Uosto finansavimo pokyčių nepageidauja
Pa­si­kei­tus tei­sės ak­tams dėl pel­no mo­kes­čio leng­va­tų pa­nai­ki­ni­mo ir prie­vo­lės vals­ty­bės įmo­nėms mo­kė­ti di­vi­den­dus, mi­nis­te­ri­jų at­sto­vai su uos­to že­mės nuo­mi­nin­kais ap­ta­rė nau­ją uos­to veik­los fi­nan­sa­vi­mo stra­te­gi­ją. Vers­las ti­ki­na, kad efek­ty­vi ir se­no­ji sis­te­ma, kai uos­to pi­ni­gai lie­ka pro­jek­tams įgy­ven­din­ti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (KVJUD) vykusį Susisiekimo, Finansų ir Ūkio ministerijų atstovų susitikimą su uosto žemės nuomininkais susisiekimo ministras Rokas Masiulis pavadino diskusijos pradžia, kurios tęsinio galima tikėtis po metų. Jis neabejoja, kad Vyriausybė KVJUD pripažins strateginius projektus įgyvendinančia įmone. O tai reikštų, kad jai gali būti taikoma pelno mokesčio išlyga, leidžianti įmoką mažinti.

Pagal KVJUD planą, iki 2026 metų į uostą numatoma investuoti 790 mln. eurų, o patvirtintas ES finansavimas sudarytų tik 93 mln. eurų. Net ir naudojant nuosavą pelną, nemažai tektų skolintis.

Vyriausybė yra nusprendusi valstybės ir savivaldybių įmonių pelno įmokas į biudžetą susieti su jų nuosavo kapitalo grąžos rodikliu, KVJUD jis nustatytas 70 proc. paskirstytino pelno ir už 2017 metus siektų 20–22 mln. eurų.

Finansų viceministras Darius Sadeckas ir ūkio viceministras Marius Skuodis išreiškė institucijų poziciją, paremtą siekiu visoms įmonėms sudaryti vienodas veiklos sąlygas, kad uostas turėtų valstybei mokėti dividendus. Tačiau išklausęs uosto naudotojų perspėjimų, kad siekiant gero galima prisidaryti bėdos, D. Sadeckas teigė, kad įstatymo pakeitimai nepaneigia poreikio investuoti į uostą, o sąlygos palikti pinigus uostui yra sudarytos. M. Skuodis, atkreipęs dėmesį į visų kalbose kartotą žodį „ konkurencija“ , pažymėjo, kad Ūkio ministerija ieško galimybių stiprinti ekonominę diplomatiją ir paprašė pateikti užduočių, kam valstybė turėtų daugiau skirti dėmesio.

Daug uosto naudotojų kritikos sulaukė Stebėsenos ir prognozių agentūros skaičiavimai lyginant Klaipėdos ir Vakarų Europos didžiųjų uostų kapitalo grąžą. Pagal juos, Klaipėdos uoste ji esą nesiekia nė pusės vidurkio, o žemės mokesčių dalis yra per maža.

Verslininkų manymu, tokie skaičiavimai yra netikslūs ir neatspindi Klaipėdos uosto raidos, skirtingų ekonominių sąlygų ir uostų valdymo modelių. Dabartinės žemės nuomos sutartys sudarytos dešimtims metų, o kompanijos investuoja dvigubai daugiau nei valstybė, kas nebūdinga Vokietijos ar Olandijos uostams, kurie turi milijonus gyventojų užnugaryje ir nejaučia geopolitinės įtampos. Tuo metu Klaipėdos uosto kompanijoms tenka nemažai atlikti darbų iki nulinės statybų stadijos, kol į teritoriją ir akvatoriją gali investuoti KVJUD. Visos turi daug paskolų, todėl sulėtėjęs infrastruktūros tobulinimas pasunkintų finansinę naštą. „Dabartinė uosto finansavimo sistema gera; sulaužyti liniją labai pavojinga; įvertinkite mūsų pastangas ir norėdami gero, nepadarykite blogo; kiti tik pasidžiaugs tokia mūsų Vyriausybės pozicija“, – šios ir panašios frazės skambėjo pasitarime kalbant apie naujas finansines aplinkybes.

„Išimčių turėtų likti mažiau, suprantam, kad uosto finansavimas bus sudėtingesnis. Be abejo, teks skolintis. Tačiau su įmonėmis dar diskutuosime, kad kuo mažiau būtų sukrėtimų verslui“, – apibendrindamas susitikimą sakė R. Masiulis.