Turintiems idėjų pinigų netrūks
Val­di­nin­kai ir vers­li­nin­kai sa­ko, kad nau­juo­ju Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­si­niu lai­ko­tar­piu in­ves­ti­ci­jų su­lauks tie, ku­rie ne­lauks par­amos su su iš­ties­ta ran­ka, o lė­šų re­gio­nams ieš­kos pa­tys.

Apie tai kalbėta tradicinio Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmų renginio „Verslas. Golfas. Džiazas“ konferencijoje „ES2020:investicijos regionui ir verslui“.

Prasta eksporto sandara

Ūkio viceministras Marius Skuodis konferencijoje pažymėjo, kad Lietuva pagal ekonominius rodiklius 2017 metais atsidūrė tarp ES lyderių, tačiau nerimą kelia žemos pridėtinės vertės eksportas. „Produktyvumas ir konkurencingumas susiję su eksportu. Tačiau aukštosios technologijos 2017 metais Lietuvoje sudarė tik 8 proc. viso eksporto, kai ES vidurkis – 14,3 proc., Estijos – 10 proc., Latvijos – 8,1 procento. Daug žinių reikalaujančių paslaugų eksportas ES viršijo 53 proc., Latvijoje siekė 43 proc., Estijoje – 36 proc., Lietuvoje – 19,5 procento. Latviją išskirtinai kėlė „AirBaltic“ paslaugos, o Lietuva tokių neturi. Ūkio ministerija daug dėmesio skirs pramonės skaitmenizavimui ir būdams įveikti iššūkius: darbo jėgos regioninio disbalanso ir viešojo sektoriaus, kuris traukiasi po 1–2 proc. per metus, tarnautojų mažėja ne tik dėl emigracijos, bet ir privataus sektoriaus konkurencijos“, – kalbėjo M. Skuodis.

„Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė– Pikčienė teigė, joga Lietuvoje sukurta palanki terpė diegti aukštąsias technologijas į pramonę ir paslaugų sektorių, tačiau tai padaryti įmanoma tik „susigrąžinus protus“, nes Lietuvos darbo rinka sekli. Dabar vieną pensininką išlaiko 2,8 darbingo amžiaus žmogaus, kai 2000 metais išlaikė pusketvirto.

„Lietuva dabar mėgaujasi subalansuota ekonomine plėtra, eorozonos sveikata geriausia nuo prieškrizinių laikų. Tačiau turime labai greitai bėgti, nes Tarptautinis valiutos fondas įspėja, kad ramybės langas nebus amžinai atviras, metas veikti dabar“, – kalbėjo ekonomistė.

Lietuvos inovacijų centro atstovas Artūras Jakubavičius atkreipė dėmesį, kad po 2020 metų ES biudžete bus daugiau pinigų nei dabar, tačiau kokia bus Lietuvos dalis, priklausys nuo mūsų pačių. „ Ar pasiimsime, ar lauksime, kiek duos?“ – klausė A. Jakubavičius. Jis priminė, kad ES investuos į inovacijas, o prioritetai bus žiedinė ekonomika ir gamybos, sveikatos apsaugos, žemės ūkio bei energetikos skaitmenizavimas.

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Gediminas Česonis pastebėjo, kad kai bus gaunama mažiau eurų ir sunkės administracinė našta, daugiau dėmesio teks skirti strateginiams dalykams ir efektyvesniam lėšų panaudojimui.

Plečiasi prekybos geografija

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos eksportas pakeitė kryptį iš Rytų į Vakarus ir kartu su kitomis ES šalimis per laisvosios prekybos sutartis turi galimybių įsitvirtinti naujose rinkose, tačiau atitolti nuo rizikingos Rusijos daugeliui verslų nepavyko.

