Ūkininkų entuziazmą slopina prekybininkai
Trau­kian­tis Lie­tu­vos rin­kai, trau­kia­si ir bul­vių plo­tai ša­ly­je. En­tu­ziaz­mą slo­pi­na ir pre­ky­bi­nin­kai – jie už ki­log­ra­mą švie­žių bul­vių au­gin­to­jams mo­ka 35, o par­da­vi­nė­ja po 99 cen­tus. Ūki­nin­kams kai­nuo­ja ne tik užau­gin­ti ir nu­kas­ti, bet ir su­rū­šiuo­ti, su­fa­suo­ti, nu­vež­ti der­lių, o pre­ky­bi­nin­kams te­rei­kia tik par­duo­ti, ta­čiau bū­tent jie su­siš­luo­ja pel­ną.

Keičiantis klimatui, ne vienas augintojas šios kultūros netgi atsisakytų, tačiau nuo tokio žingsnio juos pristabdo supirkta speciali technika. Karčiai juokaujama, kad bulvės bene geriausiai atspindi emigracijos pokyčius: jų plotai per pastaruosius šešerius metus sumažėjo beveik perpus. Tam įtakos turėjo ne tik mažėjantis gyventojų skaičius, bet ir besikeičiantys mitybos įpročiai.

Preliminarūs deklaravimo duomenys skelbia: šiemet bulvės auginamos 10 813 ha plote. Palyginti su praėjusiais metais, jų plotas sumažėjo 1575 hektarais. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika negailestinga: 2012 metais mūsų šalyje buvo auginama net 19 650 ha bulvių.

Karčiai juokaujama, kad bulvės bene geriausiai atspindi emigracijos pokyčius: jų plotai per pastaruosius šešerius metus sumažėjo beveik perpus.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vedėjo Vidmanto Ašmono, šiemet bulvių auginimo lyderis yra Šakių rajonas, čia deklaruota 894 hektarai. Šilutės rajone bulvėmis užsodinta 671,5 ha plotas, Kėdainių – 651,7, o Panevėžio rajone ‑ 527 ha plotas.

Gero derliaus nesitiki

Panevėžio rajono Smilgių seniūnijos ūkininkas Gintautas Dominas iš 1700 ha dirbamos žemės bulvėms yra skyręs apie 150 hektarų. Kartu su dukra ūkininkaujantis panevėžietis, palyginti su pernai, šių augalų plotus sumažino 20 procentų. Tokį sprendimą jis priėmė dėl mažų supirkimo kainų. Be to, pernai dėl lietingų orų liko nesurinka apie 30 proc. bulvių derliaus.

Pasak ūkininko dukros Valdos Dominaitės, trečdalis bulvių yra ankstyvosios, tačiau jų kasti neskubama. „Laukiame lietaus, tada jos šiek tiek paaugs ir liepą mėginsime keliauti į rinką. Sausra tikrai nepadeda, gero derliaus nesitikime“, ‑ sakė jaunoji ūkininkė. Dominai užaugintą produkciją parduoda per prekybos tinklus, tačiau kol kas nežino, kokiomis kainomis bus superkamos šviežios bulvės.

Išsigelbėjimas – laistymo sistemos

Kėdainių rajono Daukšių kaimo ūkininkai Saulius ir Povilas Dambrauskai yra vieni didžiausių bulvių augintojų šalyje. Tėčio ir sūnaus auginami plotai siekia 150 hektarų. Keturiasdešimt ha šiemet kėdainiškiai skyrė ankstyvosioms bulvėms. Ūkininkai jas kasti pradėjo birželio 3 dieną ir šešiuose hektaruose bulviakasį jau yra užbaigę. „Kadangi intensyviai laistome, turime vidutinį derlių. Iš hektaro prikasame 25‑30 tonų bulvių, tačiau darbo sąnaudos yra didesnės nei įprastai“, ‑ teigė S. Dambrauskas.

Išaugintą derlių kėdainiškiai realizuoja per kooperatyvą „Bulvių namai“. Už kilogramą šviežių bulvių ūkininkas sakė gaunąs 35 centus, prekybos centrai jas parduoda po 99 centus. „Norėtume ir galėtume parduoti daugiau, tačiau Lietuva išsivažinėjusi, bulvių nuperkama vis mažiau. Galėtume per dieną nukasti 10 ha, tačiau nėra bulvių poreikio. Galbūt prekyba dar įsisiūbuos, gal esant pakankamam lietuviškų bulvių kiekiui, prekybos tinklai neužsakinės importinių“, ‑ vylėsi pašnekovas. Jo nuomone, kai dar šiek tiek ūgtelės, lietuviškos bulvės jau galės konkuruoti kaina su atvežtinėmis.

S. Dambrausko nuomone, šiemet vidutinį derlių turės tik tie bulvių augintojai, kurie yra įsirengę laistymo sistemas. „Pernai įsigijome naują įrangą, tačiau jos net neišbandėme. Šiuo metu nuolat veikia visos turimos, laistome ne tik ankstyvąsias, bet ir vėlyvesnių veislių bulves. Išauginimo savikainą didina sąskaitos už elektros energiją, šiemet dar sugedo sistemą valdantis kompiuteris, už 800 eurų teko pirkti jam naują blokelį“, ‑ pasakojo bulvių augintojas.

Bulviakasis dar neprasidėjo

Šilutės rajono Rusnės ūkininkas Alvydas Daukintis šiemet bulves augina 9,4 ha plote, pusę jo užima ankstyvosios veislės. Ankstyvąsias bulves jau pabandė kasti, tačiau pamatęs, kad jos nedidelės, derliaus dar neskuba rinkti.

„Kaip ir visai Lietuvai, taip ir mums, labai trūksta lietaus. Viename plote virkščios jau nugeltusios ir nugriuvusios ant dirvos, kituose dar žaliuoja, tačiau prognozės prastos. Gyvename vandens krašte, nuolat sulaukiame potvynių, o dabar viskas išdžiūvę, žemė labiau primena pelenus, nusekę kanalai, kuriais pumpuojamas vanduo, kritęs jo lygis upėse. Pernai, kai buvo itin lietingi metai, dar pavyko šį tą užauginti, o šiemet sausra turbūt galutinai pribaigs augalus“, ‑ pasakojo A. Daukintis.

Rusnės bulvių augintojas mano, kad kai kuriuos laukus dar pavyktų išgelbėti, jei būtų galima juos laistyti upės vandeniu, tačiau jis nėra įsirengęs laistymo sistemos. „Jei planuosiu ir toliau ūkininkauti, matyt, teks daryti tokią investiciją“, ‑ sakė žemdirbys. Rusniškio laukuose merdi ne tik bulvės ir kitos daržovės, netgi javai.

Anksčiau šis ūkininkas augindavo kone dvigubai daugiau bulvių, tačiau besitraukiant rinkai, vis skaudžiau susiduria su pardavimo problema ir kasmet vis mažina jų plotą.