Tyrimas: investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika pasiekė 3 metų žemumą
Lie­tu­vo­je vei­kian­čių už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas ša­lies ūkio pers­pek­ty­vo­mis pa­sku­ti­nį­jį šių me­tų ket­vir­tį su­svy­ra­vo ir yra že­miau­sias per pa­sta­ruo­sius tris me­tus.

Tai atskleidė stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ atliktas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimas. Neigiamai investuotojų nuotaikai didžiausios įtakos turėjo politinio stabilumo stoka ir toliau augantis atotrūkis tarp atlyginimų bei darbo našumo.

Neigiamai investuotojų nuotaikai didžiausios įtakos turėjo politinio stabilumo stoka ir toliau augantis atotrūkis tarp atlyginimų bei darbo našumo.

Nuo 2014 m. reguliariai vykdomo keturioliktojo tyrimo duomenimis, investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ūkio perspektyvomis ketvirtąjį šių metų ketvirtį siekė 1,140 balo iš 2 galimų. Šis rodiklis žemesnis buvo tik 2015 m. pradžioje.

„Nepalankų emocinį investuotojų foną kuria tiek užsienyje, tiek Lietuvoje tvyrantis netikrumas. Viena vertus, jį lemia prekybos karai, „Brexit“, neatslūgstanti geopolitinė įtampa Rytų Europoje, kurią aštriai iliustruoja Ukrainoje įvesta karo padėtis. Kita vertus, reiškiamas nepalankus dalies Seimo narių ir valstybės tarnautojų požiūris į verslą, kontraversiški valdžios sprendimai, politiką vis labiau persmelkiančios ateinančių metų rinkimų nuotaikos – šie ir kiti Lietuvoje stebimi procesai kuria mažiau patrauklios verslui ir investicijoms šalies įvaizdį. Šiandien, pasauliui gyvenant artėjančios ekonominės recesijos nuotaika, šaliai būtinas valdžios ir verslo susitelkimas, aiškūs politiniai, socialiniai ir ekonominiai prioritetai bei kryptingos pastangos pritraukti verslą į Lietuvą“, − pranešime spaudai komentuoja Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

Tyrimo duomenimis, trečdalis, 34 proc. apklaustų užsienio kapitalo įmonių politinį stabilumą Lietuvoje laiko žemu. Investuotojus neramina ir augantis atotrūkis tarp darbo jėgos našumo ir darbo užmokesčio: 23 proc. respondentų šią sritį pripažįsta esant problemišką. Šiose dviejose srityse respondentai pagerėjimo artimiausiu metu nesitiki. Net 39 proc. tyrimo dalyvių mano, kad politinio stabilumo mažės ir toliau, o 41 proc. apklaustųjų mano didėsiant atotrūkį tarp darbo jėgos kaštų ir produktyvumo.

Investuotojus neramina ir augantis atotrūkis tarp darbo jėgos našumo ir darbo užmokesčio: 23 proc. respondentų šią sritį pripažįsta esant problemišką.

Ketvirtą ketvirtį iš eilės investuotojai mano, kad švietimo sistema ir jos tobulinimas turėtų sulaukti daugiausiai valdžios dėmesio. Tokios nuomonės ketvirtąjį šių metų ketvirtį laikosi 66 proc. respondentų.

„Šių dienų aktualijos – mokytojų streikai ir pokyčiai Vyriausybėje, − švietimo srityje, deja, artimiausiu metu neleidžia tikėtis proveržio. Apskritai, valstybės ir viešojo sektoriaus veikla, stebinantys ir nepamatuoti politikų pareiškimai, pavyzdžiui, dėl šalyje veikiančių privačių bankų ir daugelis kitų aplinkybių investuotojų bendruomenei kelia rimtą susirūpinimą. Krenta į akis konservatyvus ir lėtas valstybės valdomų įmonių privatizavimo ir akcijų kotiravimo biržoje procesas, pastarojo meto diskusijos dėl mažmeninės prekybos reguliavimo ir apskritai perteklinis valdžios siekis riboti bei reguliuoti verslo procesus, politikavimas ir nesibaigiančios parlamentinės komisijos. Šiuos veiklos aspektus, o ne sutelktą siekį spręsti strateginius šalies iššūkius mato verslo atstovai, ir tai neigiamai veikia investuotojų lūkesčius“, − komentuoja Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

„Valstybės ir viešojo sektoriaus veikla, stebinantys ir nepamatuoti politikų pareiškimai, pavyzdžiui, dėl šalyje veikiančių privačių bankų ir daugelis kitų aplinkybių investuotojų bendruomenei kelia rimtą susirūpinimą,“ – Rūta Skyrienė.

Vis dėlto, pasak „Investors‘ Forum“ vadovų, tyrimo duomenys dar nereiškia, jog investuotojai nusivilia Lietuva. Daugiau nei du trečdaliai (73 proc.) verslo bendruomenės Lietuvą laiko užsienio investuotojams atvira valstybe. Didžiausiais šalies privalumais investuotojai tradiciškai laikė telekomunikacijų, logistikos ir transporto infrastruktūrą, darbuotojų gebėjimą pritaikyti užsienio kalbas darbe.

Nors artimiausio laikotarpio šalies perspektyvas investuotojai vertina gana skeptiškai, jų pačių verslo planai išlieka ambicingi: 43 proc. apklaustųjų savo artimiausią ketvirtį ketina samdyti naujų darbuotojų, o 50 proc. respondentų planuoja išlaikyti esamą darbuotojų skaičių. Bene du trečdaliai (64 proc.) investuotojų užsibrėžę didinti atlyginimus savo darbuotojams. Be to, 68 proc. įmonių tikisi augsiant savo produktų ir paslaugų paklausą.

Atliekant tyrimą Lietuvoje veikiančių investuotojų buvo paprašyta įvertinti sprendimą kitąmet rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Net 78 proc. respondentų išreiškė palaikymą šiai iniciatyvai. Vis dėlto, didesnė dalis, 84 proc., apklaustųjų išreiškė nuomonę, jog viešos informacijos apie artėjantį referendumą nėra pakankamai. Investuotojai neišreiškė aiškios nuomonės, kokį poveikį dviguba pilietybė turės darbo jėgos pasiūlai: 43 proc. apklaustųjų mano, kad tai padėtų mažinti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tačiau trečdalis laikosi priešingos nuomonės.

Investuotojų teirautasi ir kaip jie vertinantys šią vasarą Seimo priimtus ir prezidentės vetuotus įstatymus, kuriais siekiama reformuoti sveikatos apsaugos sistemą. Apklausos rezultatai rodo, kad net 79 proc. investuotojų pritaria siekiui optimizuoti valstybinių ligoninių tinklą ir efektyviau panaudoti šalies išteklius. 64 proc. apklaustųjų mano, kad privačios ir valstybinės gydymo įstaigos turėtų veikti ir finansavimas joms turi būti skiriamas vienodomis sąlygomis.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą atlieka asociacija „Investors‘ Forum“. Keturioliktasis LIPI tyrimas atliktas 2018 m. spalį – lapkritį, jo metu apklausti Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.