Ugniagesiai šaukiasi pagalbos
Men­ki at­ly­gi­ni­mai, ne­už­pil­dy­ti eta­tai, pa­di­dė­jęs dar­bo krū­vis, ne­pa­kan­ka­mas ap­rū­pi­ni­mas uni­for­mo­mis ir ki­to­mis sau­gos prie­mo­nė­mis ug­nia­ge­sius gel­bė­to­jus jau va­ro į ne­vil­tį. Su­nku ti­kė­tis, kad ki­tą­met pa­dė­tis kei­sis, nes val­džios lau­kia su­dė­tin­gas 2019-ųjų vals­ty­bės biu­dže­to py­ra­go rai­ky­mas.

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) paragino Vyriausybę formuojant 2019 metų biudžetą šalies ugniagesiams papildomai skirti 9,4 mln. eurų: 5,6 mln. eurų statutinių ugniagesių ir 0,711 mln. eurų nestatutinių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) priklausančių ugniagesių atlyginimams didinti, 1,6 mln. eurų etatams užpildyti, 0,6 mln. eurų skoloms padengti ir 0,88 mln. eurų uniformoms bei saugos priemonėms įsigyti.

PAGD vadovai teigia pritariantys profsąjungų siekiams, tačiau pažymi, kad viskas priklausys nuo politikų valios.

Šiuo metu statutiniai ugniagesiai, neįskaitant priedų ir priemokų, į rankas gauna kiek daugiau nei 500 eurų, o nestatutiniai – apie 430–450 eurų per mėnesį.

UGPS pirmininkas Saulius Džiautas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad nors PAGD priklausančiose įstaigose vyksta esminės pertvarkos, ugniagesių algos vis dar yra mažiausios iš visų šalies statutinių pareigūnų. Šiuo metu statutiniai ugniagesiai, neįskaitant priedų ir priemokų, į rankas gauna kiek daugiau nei 500 eurų, o nestatutiniai – apie 430–450 eurų per mėnesį. Beje, panašaus dydžio – apie 430–450 eurų – atlyginimai mokami ir savivaldybėms pavaldžių priešgaisrinių tarnybų nestatutiniams ugniagesiams.

„Norime, kad kitąmet statutiniai ugniagesiai gelbėtojai uždirbtų ne mažiau kaip 750 eurų, nestatutiniai ugniagesiai – ne mažiau kaip 650 eurų atskaičius mokesčius“, – tvirtino S. Džiautas.

Netesimi pažadai

Valdantieji yra pažadėję, kad iki 2020 metų visi statutiniai ugniagesiai į rankas gaus bent 1 tūkst. eurų atlyginimą. Ryžto tesėti šiuo pažadus profsąjungos lyderis kol kas pasigenda. Palyginti su kai kurių kitų to paties lygio statutinių pareigūnų algomis, ugniagesiai uždirba apie 200 eurų mažiau.

„Kitos statutinės tarnybos sulaukė valdžios dėmesio, joms didesnis finansavimas jau skirtas, o ugniagesiai vis dar sotinami pažadais“, – tvirtino S. Džiautas.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Jis minėjo, kad UGPS prašymas neapima savivaldybėms priklausančių priešgaisrinių tarnybų – jomis turi rūpintis pačios savivaldybės, gaunančios lėšų iš nacionalinio biudžeto valstybės perduotoms funkcijoms vykdyti. „Pernai savivaldybės papildomai gavo apie 1 mln. eurų ir iš šių lėšų galėjo kiek pasitvarkyti. Kiek žinau, vienos savivaldybės pinigus panaudojo labai pragmatiškai ir pagerino nestatutinių ugniagesių darbo sąlygas, o kitos kažko dar laukia“, – sakė UGPS vadovas.

Jis neslėpė, kad savivaldybėms priklausančių ugniagesių darbo sąlygos iš tiesų yra nepavydėtinos: pastatai dažnai labai prastos būklės, šaltuoju metų laiku vėjas košia per duris, langus bei sienas, dalis automobilių tokie seni, jog belieka stebėtis, kaip jie važiuoja. O juk pirmąjį gaisro smūgį kaimiškosiose vietovėse tenka atremti būtent šiems ugniagesiams.

Trūksta žmonių

Ugniagesių profsąjungos lyderio teigimu, nedideli statutinių bei nestatutinių ugniagesių atlyginimai lemia dar vieną opią problemą – vien PAGD priklausančiose įstaigose yra daugiau kaip 13 proc. neužpildytų etatų, todėl esamiems darbuotojams tenka gerokai didesnis krūvis.

Saulius Džiautas: „Kitos statutinės tarnybos sulaukė valdžios dėmesio, o ugniagesiai vis dar sotinami pažadais.“

Dėl to pareigūnai palieka darbą priešgaisrinėse tarnybose ir eina tarnauti į policiją, susiranda kitokį darbą. Išlaikyti pareigūnų nepadeda net ir mokami papildomi pinigai už viršvalandžius.

