Trys „ne“ šildymo išjungimui žiemą
Žie­miš­ki orai reiš­kia ir di­des­nes sąs­kai­tas už būs­to šil­dy­mą, to­dėl žmo­nės nuo­lat ieš­ko bū­dų, kaip su­tau­py­ti. Ra­di­ka­liau­siems spren­di­mams eks­per­tai pri­ski­ria šil­dy­mo iš­jun­gi­mą ar są­mo­nin­gą per že­mos tem­pe­ra­tū­ros pa­lai­ky­mą ir re­ko­men­duo­ja jo­kiu bū­du to ne­da­ry­ti žie­mą: nei vos ke­lioms die­noms, nei juo la­biau sa­vai­tei ar il­giau.

„Sausį kaip tik sulaukėme tikros žiemos – prisnigo, paspaudė rimtesnis šaltukas, todėl būstai bei patalpos buvo šildomi intensyviau. Kartu žiema yra ir laikas, kai vykstama slidinėti arba į šiltus kraštus, todėl gali kilti pagunda pataupyti užsukus ar iki minimumo sumažinus šilumą. Esą jei manęs nėra namie, tai ir būsto šildyti nėra reikalo. Tačiau taip daryti nepatartina dėl kelių svarbių priežasčių“, – teigia mineralinės vatos gamintojo „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Jo tvirtinimu, jeigu namuose nebūsite ilgiau, o už lango vidutinė oro temperatūra nesiekia 10 laipsnių, patalpos labai greitai atšals. „Šildymo sezonas pradedamas gerokai anksčiau, negu ateina tikrieji šalčiai, tam, kad iki tikrųjų šalčių spėtų gerai įšilti sienos, o patalpų vidaus temperatūra taptų komfortiška. Tinkamai nešildant per sienas, ypač jei jos prastai ar nepakankamai apšiltintos, iš patalpų ištraukiama šiluma, o pačios sienos irgi gali įšalti“, – aiškina A. Buska.

Neretai pasitaiko atvejų, kai peršalus sienoms sprogsta vamzdžiai, radiatoriai, iš rikiuotės išeina katilai. „Pagalvokite, kiek galėtų kainuoti vien atkurti buvusią padėtį, jei taip nutiktų, – sako A. Buska. – Sveikata turi būti svarbiausia. Higienos normose nurodoma, kad kambario temperatūra šaltuoju metų laiku turėtų siekti ne mažiau kaip 18 laipsnių šilumos. Šaltame, nevėdinamame bute gali pradėti kauptis drėgmė, kuri apgadins sienas, lubas.“

Pasak jo, taip nutinka ant lubų ir sienų ėmus kauptis kondensatui. „Tokiais atvejais dėl drėgmės nusilupa dažai, prireikia kosmetinio remonto, o tam, kad drėgmės lygis patalpoje normalizuotųsi, tenka įsigyti arba išsinuomoti specialius drėgmės surinkiklius. Nepamirškime ir to, kad į namus įsisukusio pelėsio apskritai labai sunku atsikratyti“, – sako A. Buska.

Kaimynai ypač greitai pajunta, jei sienomis besiribojantis gretimas butas yra šaltas, nes jis ištraukia šilumą, ir atitinkamai daugiau šildytis prireikia patiems.

Ekspertas ragina elgtis atsakingai ir dėl kaimynų. „Jeigu gyvenate daugiabutyje, vadovaukitės solidarumo principu. Juk jei nenorite mokėti daugiau, didesnės sąskaitos nenudžiugins ir kaimynų. Todėl neverta rizikuoti mandagiais santykiais ir kelti nepasitenkinimą. Jeigu planuojate ilgesniam laikui palikti namus, prieš išvykdami įjunkite ekonominį šildymo režimą. Be abejo, jeigu yra tokia galimybė. Grįžę namo galėsite būti tikri, kad namuose nebus šalta. Jeigu sugalvosite išjungti šildymą tol, kol jūsų nebus, vėliau, norėdami sušildyti atvėsusią patalpą ir pasiekti tinkamą temperatūrą, sunaudosite gerokai daugiau energijos“, – tvirtina A. Buska.

FAKTAI –Vasarį brangiausiai mokės kauniečiai

Kaip rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys, vasario mėnesį už didžiųjų miestų gyventojams centralizuotai tiekiamą šilumą brangiausiai mokės kauniečiai, o pigiausiai – šiauliečiai.

Bendrovė „Kauno energija“ vasarį šilumą parduos po 5,62 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,9 proc. mažiau nei sausį, bet 7 proc. daugiau negu pernai vasarį.

Pigiausiai šilumą vasarį ketina parduoti „Šiaulių energija“ – po 4,44 cento, arba 1,6 proc. daugiau nei sausį, tačiau 1,1 proc. mažiau negu pernai vasarį.

Sostinės savivaldybės kontroliuojama įmonė Vilniaus šilumos tinklai šilumą vasario mėnesį parduos po 4,64 cento – 0,2 proc. brangiau nei sausį ir 16,3 proc. brangiau negu pernai vasarį.

Neretai pasitaiko atvejų, kai peršalus sienoms sprogsta vamzdžiai, radiatoriai, iš rikiuotės išeina katilai.

Vilniuje šilumos kaina pernai keliems mėnesiams buvo sumažinta daugiau nei ketvirtadaliu, Kainų komisijai nustačius, kad buvusi sostinės šilumos tiekėja „Vilniaus energija“ 2012–2014 metais nepagrįstai gavo 24,3 mln. eurų antpelnio.

„Klaipėdos energija“ šilumą vasarį ketina parduoti po 5,26 cento – 0,2 proc. brangiau nei sausį ir 11,9 proc. brangiau negu pernai vasarį. „Panevėžio energija“ vasarį šilumą parduos po 5,29 cento – atitinkamai 0,6 proc. ir 1,7 proc. brangiau.