Turto banko vadovas: turime galvoti, kaip užpildyti valstybės pastatus
Vals­ty­bės ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to val­dy­mą cen­tra­li­zuo­jan­čio Tur­to ban­ko va­do­vas Min­dau­gas Sin­ke­vi­čius sa­ko, jog ins­ti­tu­ci­jos į re­gio­nus ga­lė­tų per­kel­ti da­lį pa­slau­gų, mat juo­se ma­žes­nė dar­buo­to­jų kai­ta ir dau­giau ga­li­my­bių pa­nau­do­ti vals­ty­bės val­do­mą tur­tą. Tur­to ban­ko pri­ori­te­tas – ad­mi­nis­truo­ti vals­ty­bei pri­klau­san­čius ob­jek­tus taip, kad ins­ti­tu­ci­joms ne­be­rei­kė­tų nuo­mo­tis pa­tal­pų rin­ko­je.

– Kodėl nusprendėte imtis Turto banko vadovo pareigų?

– Kadangi mano kadencija „Sodroje“ beveik baigėsi (M. Sinkevičius 8 metus vadovavo „Sodrai“ – red.), paskutiniais mėnesiais pradėjau ieškoti darbo ir pamačiau, kad organizuojamas Turto banko vadovo konkursas. Man patinka dirbti valstybei ir kurti jai vertę – jaučiu malonumą.

– Turto banko veikla skiriasi nuo „Sodros“, ji labiau susijusi su pastatais ir pinigais nei socialine gerove.

– Manau, kad Turto banko pagrindinė užduotis – kurti naudą valstybei iš jos valdomo turto. Naudos valstybei turės būti daug, nes dabar, nebijokime to žodžio, yra daug neefektyvumo. Daug turto, daug institucijų ir kiekviena turi skirtingą požiūrį į tą turtą. Kai visas turtas bus vienose rankose, bus vienodas valstybės požiūris, tuomet bus galima efektyviau jį valdyti.

– Turto bankui pradėjus valstybės turto centralizavimo procesą ne visos valstybinės institucijos buvo nusiteikusios teikti informaciją apie valdomą turtą. Kaip jūs planuojate šią situaciją suvaldyti?

– Situacija iš dalies jau pasikeitusi. Procesas vyksta treti metai, ir daugelis institucijų tai jau perprato. Kita vertus, gal normalu – tikriausiai ir mes ne visada viską padarome iki galo. Su visais reikia kalbėtis, jiems pateikti argumentus, ir tuomet žmonės išgirsta. Gal pačioje pradžioje buvo per mažai komunikacijos. Dabar jos yra gerokai daugiau, ir procesas vyksta greičiau. Matome, kad yra politinė valia, tad etapai vyksta daug lengviau. Bent jau parengiamieji darbai ateinančiam penktajam etapui, kuris bus šiais metais, daug lengviau vyksta. Kiek girdžiu iš kolegų, viskas daug paprasčiau. Manau, tai susiję su tuo, kad ir institucijos jau suprato, ir yra daugiau informacijos, kodėl to reikia valstybės mastu, kokios naudos tikimasi.

Turto bankas yra perėmęs apie 350 tūkst. kv. m administracinio turto, dar apie 400 tūkst. kv. m turėtume perimti 2019–2020 metais. Vizija yra tokia, kad per artimiausius dvejus metus turime perimti visą likusį valstybės administracinį nekilnojamąjį turtą ir jį valdyti. Ką tai reiškia? Šiandien vienam darbuotojui tenka apie 27 kv. m ploto, o paskui, kai viską perimsime, po dešimties metų vienam darbuotojui turi likti apie 17 kv. metrų. Vadinasi visas kitas turtas valdomas neefektyviai, kainuoja jį išlaikyti, remontuoti, šildyti, valyti ir taip toliau. Tad valstybės vizija yra tokia, kad valdyti mažiau turto, valdyti jį efektyviai ir taupyti sąnaudas. Nes tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai.

Gerai sudėliojus planą, iš plėtros regionuose valstybei yra nauda. Turime suteikti žmonėms vilties ir parodyti, kad yra ne tik Vilnius.

– Kokia jūsų paties vizija dėl Turto banko?

