Tvenkiniuose išaugintų žuvų paklausa išauga per didžiąsias šventes
Ma­žė­jant lau­ki­nių gė­la­van­de­nių ir jū­ri­nių žu­vų iš­tek­liams, ant var­to­to­jų sta­lo vis dau­giau at­si­du­ria dirb­ti­niuo­se au­gi­ni­mo tven­ki­niuo­se iš­au­gin­tų žu­vų. Pa­si­rin­ku­sie­ji šį vers­lą Lie­tu­vo­je ne­sle­pia – mi­li­jo­nų ne­už­dir­ban­tys, esą ge­riau se­ka­si tiems, ku­rie žu­vis ne tik au­gi­na, bet ir per­dir­ba.

„Akvakultūros produkcijos kiekiui didžiausią įtaką daro palyginti žema pardavimo kaina, brangūs pašarai, ne visada pakankama veterinarinė ir epizootinė kontrolė“, ‑ sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės politikos skyriaus vedėja Laura Simonaitytė.

Viena iš dviejų įmonių nuskendo

Kauno rajone akvakultūros produkciją gamino įmonės „jFich“ ir „Kauno marių žuvys“. Pastarosios bendrovės gaunamas pelnas neužtikrino normalios įmonės veiklos. Bankroto bylos administratorė Nijolė Mankienė sakė, kad kreditorių susirinkimo sprendimu pernai rugpjūčio 14 dieną bendrovei iškelta neteisminė bankroto procedūra. „Bendrovė buvo įsiskolinusi, įmonės vadovai, pamatę, kad jei veikla bus tęsiama, kreditoriniai įsiskolinimai dar labiau didės, inicijavo susirinkimą ir nutarė skelbti bankrotą. Bendrovė veiklos nevykdo, žuvų nebeaugina, darbuotojai yra atleisti“, ‑ situaciją apibūdino N. Mankienė.

2003 metais įkurta bendrovė „Kauno marių žuvys“ savo veiklą pradėjo nuo mažmeninės žuvų prekybos. Apribojus verslinę žvejybą vidaus vandenyse, bendrovė nusprendė investuoti į uždarąją recirkuliacinę sistemą. 2013 metais Girininkų kaime įsigiję 3 ha žemės ir grūdų sandėlį, įrengė 1100 kv. m gamybines patalpas, 700 kv. m pritaikė žuvims auginti, o 300 kv. m – pirminiam perdirbimui ir šaldymui. Savo veiklą įmonė išplėtė nuo mažmeninės iki didmeninės žuvų prekybos. Plėtrai ji pasinaudojo ir ES lėšomis. Upėtakius auginusios bendrovės gamybos apimtis per metus siekė beveik 100 tonų žuvų. „Kauno marių žuvys“ prekiavo įvairiomis šviežiomis, šaldytomis žuvimis bei įžuvinimo medžiaga.

Plėtė perdirbimą ir ieškojo rinkų

Kauno rajone šalia greitkelio Kaunas‑Klaipėda veikiančioje įmonėje „jFich“ technologinė įranga apima visą procesą – nuo naršinimo ir mailiaus auginimo iki prekinės produkcijos paruošimo vartotojui. Šilumą, prieblandą ir tylą mėgstantys afrikiniai šamai auginami uždarosiose recirkuliacinėse sistemose ‑ baseinuose, užimančiuose 550 kubinių metrų. Pernai „jFich“ užaugino 40 tūkst. kg žuvų ir perdirbo 25 tūkst. kg, o šiemet planuojama užauginti 60 tūkst. kg ir perdirbti 32 tūkst. kilogramų.

Pernai „jFich“ plėtė perdirbimą, anksčiau čia buvo viena darbo vieta, o šiuo metu ‑ keturios. Šiemet siekiama padidinti pardavimą, ieškoma naujų rinkų. Bendrovės direktorius Giedrius Morkevičius tikino, kad žuvų auginimas nėra pelningas, iš jo esą nepragyvensi, bet pajamas užtikrina perdirbimas. „Gyvas žuvis tenka pardavinėti už savikainą, o kartais net mažesne kaina. Su šviežiomis žuvimis negalime konkuruoti net Europoje, nes rinka yra prikimšta šaldytų žuvų. Lietuvoje žuvys kainuoja net brangiau nei Europoje“, ‑ kalbėjo G. Morkevičius.

Didžiąją dalį produkcijos „jFich“ realizuoja prekybos centruose, tačiau jie, pasak direktoriaus, įsileidžia labai sunkiai. Daugiausia žuvų parduodama prieš didžiąsias Kalėdų ir Velykų šventes, o vasarą prekyba vangi ir atsigauna tik rugsėjį.

Siekdama išvengti nuostolių, bendrovė kruopščiai skaičiuoja, kiek žuvų auginti. „Jos ne karvės, pieno neduoda, o šerti vis tiek reikia. Brangiai kainuoja ne tik pašarai, bet ir patalpų šildymas žiemą, o vasarą – perdirbimo ir gatavos produkcijos laikymo vietų šaldymas“, ‑ teigė G. Morkevičius. „jFich“, kad sumažintų išlaidas, vykdo gamybą be atliekų – jas parduoda ūkininkams ir bendrovėms gyvulių pašarui.

Eksportuoja trečdalį produkcijos

Daugiausia žuvų Lietuvoje užaugina bendrovės „Raseinių žuvininkystė“, „Išlaužo žuvis“ (Prienų r.), „Vasaknos“ (Zarasų r.), „Birvėtos tvenkiniai“ (Ignalinos r.) ir Šalčininkų žuvininkystės ūkis. ŽŪM duomenimis, šiuo metu šalyje yra 18 uždarųjų akcinių bendrovių ir apie 50 ūkininkų, auginančių žuvis tvenkiniuose, bei apie 30 bendrovių, individualių įmonių ir ūkininkų, auginančių žuvis uždarosiose akvakultūros sistemose.

Pernai tvenkiniuose užauginta ir realizuota 3410 tonų žuvų, o uždarosiose akvakultūros sistemose – 326 tonos. Iš viso 2017 metais Lietuvos akvakultūros įmonės užaugino ir realizavo 3736,6 tonos įvairių prekinių žuvų, jų vertė – 12,4 mln. eurų. Ekologinė akvakultūros produkcija pernai sudarė 26 proc. bendro realizuoto kiekio. Vidutiniškai kasmet eksportuojama 30–40 proc. prekinės produkcijos.

Apie 78 proc. akvakultūros sektoriuje užaugintų žuvų pernai sudarė karpiai, po 4 proc. – plačiakakčiai ir afrikiniai šamai, po 3 proc. – eršketai ir vaivorykštiniai upėtakiai.

Daugiausia žuvų parduodama prieš didžiąsias Kalėdų ir Velykų šventes, o vasarą prekyba vangi ir atsigauna tik rugsėjį.

„Europos Sąjunga siekia didinti akvakultūros produkciją, norėdama patenkinti augančią jūrų gėrybių paklausą, užtikrinti akvakultūros sektoriaus ekonominį augimą ir užimtumą. Nors pasaulinė akvakultūra per metus augo apie 7 proc., pastarąjį dešimtmetį augimas prislopo. Todėl kuriamos įvairios paskatos, siekiant didinti ES akvakultūros produkciją.“, – sakė ŽŪM Žuvininkystės politikos skyriaus vedėja.

Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas nuo 2015 metų pradėjo vykdyti naują bakalauro studijų programą „Žuvininkystės ir akvakultūros technologijos“. Pirmieji diplomuoti šios srities specialistai šalies ūkius pasiekė pernai vasarą.