. 2019 metais reikės labai nedaug lėšų darbų pradžiai, tik 2020–2021 metais darbai gali būti vykdomi visos apimties. Dėl Baltijos ir Taikos prospektų sankryžos situacija tokia: netrukus turėtume skelbti konkurso laimėtoją elektrinio transporto (tramvajaus) galimybių studijai atlikti. Rengėjui yra keliama užduotis įvertinti erdvinio planavimo, infrastruktūros plėtros ir kitais pjūviais greitaeigio elektrinio transporto diegimą pagrindine miesto ašimi – Taikos prospektu, Herkaus Manto gatve ir t. t. Studija turės padiktuoti ir minėtos sankryžos techninius sprendinius. Taigi apie sankryžos projektavimo pradžią galima bus kalbėti 2020 metais“, – aiškino R. Zulcas.

Ne tik uosto transportas

Klaipėdiečiai baiminasi, kad kuo skubiausiai neparengus sankryžų finansavimo plano su aiškiais šaltiniais, bus nelengva sumažinti transporto taršą centrinėje miesto dalyje. Juolab kad aplinkos apsaugos specialistai pajėgūs tik konstatuoti, ar normos viršijamos, ar ne, o pareikalauti iš Vyriausybės, kad uostamiesčiui konkrečiai padėtų, nesiima. Net priešingai – gyventojų ir uosto kompanijų nesutarimus kursto kalbomis apie neva didėjantį į keltus riedančio krovininio transporto srautą – pagrindinę taršos priežastį.

Klaipėdiečiai baiminasi, kad kuo skubiausiai neparengus sankryžų finansavimo plano su aiškiais šaltiniais, bus nelengva sumažinti transporto taršą centrinėje miesto dalyje .

Uosto atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad, jų duomenimis, sunkiasvorio transporto tarša nedidėja – nuo 2014 metų ES valstybėse neberegistruojami vilkikai, neatitinkantys „EURO 6“ standarto. O nuo 2015 metų, kai atidaryti nauji „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių ir CKT terminalai, tokių mašinų skaičius išaugo keleriopai. Be to, perkėlus terminalą į naują vietą, mažiau mašinų rieda ilgesnį atstumą Jūrininkų prospektu šalia miegamojo rajono. Tačiau bėda ta, kad pietinės uosto dalies transportas neturi kito kelio patekti į Vilniaus plentą, išskyrus Šilutės plento žiedinę sankryžą. Akivaizdu, kad gyventojų persikėlimas į užmiesčio teritorijas, kai aktyvioji veikla lieka mieste, taip pat rytą ir vakare Baltijos žiede sukelia spūstis. Vilniaus plentu rieda mašinos į bendrovių „Klaipėdos Smeltė“, „Klaipėdos konteinerių terminalas“, „Kamineros krovinių terminalas“, CKT, „Vakarų krova“, „Begos“ terminalus.

Nereikėtų pamiršti, kad karštą praėjusią vasarą, kai Smiltynės perkėla fiksavo 20 proc. mašinų padidėjimą, kietųjų dalelių šleifą prie sankryžų skleidė ir poilsiautojų automobiliai. Neabejotinai centrinių miesto vartų apkrovimą didina 2016 metais atidarytas prekybos centras DEPO ir jau dešimtmetį veikiantis prekybos centras „Banginis“. Klaipėdos miesto gatvės jau seniai nemačiusios laistymo ir drėgno valymo mašinų. Monitoringo stotelės kietųjų dalelių rodikliams įtakos galėjo daryti ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos pramonės tarša. Uosto kompanijos pažymi, kad tik aprėpus visus poveikius oro kokybei ir Vyriausybėje įvertinus poreikį kuo skubiau plėsti Klaipėdos miesto transporto koridorius galima tikėtis švaresnės aplinkos.