Ūkininkai kompensacijų už servitutus norės kasmet
Šią sa­vai­tę pra­dė­tos mo­kė­ti pir­mo­sios elek­tros skirs­ty­mo bend­ro­vės kom­pen­sa­ci­jos už ser­vi­tu­tais pri­pa­žįs­ta­mus jai pri­klau­san­čius skirs­ty­mo tink­lo elek­tros stul­pus, pa­sto­tes ir ki­tus elek­tros ener­ge­ti­kos ob­jek­tus, ku­rie yra pri­va­čiuo­se skly­puo­se. Ūki­nin­kai, įver­ti­nę men­ką kom­pen­sa­ci­jų dy­dį, dėl jų kreip­tis ne­sku­ba, nors skel­bia­ma, kad iš vi­so tam nu­ma­ty­ta skir­ti mi­li­jo­nus eu­rų.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, kad šią ir kitą savaitę kompensacijas turėtų gauti daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų. Iš viso bendrovei dėl kompensacijų pateikta per 22 tūkst. prašymų, dauguma jų jau išnagrinėta. „Dalis prašymų dar nagrinėjami, nes reikia patikslinti kai kuriuos duomenis. Yra tokių prašymų, kur reikia nustatyti servituto teisę, gauti duomenis iš Registro cento. Tų prašymų nagrinėjimas sustabdomas, kol bus įvykdytos tam tikros sąlygos, – teigė ESO atstovas Tomas Kavaliauskas. – Tai nereiškia, kad jie atmetami, nors yra ir tokių, nes gyventojai yra pateikę prašymų ne dėl skirstomojo, o dėl perdavimo tinklo objektų pripažinimo servitutais kompensavimo. Tie prašymai perduodami bendrovei „Litgrid“, kuri kompensacijų dydį apskaičiuoja tuo pačiu principu.“

Priklausomai nuo auginamos žemės ūkio kultūros, kiekvieną servitutu pripažintą energetikos objektą su nustatyta apsaugine zona žemės ūkio technika per metus reikia apvažiuoti po 7–17 kartų.

Pasak ESO atstovo, šiuo metu kompensacijų dydžiai siekia nuo 3 centų iki 7 tūkst. eurų, o vidutinė kompensacija, kaip apskaičiuota, sieks apie 65 eurus.

Milijonų eurų klaidumas

T. Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad ESO nėra apskaičiavusi, kiek lėšų gali prireikti žemės savininkų prašymams patenkinti.

Jei visi 22 tūkst. gautų prašymų būtų patvirtinti, turint galvoje vidutinę numatytą 65 eurų kompensaciją, tam prireiktų beveik 1,5 mln. eurų. BNS anksčiau pranešė, kad, Energetikos ministerijos skaičiavimu, kompensacijoms už energetikos objektų pripažinimą servitutais yra numatyta skirti iki 42,8 mln. eurų.

Ministerijos atstovas Andrius Jovaiša „Lietuvos žinioms“ teigė, kad ši suma apskaičiuota remiantis kiekvienos apskrities žemės kainos už hektarą vidurkiais ir preliminaria servitutų plotų suma. Siekiant kompensuoti šias išmokas, dvejus metus, kol bus mokamos kompensacijos, elektros energijos tarifas turėtų didėti iki 2–3 procentų.

Pasak T. Kavaliausko, Registrų centro pateiktais duomenimis, Lietuvoje yra apie 1 mln. žemės sklypų, kuriuose yra ESO priklausantys elektros energetikos objektai. Šių žemės sklypų savininkai ir turi teisę gauti kompensacijas.

Toli nuo realybės

Pagal Vyriausybės patvirtintą kompensacijos apskaičiavimo metodiką, vienkartinę kompensaciją sudaro 10 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, ją 2017 metais skelbė Registrų centras.

Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius teigė, kad vienkartinė kompensacija žemės savininkui už jau turimus servitutus bus mokama 10 proc. nuo servitutu apibrėžto sklypo rinkos vertės. Naujai sudaromiems servitutams, jei sklype bus dalinis veiklos apribojimas, bus mokama 50 proc. sklypo vertės, o jei bus visiškai draudžiama užsiimti veikla, sklypo savininkui bus sumokama 100 proc. servitutu nustatyto sklypo rinkos vertės.

„Gyventojai tikrai labai intensyviai pildo prašymus dėl kompensacijų“, – teigė ESO atstovas ir priminė, kad nėra nustatytas terminas, iki kada galima tekti prašymus.

Sieks kito įstatymo

Vis dėlto ūkininkai sako, kad tokių prašymų teikti neskuba, o nemaža dalis ir neketina to daryti. Pamatęs, kokios kompensacijos yra numatytos, tokio prašymo neketina rašyti ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Pasak Ūkininkų sąjungos lyderio, kompensacija už sklypo pripažinimą servitutu yra ne tik maža, bet ir mokama vienintelį kartą. Ji toli gražu nesiekia nuostolių, kuriuos ūkininkai dėl tų servitutų patiria kasmet. Ūkininkų sąjungos užsakymu Ekonomikos instituto mokslininkai yra apskaičiavę, kad, priklausomai nuo auginamos žemės ūkio kultūros, kiekvieną servitutu pripažintą energetikos objektą su nustatyta apsaugine zona žemės ūkio technika per metus reikia apvažiuoti po 7–17 kartų.

„Buvome pasikvietę apie tai pasišnekėti Energetikos ministerijos viceministrą. Jam išsakėme savo argumentus, kad tolygiai būtų parengtas kitas įstatymas, kuriuo būtų numatyta kiekvienais metais kompensuoti ūkininko patiriamus nuostolius dėl servituto. Juk aplink energetikos objektus yra nustatytos apsauginės zonos, kuriose neleidžiama ūkininkauti arba leidžiama tik gavus specialų rašytinį leidimą. Vienkartinė kompensacija ūkininkui apskaičiuota ne už patiriamus nuostolius, o už elektros objektų užimamo ploto pripažinimą servitutu, ir Energetikos ministerijos atstovas su tuo sutiko“, – teigė J. Talmantas.