Uosto apyvartą kelia moderni infrastruktūra
Šie­met nau­jo re­kor­do link ju­dan­ti kro­vos krei­vė Klai­pė­dos uos­tą kils­te­lė­jo ir ati­to­li­no nuo kon­ku­ren­tų Lat­vi­jos uos­tų. Ta­čiau da­lis eks­por­tuo­ja­mų lie­tu­viš­kų grū­dų ir to­liau ke­liau­ja per Lie­po­ją.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) jau ne pirmus metus stebi laivų didėjimo tendenciją ir pagal tai planuoja infrastruktūros darbus. Ką tik pasirašyta rangos sutartis su olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ dėl Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metro I etapo darbų. Juos numatyta atlikti per 306 kalendorines dienas.

KVJUD infrastruktūros vadovui Vidmantui Paukštei nekyla abejonių, kad 1,5 mln. kubų grunto bus iškasta ir išgabenta sutartu laiku, nes rangovo žemkasių pajėgumu buvo įsitikinta gilinant akvatoriją suskystintų gamtinių dujų terminalui. Sutarties vertė – 15,64 mln. eurų.

Rekordinės investicijos

Lygiagrečiai vyks darbai ir prie Vakarų laivų gamyklos (VLG) krantinių: dalis jų bus griaunamos ir rekonstruojamos, o šalia kasama duobė naujam dokui. Šios infrastruktūros rangovu pasirinktos dvi įmonės: lietuvių „Hidrostatyba“ ir latvių BMGS. Su jomis pasirašyta 27,11 mln. eurų vertės sutartis, kurios terminas – 814 kalendorinių dienų.

Abu šie projektai, pasak KVJUD generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, pagerins ekologinę situaciją uoste ir sąlygas visoms Malkų įlankoje dirbančioms bendrovėms. VLG galės priimti ir remontuoti „Panamax“ tipo laivus. Tokie laivai dabar negali į gamyklos akvatoriją įplaukti.

Ką tik pasibaigęs kruizinių laivų sezonas atskleidė, kad pramoginiai laivai taip pat plaukia vis didesni. Mažesnis 6 įplaukimais nei planuota laivų apsilankymų skaičius keleivių skaičiui įtakos beveik neturėjo – kaip ir pernai, jų atplaukė beveik 70 tūkstančių. Todėl A. Vaitkus tikisi, kad bus patvirtintas 21–22 krantinių prieplaukos (pirso) vadinamojoje Memelio miesto teritorijoje rekonstrukcijos projektas, kuris leistų ten priimti pramoginius laivus miesto švenčių ir vasaros laivybos piko metu.

„Pajamos iš kruizinių laivų sudaro 1,5 proc. visų uosto direkcijos biudžeto pajamų, o pelno dalyje – 0,5 proc., tačiau norime kuo daugiau naudos miestui ir visam regionui. Tik reikia atrasti, ką parodyti turistams. Skaičiuojama, kad šiemet kruizinių laivų keleiviai Lietuvoje išleido 2,5 mln. eurų, o jei būtų iš laivų išlipę visi – būtų palikę 5 mln. eurų“, – kalbėjo A. Vaitkus spaudos konferencijoje, skirtoje 9 mėnesių Klaipėdos uosto veiklos rezultatams apžvelgti.

2019 metais investicijoms į infrastruktūrą KVJUD numato skirti rekordiškai daug – 60 mln. eurų, iš jų daugiausia būtų panaudota gilinant laivybos kanalą. Šie darbai vadinami įžanga į jūros vartų rekonstrukciją.

Išlaiko balansą

Klaipėdos uoste per tris ketvirčius šiemet perkrauta 33,68 mln. tonų krovinių, 6,4 proc. daugiau nei pernai. Šiuo laikotarpiu pasiektas didžiausias atotrūkis nuo Rygos, kur krovinių per 9 mėnesius padaugėjo 4,8 proc., iki 26,7 mln. tonų. Tuo pačiu metu Ventspilyje krovinių sumažėjo 7 proc., iki 15 mln. tonų, Liepojoje padaugėjo 16,1 proc., iki 5,5 mln. tonų. Taline krovinių apyvarta kilo 9,3 proc., iki 15 mln. tonų.

KVJUD vadovybės siekis, kad visi lietuviški kroviniai būtų gabenami tik per Klaipėdą, kol kas lieka neįgyvendintas. Dalis grūdų iš Šiaurės Lietuvos, kaip ir anksčiau, vežama per Liepoją dėl mažesnės logistikos kainos. Beveik pusę Liepojos krovinių sudaro grūdai – per 9 mėnesius jų krauta 2,7 mln. tonų, padaugėjo 614 tūkst. tonų. Dalį šio kiekio, pasak A. Vaitkaus, sudaro lietuviški grūdai. Klaipėdos uoste grūdų šiemet krauta kiek mažiau nei pernai.

Labiausiai Klaipėdos uoste mažėjo skystųjų krovinių – 11 proc., tarp jų daugiausia – naftos produktų. Bendrovė „Klaipėdos nafta“ teigia, kad įprastai daugiau krovinių naftos terminale sulaukia atšalus orams, todėl didesnę krovą planuoja paskutinį metų ketvirtį.

Biriųjų krovinių apyvarta išliko panaši kaip pernai (augo1,4 proc. – 14,2 mln. tonų), o įspūdingą rezultatą pateikė ir kitų krovinių mažėjimą atsvėrė generalinių krovinių apyvarta. Jų krauta beveik 12 mln. tonų, o tai 30,6 proc. daugiau nei per 9 mėnesius pernai.

Šioje kategorijoje daugėjo ro-ro krovinių ir krovinių konteineriuose. „Krovinių keltuose 6 proc. didesnį kiekį galėjo lemti naujos linijos atsiradimas. Mūsų vežėjams pagerėjo pasiūlymų paketas. Konteinerių krauta daugiau kaip 3 mln. tonų, skaičiuojant vienetais – 531 444, o tai yra 54 proc. daugiau. Jau dabar viršytas visų praėjusių metų rezultatas“, – sakė uosto vadovas. Jo teigimu, sparti konteinerių apyvarta yra įrodymas, kad infrastruktūros modernizavimo planai atitinka rinkos situaciją.