„Prieš 20 metų Lietuvos eksportas į ES valstybes sudarė 38 proc., dabar –58 proc., iš jų 69 proc. – lietuviškos kilmės prekės. Bet Rusija išlieka tarp svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, bendrame kiekyje prekių eksportas sudaro 15 proc., nors Rusija taiko daugiausia prekybos kliūčių ES – net 36. Tačiau šią rinką išlaikyti suinteresuoti Lietuvos vežėjai“, – aiškino Užsienio reikalų ministerijos Išorinių santykių departamento direktorė Lina Viltrakienė.

Pasak jos, birželio 1 dieną paaiškės tolesnis ES ir JAV bendradarbiavimas – ar bus suteikta išimtis plieno ir aliuminio muitų taikymui. Jei susitarti nepavyktų, pildysis prekybinių karų scenarijus. Tačiau tuo pat metu randasi ir naujų galimybių – jau atverta Kanados rinka, netrukus atsidarys Japonijos rinka, paskui ją – Singapūras, Vietnamas ir Meksika, o su Filipinais ir Indonezija tebevyksta derybos.

Ilja Laursas mano, kad geriausia motyvacija yra finansinė, tačiau ir ją taikyti reikia išmanymo.Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Daug neaiškumo dėl Jungtinės Karalystės, kuri Lietuvai yra 10-ta pagal reikšmę prekybos partnerė, o pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą užima netgi 6 vietą. Komercijos atašė Jungtinėje Karalystėje Manto Zamžicko duomenimis, Lietuvos eksportas į šią valstybę sudaro 1,3 mlrd. eurų, tačiau prekyboje dominuoja tradicinė pramonė: baldai, tekstilė, plastikai, medienos gaminiai.

Jeigu nepavyktų susitarti dėl laisvosios prekybos sutarties, atsirastų prekių patikros muitinėje, įmonėms didėtų logistikos ir administravimo išlaidos. Prognozuojama, kad žemės ūkio ir maisto produkcija brangtų 13,5 proc., transportas – 4,9 procento.

„Jungtinės Karalystės daugiau nei pusę importo sudaro ES prekės, taip lengvai atsiskirti prekybai nepavyks. Perspektyviausi sektoriai yra aukštosios technologijos, baldai ir jų dalys, statybos paslaugos , ekologiškas maistas ir kosmetika“, – galimybes vardio M. Zamžickas.

Jis teigė, kad britams svarbus produkto išskirtinumas, o kaina – antrinis dalykas.

Lietuvos-Norvegijos pramonės ir prekybos rūmų tarybos pirmininkas Tomas O. Klepestas atkreipė dėmesį į kultūrinius skirtumus, kurių svarbu paisyti mezgant dalykinius kontaktus.

Individo reikšmė komandoje

Sėkmingo verslo pavyzdžiu Lietuvoje tapęs Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, vertindamas verslo perspektyvas, apžvelgė individo reikšmę komandoje.

Pasak jo, technologijos sudaro galimybes kelti aukštesnius tikslus ir greičiau jų pasiekti, tačiau už jų vis tiek stovi ryškus žmogus. „Individai keičia pasaulį, už kiekvienos garsios korporacijos, kurių dauguma – amerikiečių, stovi asmenybė su žmogiškomis savybėmis. Tad naujieji lyderiai – „vizionieriai“, kurių mintys aplenkia laiką, kuriems būdingas nestereotipinis mąstymas ir veiksmai. Jų stipri pozicija bet kokiais klausimais, pagrįsta savo patirtimi ir apmąstymais, asmeninė veikla nukreipta į galutinį produktą ar vartotoją, bet ne į sistemą. Jie moka užkrėsti ir motyvuoti aplinkinius, aiški jų vertybių sistema“, – kalbėjo I. Laursas.

Jo nuomone, geriausia motyvacija yra finansinė, tačiau ir ją taikyti reikia išmanymo – darbuotojas stengiasi, kai iš anksto žino, kokią sėkmės premiją gaus, o ta suma turi būti adekvati jo indėliui.