– Turime labai aiškiai žinoti, kokį turtą valdome, turėti labai aiškius prioritetus, kokį turtą ilgalaikėje perspektyvoje norime išlaikyti. Būtų logiška, kad valstybės institucijos regionuose būtų kiek įmanoma labiau koncentruotos – į vieną ar du pastatus. Tokiu atveju ir žmonėms būtų patogu, ir valstybės ištekliai nebūtų naudojami šildant bei prižiūrint daugiau objektų. Turime pasidaryti labai aiškų žemėlapį. Kai tai padarysime, bus aišku, ar reikia investicijų modernizuojant pastatus, taip pat koks turtas valstybei nereikalingas ir nekuria vertės, todėl turėtų būti parduodamas, kad gauti pinigai būtų skirti kitam modernizauoti.

– Tai labiau turto administratoriaus vizija. Kaimyninių šalių valstybės turto valdytojai taip pat ir investuoja į nekilnojamojo turto projektus, dažniausiai – reikalingus institucijoms. Ar realu, kad Turto bankas šia linkme žengtų?

– Manau, kad tai yra vienas iš variantų, kai Turto bankas, suprasdamas, ką turi ir kaip turi būti po 5–10 metų, pasidarys aiškų planą, kuriame regione pastatą renovuos, o kuriame statys. Nauji pastatai bus statomi, jei bus toks poreikis ir apskaičiavus, kad nauda bus didesnė nei renovuoti seną. Mūsų tikslas nėra gyventi iš investicijų. Turto banko tikslas – labai aiškiai valdyti turtą ir duoti didžiausią naudą.

– Kalbate apie institucijų plėtrą regionuose. Yra planų perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną. Kaip vertinate šią idėją?

– Kiek turiu patirties dirbdamas kitose institucijose, konkretūs valstybės veiksmai, nukreipti į regioninę politiką, yra tikrai geras dalykas. Tai sukuria pridėtinės vertės regionui, ir tai svarbu. Darbuotojai regionuose daug rečiau keičia darbus, nešneku konkrečiai apie Kauną – labiau apie mažesnius miestus. Ten darbuotojai labiau vertina darbą ir valstybei reikia mažiau pinigų išeikvoti jiems parengti. Be to, valstybė turi daug turto regionuose ir gali jį panaudoti. Gerai sudėliojus planą, iš plėtros regionuose valstybei yra nauda. Turime suteikti žmonėms vilties ir parodyti, kad yra ne tik Vilnius.

Turto bankas prisidėjo prie valstybės turto paieškos – kur Kaune galėtų persikelti ministerija. Didžiausia problema, kad valstybė šiuo metu Kaune neturi tokio laisvo ploto, kuris galėtų užtikrinti visų tų institucijų perkėlimą į šį miestą. Parodėme, ką turime, kokios yra galimybės priimti kelis skyrius. Vilniuje, Kaune šiuo metu valstybė gerų įrengtų biuro patalpų neturi. Laisvų patalpų daugiausia yra regionuose.

– Turtas, kurį perimate, yra labai nevienodos būklės, skirtinguose regionuose. Kaip bus su jo realizavimu?

– Tam tikruose regionuose su kai kuriuo perimtu ir atlaisvintu turtu iššūkių bus, bet kai valdysime visą turtą, bus daug paprasčiau pasiūlyti institucijoms plėstis regionuose. Galbūt kai kurios jų to norėtų, tačiau neturi turto regionuose. Pavyzdžiui, institucija norės regione padaryti skambučių centrą, ir ji žinos, į ką kreiptis, jai pasiūlysime patalpas. Dalį pastatų vis dėlto bandysime parduoti rinkoje. Kaip rodo patirtis, jie anksčiau ar vėliau už tam tikrą kainą parduodami.

Mums dar reikia tobulėti – susidėlioti pardavimo strategijas. Turime labai daug turto, kuris yra visiškai menkavertis, nes beveik pusė viso turimo turto yra bešeimininkis. Jo administravimas irgi kainuoja: jį reikia apdrausti, saugoti, kartais šildyti. Tokį turtą reikia kuo greičiau parduoti, bet reikia tam tikrų įstatymų nuostatų pakeitimų. Tikimės, kad naujasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymas bus priimtas bei pagreitins to turto pardavimą.