„PAGD viršvalandžiams apmokėti per metus išleidžia milijoną eurų. Gal būtų paprasčiau maksimaliai užpildyti etatus ir paskirstyti darbo krūvius, kad komandos būtų sukomplektuotos ir gesinti gaisro nereikėtų važiuoti vienam ugniagesiui“, – tikino S. Džiautas. Jis neslėpė, kad ir jam visai neseniai teko važiuoti gesinti gaisro vienam, nors privalėjo vykti bent dviese. Vienas kolega buvo susirgęs, o jo pakeisti nebuvo kam.

Saulius Džiautas: „Kitos statutinės tarnybos sulaukė valdžios dėmesio, o ugniagesiai vis dar sotinami pažadais.“

Tiesa, gaisro nebūta didelio – svilo virtuvėje ant viryklės užkaistas puodas, o buto šeimininkę buvo ištikęs infarktas. „Neturėjau teisės net ir su kvėpavimo aparatu vienas eiti į uždūmintas patalpas, bet ėjau, nes reikėjo padėti žmogui“, – atviravo S. Džiautas.

Iš savos kišenės

Dar viena bėda – nepakankamas aprūpinimas uniformomis ir kitomis saugos priemonėmis. Ugniagesiams labai trūksta pošalmių, pirštinių, šalmų, net uniformų. O ką jau kalbėti apie tai, kad išeiginės uniformos statutiniai ugniagesiai niekada neturėjo, o darbine ne visada būdavo aprūpinami laiku. Ugniagesiams teko per teismus reikalauti kompensacijų už uniformų dalis, negautas per krizę. Jau yra priteista beveik milijonas eurų, o skolos išmokėjimas išdėstytas penkeriems metams.

Neatgavę pinigų už uniformas ugniagesiai yra toliau priversti nuosavas lėšas investuoti į savo saugą – kartais patys perka tam tikras priemones, nes valstybės skirto net ir padidinto iki 113 eurų krepšelio ugniagesio aprangai pakanka tik menkai daliai uniformos, pavyzdžiui, batams. Pažymėtina, kad pagal statutą ugniagesys nuolat privalo dėvėti visą uniformą.

„Tai sunkiai įmanoma, ypač jei kalbame apie neseniai pradėjusius dirbti ugniagesius. Seniau dirbantieji dar turi prikaupę uniforminių drabužių, tad kažkaip verčiasi. Tačiau jauni vyrai yra priversti turėti civilius drabužius, kad galėtų persirengti tais atvejais, kai grįžta iš gaisravietės sušlapę. Be to, uniforma greitai susidėvi“, – „Lietuvos žinioms“ atviravo statutiniu ugniagesiu daugiau kaip dešimtmetį dirbantis Vytautas K.

Pasak jo, 113 eurų per metus tikrai nepakanka, nes striukė kainuoja apie 107 eurus, batai – apie 58 eurus, bluzonas – apie 79 eurus, švarkas ir kelnės – apie 100 eurų, marškinėliai trumpomis rankovėmis – apie 23 eurus, kepurė – 5 eurus.

Iš savo kišenės ugniagesiai yra priversti ne tik įsigyti uniformą, bet ir imtis priemonių savo sveikatai saugoti.

„Negalima pateisinti fakto, kad ugniagesiai iki šiol negali nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, nors tai, mūsų nuomone, yra būtina. Juk ir taip ugniagesiai, važiuodami gesinti gaisrų ar į kitokių nelaimių vietas, rizikuoja savo gyvybe, sveikata, tad reikėtų kaip įmanoma mažinti tą riziką“, – pabrėžė S. Džiautas.

Viltis miršta paskutinė

PAGD direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog departamentas yra paprašęs kitąmet didinti ugniagesiams skiriamus asignavimus. Esą papildomų lėšų reikia, kad būtų įgyvendinti Vidaus tarnybos statuto reikalavimai, tad darbo užmokesčio fondas turi didėti.

„Norime, kad pareigūnai būtų labiau įvertinti, jų algos kiltų, tačiau viskas priklauso nuo to, kiek skiriama lėšų“, – aiškino G. Sakalinskas. Jo tikinimu, šiemet pirminės grandies ugniagesiams darbo užmokestis kilo 18,7 procento.

G. Sakalinskas pripažino, kad esant palyginti nedideliems pareigūnų atlyginimams rasti norinčiųjų tarnauti yra sunku. Šiuo metu neužimta 490 statutinių pareigūnų etatų.

Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno teigimu, priešgaisrinė sauga šiemet yra prioritetinė sritis, tokia išliks ir kitąmet. Esą tikrai numatyta skirti papildomą finansavimą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas apie tai, ar yra vilties, kad ugniagesių lūkesčiai išsipildys, su „Lietuvos žiniomis“ kalbėtis atsisakė. Šio komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas buvo atviresnis – biudžeto pyrago dalybos šiemet nebus lengvos. „Reikia didinti atlyginimus ir ugniagesiams, ir kultūros darbuotojams, ir kitų sričių darbuotojams, bet tai priklausys nuo to, kaip pavyks rinkti valstybės biudžetą“, – sakė jis.