Tačiau turime ir turto, kurio neverta parduoti, bet galima palaikyti Turto banko portfelyje ir paauginti jo vertę: sutvarkyti žemės nuomos klausimus, išsiaiškinti paveldosaugos reikalavimus. Tokios aiškios strategijos reikia, ir šiemet kiekvienam objektui ją sudėliosime.

– Ekspertai, vertindami Turto banko virsmą į valstybės centralizuoto turto valdytoją, kaip vieną iššūkių yra įvardiję kompetencijų trūkumą. Kokios yra jūsų galimybės pritraukti darbuotojų iš rinkos?

– Mums iš tikrųjų yra sudėtinga prisivilioti specialistų. Atlyginimu niekada neįpirksime pačių geriausių žmonių, bet bandysime suvilioti juos idėja dirbti valstybei. Iš tiesų daugelis žmonių susivilioja dirbti galbūt už mažesnius pinigus, bet sukurti valstybei naudą. Kitus kompetentingus žmones vilioja iššūkiai. O jų čia tikrai daug, ir galima gauti gerų rezultatų, ir jais džiaugtis.

Manau, kad suformulavę, kaip matome Turto banką penkerių metų perspektyvoje, sugebėsime privilioti kompetentingų žmonių. Didelių pokyčių, manyčiau, nebus. Iš esmės įmonė yra auganti, nes funkcijų ir iššūkių daugėja. Mūsų svarbiausias tikslas – aiškiai standartizuoti procesai, rodikliai, siekiamybė gauti rezultatą. Labiausiai norime standartizuoti turto priežiūros procesus, kad galėtume pasižiūrėti, kokias paslaugas gauna klientai, gautume iš jų vertinimą, kad būtų aišku, ar sutartys vykdomos tinkamai. Ar taip, kaip reikia yra valoma, saugoma, prižiūrima. Šie procesai bus tobulinami.

– Pakalbėkime apie kitus didžiuosius Turto banko projektus, pavyzdžiui, Vilniaus sporto ir koncertų rūmų konversijos projektą. Kaip manote, ar šiemet jis pajudės?

– Mūsų interesas yra kuo greičiau surasti nuomininką, pabaigti projektavimą ir pradėti statybos darbus. Per ateinančius tris mėnesius rengiamės skelbti operatoriaus konkursą. Kai atsiras operatorius, norime, jog jis dirbtų su jau išrinktu techninio projekto rengėju, padėtų parengti kokybišką techninį projektą, kad kai bus pastatytas Kongresų centras, operatorius gautų kokybiškas patalpas ir galėtų teikti paslaugas.

– Naujos Valstybinės mokesčių inspekcijos būstinės projektas labai įdomus ir jį įgyvendina Turto bankas. Kokioje stadijoje dabar šis procesas?

– Daroma galimybių studija, inspekcija tikrai turi iššūkį dirbdama 14 vietų Vilniuje. Dalis patalpų yra nuomojamos, kas iš principo nėra patrauklu biudžetinėms įstaigoms. Valstybė, turėdama tiek turto, turėtų sugebėti pasirūpinti. Dabar analizuojami objektai, kur galėtų persikelti kai kurie inspekcijos padaliniai, koks valstybės turtas Vilniuje galėtų būti rekonstruojamas, kad galėtų tilpti Mokesčių inspekcija. Tačiau dar neapsispręsta, kur judės ir į kokius pastatus ji persikels. Nagrinėjame visas alternatyvas, negali būti tik vienas variantas – statyti. Pirmiausia turime galvoti, kaip turimą turtą užpildyti valstybinėmis institucijomis – tai prioritetas. Ne visada turint turto yra racionalu jį laikyti tuščią ir papildomai statyti.

– Jau turėjo būti parengta Vyriausybės miestelio galimybių studija.

– Jau parengta galimybių studija, ji artimiausiu metu bus pristatoma Vyriausybės strateginio portfelio komitete ir bus apsispręsta, kaip toliau judės šis projektas. Iš principo yra atlikti skaičiavimai, pateiktos įžvalgos. Tačiau kol nebus pristatyta Vyriausybei, nekomentuosime. Pirmiausia turi išgirsti premjeras, ministrai.